João 12

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc seis día antes que naspa jém pascuasɨŋ, nɨc jo̱yi Jesús jém attebet Betania ju̱t́ it́ jém Lázaro, jém icpɨsnewɨɨp jém Jesús de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Jém iamigoyaj inisɨ́ŋa̱p jém Jesús. Jém Marta icwícpa jém miññeyajwɨɨp. It́t́im jém Lázaro. Iwaganawícyajpa jém Jesús mesacɨɨm.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Jém Malía inimiñ tu̱m libra jém wɨbɨc perfume, naps nardo, jém cɨ̱npáppɨc, jém aguipɨc tsoowɨ́y. Iccámáy jém perfume jém Jesús ipuyyucmɨ. Ocmɨ jém Malía icujicháyáypa jém Jesús ipuy con iway. Agui cɨ̱npa jém perfume, comne jém tɨc de cɨ̱ñi.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 It́t́im tu̱m de jém Jesús icuyujcɨɨwiñ, jém Judas Iscariote, jém Ximoj Iscariote ima̱nɨc, jém iwadaypáppɨc atraición jém Jesús. Nɨm jém Judas:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —¿T́iiga d́a tammáypa yɨ́p wɨbɨc perfume? Ivale tres cientos tumiñ de plata. Jesɨc wɨa̱p tanyo̱xpát jém yaacha̱yajpáppɨc.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Jém Judas d́a iyaachaŋja̱mpa jém yaacha̱yajpáppɨc, pero nɨmpa je̱mpɨc porque númpa jém pɨ̱xiñ. Iwatpa cuenta jém tumiñ ibolsa y siempre iñúmpa jém tumiñ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Nɨmpa Jesús:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Siempre it́yaj con mimicht́am jém yaacha̱yajpáppɨc, pero ɨch d́a seguido ait́pa con mimicht́am.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Jesɨc jáyaŋ jém Jerusalénpɨc pɨxiñt́am ijo̱dóŋa̱yaj iga jemum it́ jém Jesús. Jesɨc nɨc iámyaj. D́a no más nɨc iámyaj jém Jesús, pero iixyajtoobat́im jém Lázaro jém acpɨsneta̱wɨɨp.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Jesɨc jém pa̱nij aŋjagooyiyaj iwatyajpa acuerdo iga iccaayajpat́im jém Lázaro.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Porque cuando jém judíos iixyaj iga nu̱ma acpɨsneta̱ jém Lázaro, jesɨc jáyaŋ ichacyajpa jém Israelpɨc aŋquímayooyi, mojpa icupɨcyaj jém Jesús.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Jém tuŋgac ja̱ma jáyaŋ pɨxiñt́am nɨcne sɨ́ŋa̱jiyaj jém attebet Jerusalén. Iwatyajpa jém pascuasɨŋ. Cuando ijo̱dóŋa̱yaj iga núcpa Jerusalén jém Jesús,
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 jesɨc it́úcyaj jáyaŋ jém suyat iay. Nɨc imétsyaj jém Jesús tuŋjo̱m. Mu ipátyaj, tsa̱m icujípyajpa. Pɨ̱mi jɨyyajpa jém pɨxiñt́am. Nɨmyajpa:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Jesɨc jém Jesús ipát tu̱m ma̱ñburro. Iquímca. Iwat juuts jayñeta̱:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Odoy cɨ̱ŋtaamɨ miit́t́aŋwɨɨp jém attebet Sión.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Wiñt́i jém Jesús icuyujcɨɨwiñ d́a icutɨɨyɨyyajpa, pero ocmɨ cuando pɨsneum y químgac sɨŋyucmɨ jém Jesús, ijɨ̱syajpa iga je̱mpɨgam nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i y je̱mpɨgam iñascaaba jém Jesús cuando núcpa Jerusalén.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jo̱dóŋa̱ta̱p ju̱t́quej t́i iwat jém Jesús mu iŋwejáy jém Lázaro jém tsaajosjo̱m ju̱t́ cumne. Jém it́yajwɨɨp con Jesús cuando pɨs jém Lázaro, iŋmadayyaj i̱ quej t́i iixyaj.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Jeeyucmɨ miñ iámyaj Jesús tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am porque imatoŋyaj iga iwat jém milagro.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Jesɨc jém fariseoyaj nanɨ́mayyajta̱p:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Miñyajt́im sɨ́ŋa̱jiyaj algunos jém pɨxiñt́am jém aŋmatyajpaap jém aŋma̱t́i griego. Miñyaj Jerusalén iga ijɨ̱syajpa Dios.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Jeeyaj nɨc iámyaj jém Felipe, jém miññewɨɨp jém attebet Betsaida jém naxyucmɨ de Galilea. Jém griegopɨc pɨxiñt́am icunucsayyaj jém Felipe. Nɨ́mayt́a̱:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Jesɨc jém Felipe nɨc iŋmadáy jém Anti t́i ixunpa jém griegopɨc pɨxiñt́am. Jesɨc iwagananɨcyaj jém Anti y jém Felipe iga iŋmadayyaj Jesús t́i ixunpa jém pɨxiñt́am.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Jesɨc jém Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Nu̱ma mannɨ́máypa siiga tu̱m pac d́a ñipta̱p nascɨɨm ju̱t́ caaba ima̱yi, jesɨc tsɨ́ypa icut́um. Pero siiga caaba ima̱yi, jesɨc jáyaŋa̱p.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ tsa̱m it́oypa ivida yɨ́p naxyucmɨ, jesɨc togoypa ivida. Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a it́oypa ivida yɨ́p naxyucmɨ, jesɨc d́a togoypa ivida, iniit́pa para it́u̱mpɨy tiempo.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ acuyo̱xatooba, jesɨc ansunpa iga atúŋɨ́yiñ, jesɨc je̱mt́im ju̱t́ ait́pa aɨch it́pat́im jém acuyo̱xapáppɨc. Siiga tu̱m pɨ̱xiñ acuyo̱xa̱p aɨch, jesɨc jém anJa̱tuŋ Dios iwɨ̱ixpa jém pɨ̱xiñ.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 ’Sɨɨp tsa̱m aŋyácne. ¿Que t́i wɨa̱p annɨ́máy jém anJa̱tuŋ? Ɨch d́a annɨ́máypa jém anJa̱tuŋ Dios iga: “ManJa̱tuŋ, ayo̱xpaatɨ iga odoy ayaachwatta̱iñ”. D́a aŋwatpa je̱mpɨc porque ɨch amiñ yɨ́p naxyucmɨ iga ayaachwatta̱iñ. Jesɨc annɨ́máypa iga:
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 “ManJa̱tuŋ Dios, wa̱tɨ juuts mich iñxunpa iga jém pɨxiñt́am micujípyajiñ”.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Jesɨc jém pɨxiñt́am, jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp, imatoŋyaj jém jɨ̱yi. Nɨmyajpa iga t́i̱ñpa jém majɨywiñ. Pero tuŋgac nɨmpa:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Sɨɨp núcpa jém hora iga cɨɨpiŋta̱p jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Sɨɨp accáyayt́a̱p ipɨ̱mi jém Woccɨɨwiñ, jém iŋjacnewɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Pero ɨch cuando acquímta̱p cunusyucmɨ, jesɨc anchiiba jɨ̱xi jém pɨxiñt́am iga acupɨguiñ.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Cuando iŋmatpa je̱mpɨc jém Jesús, iŋquejáypa jém pɨxiñt́am iga accaata̱p cunusyucmɨ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Jesɨc jém pɨxiñt́am iñɨ́mayyaj jém Jesús:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Jesɨc Jesús iñɨ́máypa jeeyaj:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Iganam it́pa jém juctɨaŋtso̱ca, jesɨc acupɨctaamɨ aɨch iga iniit́t́ámiñt́im jém juctɨaŋtso̱ca jém íña̱namaŋjo̱m.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Tsa̱m jáyaŋ milagro y seña iwat Jesús jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m, pero jeeyaj d́a icupɨcyajpa iga je jém Cristo.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Iwatyajpa je̱mpɨc iga cupaguiñ jém aŋma̱t́i jém ijaychacnewɨɨp jém wiñɨcpɨc profeta jém Isaías. Nɨmpa:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Jeeyucmɨ jém Israelpɨc pɨxiñt́am d́a icupɨcyajpa jém Cristo, porque nɨmt́im jém Isaías:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Dios icácht́iwatpa jém pɨxiñt́am,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Wɨa̱ iŋmat je̱mpɨc jém Isaías porque wiñɨgam iix jém Cristo ipɨ̱mi. Ijaychacne t́i iñascaaba jém Cristo cuando miñpa yɨ́p naxyucmɨ.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Pero d́a it́u̱mpɨy jém Israelpɨc pɨxiñt́am cuɨ̱xayaj. Jáyaŋ icupɨcyaj, hasta algunos jém aŋjagooyiyaj icupɨcyajt́im jém Jesús. Pero iga tsa̱m icɨ̱ŋyajpa jém fariseoyaj jesɨc iŋyampa iga icupɨcne. Icɨ̱ŋyajpa iga quebacputyajta̱p jém sinagoga.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Más iwɨ̱aŋja̱myaj iga cujípyajta̱iñ yɨ́p naxyucmɨ que iga Dios icujíppa.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Jesɨc ocmɨ pɨ̱mi jɨypa jém Jesús. Nɨmpa:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Jém aixpáppɨc aɨch, iixpat́im mex jém anJa̱tuŋ Dios jém acutsatnewɨɨp.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Ɨch, jém ajuctɨaŋtso̱ca, amiñ yɨ́p naxyucmɨ iga it́u̱mpɨy jém acupɨcyajpáppɨc aɨch, d́a tsɨ́yyajpa piichcɨɨm.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Siiga i̱ imatoŋpa ɨch anaŋma̱t́i, pero d́a icupɨcpa, jesɨc ɨch anyaac d́a anchiiba jém icastigo. Ɨch d́a amiñ iga acɨɨpíŋóypa. Amiñ iga aŋcɨacputpa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ ajóyixpa y d́a iwatpa juuts nɨmpa ɨch anaŋma̱t́i, jesɨc jém íŋaŋpɨgam ja̱ma ɨch anaŋma̱t́i tsɨ́ypa juuts tu̱m juez. Jeet́im anaŋma̱t́i icɨɨpiŋpa y ichiiba castigo jém d́apɨc ipɨctsoŋpa ɨch anaŋma̱t́i.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Ɨch anyaac d́a anjɨ̱xquímpa jém anaŋma̱t́i, pero jém anJa̱tuŋ Dios jém acutsatnewɨɨp anɨ́máy jutsa̱p anaŋmat jém aŋma̱t́i y t́i anaŋquejáypa jém pɨxiñt́am.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Ɨch anjo̱doŋ iga jém anJa̱tuŋ Dios iŋquímayooyi ichiiba jém pɨxiñt́am jém vida jém d́apɨc cuyajpa. Jeeyucmɨ anaŋmatpa jém anaŋma̱t́i juuts anɨ́mayñe jém anJa̱tuŋ Dios.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.