João 7

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc ocmɨ cuando yaj iŋquejáy je̱mpɨc, sɨɨba Jesús jém naxyucmɨ de Galilea. D́a nɨctooba jém naxyucmɨ de Judea porque jém judíos iccaayajtooba.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 D́a jáypa núc jém sɨŋ iga iwatyajpa jém nacxt́ɨc jém judíos.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Jesɨc jém Jesús it́ɨ̱wɨtam iñɨ́mayyaj:
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Siiga i̱ ixunpa iga ixpɨcta̱iñ, jesɨc d́a iyamwatpa tu̱m cosa ju̱t́ d́a i̱ iixpa. Siiga mich iŋwatpa jexpɨc cosa, odoy yamwa̱tɨ. Wa̱tɨ jém pɨxiñt́am aŋcucmɨ iga miixt́a̱iñ.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Porque jém it́ɨ̱wɨtam d́at́im icupɨcyajpa jém Jesús.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Jém pɨxiñt́am, jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ, d́a mijóyixt́ámpa mimicht́am. Pero tsa̱m ajóyixyajpa aɨch porque ɨch atsɨ́y juuts tu̱m testigo iga tsa̱m imalwatyajpa jeeyaj.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Mimicht́am, nɨcstaamɨm mixɨ́ŋa̱jit́am. Ɨch d́a anɨcpa porque d́anam núcne jém hora iga anɨcpa.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Ocmɨ yaj nɨ̱mi jém Jesús, jemum tsɨ́y jém naxyucmɨ de Galilea.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Cuando nɨcyajum sɨ́ŋa̱jiyaj jém it́ɨ̱wɨtam, jesɨc nɨct́im mex jém Jesús. D́a nɨc cucwiñjo̱m, pero yamnɨc.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Jém judíos imétsyajpa jém Jesús sɨŋjo̱m. Nɨmyajpa:
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Jesɨc jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp jém sɨŋjo̱m nacwácyajta̱p entre jeeyaj i̱apaap jém Jesús. Nɨmyajpa algunos iga agui wɨbɨc pɨ̱xiñ jém Jesús. Pero tuŋgac nɨmyajpa iga tsa̱m imɨgóyáypa jém pɨxiñt́am.
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Pero d́a i̱ iŋmatpa ju̱t́ wɨa̱p imatoŋyaj jém judíos porque tsa̱m cɨ̱ŋyajpa.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Cuando núcne cucmɨ iga sɨŋa̱yajpa jém pɨxiñt́am, jesɨc tɨgɨy Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Moj accuyujooyi.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Jesɨc jém judíos tsa̱m ipooñaŋja̱myaj cuando imatoŋyaj jém Jesús. Nɨmyaj:
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ iwɨ̱aŋja̱m iga iwatpa juuts ixunpa Dios, jesɨc icutɨɨyɨ́ypa iga Dios imɨɨchi yɨ́p aŋquímayooyi, d́a ɨch anjɨ̱xquiimi.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ ijɨ̱xquímpa tu̱m aŋquímayooyi, iwatpa iga cujípta̱iñ. Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ ixunpa iga cujípta̱iñ jém icutsatnewɨɨp, jesɨc quejpa iga nuumaŋmatpa jém pɨ̱xiñ, d́a mɨgóypa, d́a táŋcaɨ́y ni uxaŋ.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 ’¿Que d́a nu̱ma michiiñeta jém Moisés jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi? Pero mimicht́am, ni tu̱m, d́a iŋcupɨctámpa jém aŋquímayooyi. Mimicht́am, ¿t́iiga anaccaatamtooba aɨch?
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Nɨmyajpa jeeyaj:
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Jém Moisés ichac jém costumbre iga iŋwattámiñ jém marca de circuncisión. D́at́im Moisés ictsucum yɨ́p costumbre, pero jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am iwatt́im je̱mpɨc. Jeeyucmɨ mimicht́am iŋwadayt́ámpat́im jém marca tu̱m jaychɨ̱xi y d́a iŋwadayt́ámpa caso siiga jejcuy ja̱ma.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Jesɨc siiga mimicht́am iŋwadayt́ámpa jém marca de circuncisión tu̱m jaychɨ̱xi iga iŋwatpa juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi, ¿jesɨc t́iiga anjóyixpa aɨch siiga anacpɨspa tu̱m pɨ̱xiñ mɨmnewɨɨp jém jejcuy ja̱ma?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Odoy nɨ̱mɨ iga imalwatpa tu̱m pɨ̱xiñ siiga d́a iŋwɨ̱jo̱doŋ. Wɨ̱cɨɨpi̱ŋɨ con wɨbɨc jɨ̱xi.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Jesɨc algunos jém it́yajwɨɨp jém Jerusalén moj nanɨ́mayyajta̱ji entre jeeyaj:
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Yɨɨm it́. Sɨ́p iŋmat jém pɨxiñt́am icucwiñjo̱m. Pero d́a i̱ ijɨ́yáypa. ¿Tanaŋja̱m iga jém aŋjagooyiyaj iñuntawɨ̱jo̱doŋ iga yɨ́p pɨ̱xiñ jém Cristo jém icutsatnewɨɨp Dios?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Pero taɨcht́am tanjo̱doŋ ju̱t́ miñ yɨ́p pɨ̱xiñ. Pero cuando miñpa jém Cristo d́a i̱ ijo̱doŋ ju̱t́ tsucumpa.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Jeeyucmɨ pɨ̱mi jɨypa Jesús ju̱t́ accuyujóypa jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m, nɨm mu ijɨy:
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Pero ɨch ánixpɨcpa porque ɨch amiññe Dioscɨɨm, jeam acutsatne.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Jeeyucmɨ jém aŋjagooyiyaj tsa̱m imatsyajtooba jém Jesús. Pero d́a i̱ wɨa̱p imats porque d́anam núcne jém hora iga matsta̱p.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Y tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am icupɨcyaj jém Jesús. Nɨmyajpa:
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Jesɨc jém fariseopɨc aŋjagooyiyaj imatoŋyaj t́i nɨmyajpa jém pɨxiñt́am de jém Jesús. Jesɨc jeeyaj con jém pa̱nij aŋjagooyiyaj icutsat jém ma̱stɨcjo̱mpɨc policía iga nɨguiñ imatsyaj jém Jesús.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Jeeyucmɨ Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Micht́am ammétstámpa, pero d́a ampáttámpa porque nɨcpa ai̱t́i ju̱t́ mimicht́am d́a wɨa̱p iññɨcta.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Jesɨc jém judíos moj nacwácyajta̱ji entre jeeyaj:
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 ¿T́i nɨmtooba yɨ́p pɨ̱xiñ cuando nɨmpa iga: “Micht́am ammétstámpa, pero d́a wɨa̱p ampátta y ju̱t́ nɨcpa ai̱t́i, d́a wɨa̱p iññúcta”?
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Jesɨc núc jém ja̱ma iga cuyajpa jém sɨŋ, jém más mɨjpɨc ja̱ma. Te̱ñchucum jém Jesús jém pɨxiñt́am aŋcucmɨ. Pɨ̱mi ijɨ́yáypa jém pɨxiñt́am, nɨ́mayyajta̱p:
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ acupɨcpa aɨch, jesɨc iniit́ juuts nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i: “Tu̱m mɨjpɨc nɨixcuy ia̱namaŋjo̱m.”
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Cuando iŋmatpa je̱mpɨc, nɨmtooba Jesús iga jém icupɨcneyajwɨɨp, ipɨctsoŋyajpa jém Dios iA̱nama. Porque d́anam núcne jém Dios iA̱nama hasta nɨcgacpa Jesús sɨŋyucmɨ.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Jesɨc cuando jém pɨxiñt́am imatoŋyajpa t́i nɨmpa jém Jesús, nɨmyajpa algunos iga: “Yɨ́p pɨ̱xiñ nu̱ma jém profeta jém tanaŋjócnewɨɨp.”
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Pero tuŋgac de jeeyaj nɨmyajpa:
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Tanjo̱doŋ iga nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i iga jém Cristo jém David io̱cma̱nɨc ima̱nɨc. Naypa jém Belén, jeet́im attebet ju̱t́ it́ id́ɨc jém David.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Je̱mpɨgam nawécyajta̱ jém pɨxiñt́am.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Algunos de jeeyaj imatsyajtooba jém Jesús, pero d́a i̱ wɨa̱ mimats.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Jesɨc jém ma̱stɨc ipolicía se̱tyajum ju̱t́ it́yaj jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém fariseoyaj. Jesɨc acwácyajta̱ jém policía:
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Nɨmyaj jém policía:
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Jém fariseoyaj iñɨ́mayyaj jém policía:
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Iñjo̱doŋtam iga jém tanaŋjagooyiyaj ni jém fariseoyaj d́a icupɨcyajpa yɨ́p pɨ̱xiñ.
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Pero yɨ́pyaj pɨxiñt́am d́a icutɨɨyɨyyajpa jém tanaŋquímayooyi, jeeyaj d́a wɨa̱p iñúcyaj ju̱t́ it́ Dios.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Jesɨc jém Nicodemo, jém oyñewɨɨp iám jém Jesús tsuucɨɨm, tu̱m fariseopɨc aŋjagooyi, iñɨ́máy:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 —Jém tanaŋquímayooyi d́a ijɨ́cpa iga chiit́a̱p castigo tu̱m pɨ̱xiñ siiga d́a wiñt́i cɨɨpiŋta̱p iga quejiñ siiga imalwatne.
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Jém tuŋgac aŋjagooyiyaj iñɨ́mayyaj jém Nicodemo:
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Jesɨc cada tu̱mtu̱m nɨcyaj it́ɨccɨɨm.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.