João 11
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc mɨmne tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Lázaro jém attebet Betania. Yɨ́p jém attebet ju̱t́ it́ jém Malía con it́ɨ̱wɨ jém Marta.
1 Orot wabin Lasarus i Bethany orot imaim ma’am sawow, nati i Mary tain Martha hairi hai bar hai merar.
2 Yɨ́pt́im Malía jém iccámayñewɨɨp jém pomada jém cɨ̱npaap jém tánO̱mi Jesús ipuyyucmɨ y icujicháyáy ipuy con iway. Jém mɨmnewɨɨp, jém Lázaro, it́ɨ̱wɨt́im jém Malía.
2 Iti Mary raiy yamurin mamarin Regah aribun yan isuwei rara’iy naatu aribunamaim an sasafam, i boun rubun orot Lazarus sawow.
3 Jesɨc jém Malía y Marta icutsadáy aŋma̱t́i jém Jesús. Iñɨ́máy:
3 Imih i ruburubun tur hiyafar Jesu isan, “Regah orot o ibiyabuw i sawow.”
4 Mu imatoŋ jém Jesús iga mɨmne jém iamigo, nɨmpa:
4 Jesu iti tur nonowar anamaramaim eo, “Nati Lazarus ana sawow boro men nan morobomaim natitamih. En, iti i God ana fair bairerereb isan, saise i wanawananamaim God Natun hinifai hinabora’ara’ah.”
5 Jesús tsa̱m it́oypa jém Marta, jém Malía y jém Lázaro.
5 Martha tuwah babitai hairi naatu rubun orot Lazarus, Jesu iyabuwih kwanekwan.
6 Mu imatoŋ Jesús iga mɨmne jém Lázaro, jesɨc d́a jobit́ nɨc iám, jemum tsɨ́y tuŋgac wɨsnaja̱ma.
6 Baise Lazarus sawow inu’in ana tur Jesu nonowar i men saise in, i nati’imaim ma veya rou’ab sawar.
7 Jesɨc cuando nasneum wɨsnaja̱ma, Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
7 Naatu ana bai’ufununayah isah eo, “It tanamatabir maiye tanan Judea.”
8 Jém Jesús icuyujcɨɨwiñ iñɨ́mayyaj:
8 Baise bai’obaiyenayan, ana bai’ufununayah hi’o, “Iti boro’omo Jew sabuw kafa’imo kabayamaim hitarabi, naatu o baise imatabir maiye imaim kwenan.”
9 Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
9 Jesu iya’afutih eo, “Veya ta’imon erararan ana manin men tarsisib in 12. Anayabin veya kusisiar tafaram marakaw itin, imih orot mar nuw enan boro men an narusukun nara’iy.
10 Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ wit́pa tsuucɨɨm, jesɨc tsutpa porque d́a i̱ jém ja̱ma iga iyɨcquejpa.
10 Baise guguminamaim naremor nanan boro an narusukun nara’iy, anayabin i aurin marakaw en.”
11 Jesɨc ocmɨ e̱ybɨct́im nɨmpa Jesús:
11 Iti tur eo ufunamaim, ibanak ikofan hai tur eowen eo, “It ata of Lazarus i matanfot inu’in; baise ayu imaim anan anibunibun namisir.’
12 Jesɨc Jesús icuyujcɨɨwiñ iñɨ́mayyaj:
12 Ana bai’ufununayah hiya’afut hi’o, Regah, i matan nafot na’inu’in na’at, i boro matannanuw namisir.”
13 Nɨmtooba Jesús iga caaneum jém Lázaro, pero jém icuyujcɨɨwiñ iŋja̱mpa iga nunta moŋpa.
13 Jesu Lazarus ana morob isan eo’o, baise ana bai’ufununayah hinotanot i boun matat efot ta’inu’in na’atube hirouw.
14 Jesɨc Jesús iñuumaŋmadáy jém icuyujcɨɨwiñ. Nɨ́mayyajta̱:
14 Naatu imaibo mutuforomo hai tur eowen, “Lazarus i morob.
15 Ɨch amaymay iga d́a ai̱ cuando ca jém Lázaro porque sɨɨp más wɨ̱ para mimicht́am. Más iŋcupɨctámpa Dios. Jesɨc nɨcpa tánám jém Lázaro.
15 Naatu ayu men nati’imaim ama’am isan abiyasisir anayabin, kwa taiyuw kwana’itin kwanaso’ob naatu kwanitumatum. Boro’obo tan ta’itin.”
16 Jesɨc jém Tomax, iñɨ̱yit́im Me̱chi, iñɨ́máy los de más jém Jesús icuyujcɨɨwiñ:
16 Thomas wabin ta Kikifukek bai’ufnunenayah etei’imak isah eo, “It auman tan, bairit tamorob youn.”
17 Jesɨc cuando núc Jesús jém Betania, ijo̱dóŋa̱ iga cuatro ja̱ma cumneta̱wum jém Lázaro imɨjta̱y tu̱m tsaajosjo̱m.
17 Jesu natitit ana veya imaibo so’ob Lazarus i rahemaim hiyai in veya kwafe’en sawar.
18 Jém Betania noco it́ jém attebet Jerusalén, ijuumɨ como dos kilómetro y medio.
18 Jerusalem ef i men yok inan Bethany inatit,
19 Jesɨc tsa̱m jáyaŋ jém judíos nɨc iámyaj jém Marta y Malía iga icpócsayyajpa ia̱nama iga odoy aŋyáguiñ porque caane jém it́ɨ̱wɨ.
19 naatu Martha, Mary hairi rubuh bihamiyih isan. Jew sabuw moumurih na’in hina koubainunub baitihimih.
20 Cuando imatoŋ jém Marta iga miñpa jém Jesús, jesɨc nɨc iméts tuŋjo̱m. Tsɨ́y jém Malía it́ɨccɨɨm.
20 Jesu nan Martha ana tur nonowar anamaramaim, hairi baitaramih tit in, baise Mary i bar ma.
21 Mu iñúc ju̱t́ it́ Jesús, nɨmpa jém Marta:
21 Martha Jesu isan eo, “Regah, o iti’imaim itama’am na’at, ayu tuwai i boro men tamorob.
22 Pero ɨch anjo̱doŋ iga Dios michiiba sɨɨp t́it́am iŋwágáypa.
22 Baise ayu aso’ob veya iti boun auman karam abistan isan inafefefeyan God boro nit.”
23 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém Marta:
23 Jesu Martha isan eo, “O tuwat boro nayawas namisir maiye.”
24 Jesɨc Marta iñɨ́máy jém Jesús:
24 Martha iya’afut eo, “Ayu aso’ob nati i mar yomaninabo nayawas namisir.”
25 Jesús iñɨ́máy jém Marta:
25 Jesu Martha isan eo, “Ayu i misir maiye naatu yawas. Yait ayu ebitutumu boro yawasin nama naatu namomorob auman yawasin nama.
26 Siiga vivonam tu̱m pɨ̱xiñ jém íŋaŋpɨgam ja̱ma y acupɨcpa aɨch, jesɨc d́a nunca caaba. ¿Que d́a iŋcupɨcpa yɨ́p aŋma̱t́i?
26 Naatu yait ta ayu’umaim ema’am naatu ebitutumu boro men kafa’imo namorob. Iti tur ao’o kwabitumatum?”
27 Jesɨc jém Marta iñɨ́máy jém Jesús:
27 Martha iya’afut eo, “Ai Regah anowar, Ayu abitumatum. O i Keriso, God Natun. O na tafaramamaim titamih hi’o’oban oban iti. ina itit.”
28 Cuando yaj iŋmat je̱mpɨc jém Marta, nɨc iŋwejáy it́ɨ̱wɨ jém Malía. Iyamnɨ́máy:
28 Tur iti eo’o ufunamaim, Martha intabir in Mary eaf na hamenamo ana tur eowen. “Bai’obaiyenayan i na tit, naatu o isa ebibatebat?”
29 Jesɨc mu imatoŋ jém Malía, jicscɨy tsucum, nɨc iám jém Jesús.
29 Mary iti tur nonowar anamaramaim, duku iwa’an misir naatu in biyan tit.
30 D́anam núcne Jesús jém tɨgaŋjoj. Tsɨ́yñe je̱mt́im ju̱t́ oy ictsɨ́y jém Marta.
30 Jesu men na bar merar tit, baise efan menamaim Martha hairi hima’am boro’ika imaim ma’am.
31 Jesɨc jém judíos, jém it́yajwɨɨp jém Marta it́ɨccɨɨm iga icpócsayyajpa ia̱nama, iixyaj iga agui jicscɨy nɨc jém Malía. Jesɨc jeeyaj it́úŋɨyyajpa. Iŋja̱myaj iga nɨc we̱ji jém Malía jém tsaajoscɨɨm.
31 Mary duku iwa’an mimisir Jew sabuw ana baremaim hima koubainunub hibitin hi’itin, naatu himisir hi’ufunun ufun hitit, hinotanot i enan rahemaim nama narerey.
32 Jesɨc jém Malía, mu iñúc ju̱t́ it́ jém Jesús, ico̱steeñáy ipuycɨɨm. Nɨmpa jém Malía:
32 Mary remor in Jesu menamaim ma’am biyan tit naatu eo, “Regah, O iti’imaim itama’am na’at ayu tuwai boro men tamorob.”
33 Cuando iix Jesús iga tsa̱m wejpa jém Malía y wejyajpat́im mex jém judíos, pɨ̱mi aŋyác jém Jesús, tsa̱m ija̱mpa jém aŋyaaqui ia̱namaŋjo̱m.
33 Mary rererey, naatu Jew sabuw hi’ufunun bairi hinan auman hirererey Jesu i’itih anamaramaim, dogoron yababan awankaratan naatu naniyan kwaris.
34 Jesɨc Jesús icwác, iñɨ́máy:
34 Ibatiyih “Menamaim kwayai inu’in?”
35 Wej jém Jesús.
35 Jesu maturin ra’iy rerey.
36 Jesɨc nɨmyaj jém judíos:
36 Jew sabuw hi’o, “Kwa’itin i ana yabow Lazarus isan i ra’at kwanekwan!”
37 Pero jém tuŋgac nɨmyaj:
37 Baise sabuw afa hi’o, “I orot matan fim botawiy. Karam iti orot auman tabotan men tamorobomih.”
38 Jesɨc e̱ybɨct́im pɨ̱mi aŋyácne jém Jesús, tsa̱m pɨ̱mi ija̱mpa jém aŋyaaqui ia̱namaŋjo̱m. Núc jém tsaajoscɨɨm ju̱t́ cumneta̱ jém Lázaro. Aŋnúcneta̱ jém tsaajos con tu̱m mɨjpɨc tsa.
38 Jesu ibanak dogoron wanawanan yababan kuyuyuw, na rahamaim tit. Rah i watu, awan i kabayamaim hihir.
39 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
39 Jesu eo, “Kabay kwabosair.”
40 Jesús iñɨ́máy jém Marta:
40 Naatu Jesu eo, “Ayu au’uwi men kwanowar? Kwa kwanabitumatum na’at God ana fair boro nirerereb kwana’itin.”
41 Jesɨc jém it́yajwɨɨp iccáyayyaj jém tsa. Ámquím Jesús sɨŋyucmɨ, moj iŋwejpát Dios. Nɨmpa:
41 Naatu rah awan kabay hibosair. Jesu nakwetan tara’ah au mar na’at nura’at eo, “Tamai, O a merar ayiy, ayu abistan ao’o inowar.” Lazarus ana rah etwan botawiy|alt="rolling stone from Lazarus’ grave" src="CN01768B.TIF" size="col" loc="Jhn 11.41" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.41"
42 Anjo̱doŋ iga siempre mich ammatoŋpa, pero mannɨ́máypa yɨɨmpɨc iga jém pɨxiñt́am wɨa̱iñ icutɨɨyɨyyaj iga mich aŋcutsatne yɨ́p naxyucmɨ.
42 Ayu aso’ob mar etei fanau kunonowar, baise iti ao’o i sabuw iti tebatabat isah, saise hina’itin hinitumatum, O ayu iyunu ana.”
43 Jesɨc cuando yaj iŋwejpát Dios, pɨ̱mi jɨypa jém Jesús. Nɨmpa:
43 Iti eo ufunamaim, Jesu fanan aumetawat na’in eaf, “Lazarus kumisir kutit!”
44 Jesɨc putum jém Lázaro, jém caanewɨ́ppɨc id́ɨc. Aŋmónayñeta̱ icɨ y ipuy con puctu̱cu. Aŋmónayñeta̱t́im ico̱bac con tu̱m puctu̱cu. Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
44 Orot murubin, an uman, yumatan faifuw metametan auman misir tit na.
45 Cuando iixyaj t́i iwat jém Jesús, jesɨc moj icupɨcyaj jáyaŋ jém judíos jém miññeyajwɨɨp iám jém Malía.
45 Isan imih Jew sabuw moumurin maiyow hina Mary hibinanawan ana mar, Jesu abistan sinaf hi’i’itin, i hitumitum.
46 Pero algunos nɨc iámyaj jém fariseoyaj iga iŋmadáypa t́i iwat jém Jesús.
46 Baise afa hin Pharisee hai tur hi’owen abistan Jesu sisinaf.
47 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj, con jém fariseoyaj, iŋtuuma̱watyaj jém Sanhedrín, jém wɨd́ayt́am. Nɨmyaj:
47 Firis hai ukwarih naatu Pharisee bairi hi’af’ayuwih kou’ay hibai.
48 Siiga seguido tanjɨ́cpa iga iwatpa jém milagroyaj, jesɨc núcpa jém ja̱ma iga it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am icupɨcyajpa yɨ́p Jesús. Jesɨc jém Romapɨc aŋjagooyi icutsadáypa jém soldado iga imɨswadayyajpa jém mɨjpɨc ma̱stɨc y imɨɨcha̱p jém tannas.
48 It tanihamiy na’at nama nasisinaf sabuw etei boro hinitumitum. Naatu Roman sabuw boro hinan ata me ata tafaram hinab.”
49 Jesɨc tu̱m de jeeyaj, jém Caifás, co̱bacpɨc pa̱nij jém a̱mt́ɨy, moj aŋma̱t́i con jém aŋjagooyiyaj jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp. Nɨmpa jém Caifás:
49 I hai orot ta wabin Kaiafas, nati kwamur i Firis ukwarin ma’am awan tara’ah eo, “Kwa men ta kwaso’ob!
50 D́at́im iŋcutɨɨyɨyt́a iga más wɨ̱ iga accaata̱p tu̱m pɨ̱xiñ para it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iga odoy togóyiñ jém tannaxyucmɨ.
50 Kwa men matato iwa’an kwa’i’itin, anagewasin orot ta’imon tamorob sabuw isah, men karam tafaram tutufin etei hitarab hitagurus.”
51 Jém Caifás d́a ijɨ̱xquím iyaac, pero Dios ichi jém jɨ̱xi porque je jém co̱bacpɨc pa̱nij. Jeeyucmɨ jém Caifás wɨa̱p iŋmadáy jém pɨxiñt́am iga accaata̱p jém Jesús iga iyo̱xpátpa it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém naxyucmɨ Israel.
51 I men taiyuwin ana notamaim iti tur yai eomih, baise nati kwamur wanawanan i firis ukwarin ma’am Jesu Jew sabuw isah namomorob isan eorereb.
52 D́a solamente iga iyo̱xpátpa jém it́yajwɨɨp Israel, pero accaata̱p jém Jesús iga iŋtuuma̱watyajpa it́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp Dios ju̱t́quej icutero yɨ́p mundo.
52 Naatu men i akisih isah, baise God ana sabuw efan nanabin tema’am nabuwih hinan nita’imonih biyah ta’imon namatar.
53 Jesɨc jeet́im ja̱ma jém aŋjagooyiyaj moj ijɨ̱syaj ju̱t́pɨc iccaayajpa jém Jesús.
53 Naatu hibusuruf Jesu baban hi’o rabin morob isan.
54 Jeeyucmɨ jém Jesús d́a sɨɨba ju̱t́ iixpa jém judíos. Put jém naxyucmɨ de Judea. Nɨc i̱t́i tuŋgac lugar nocojo̱m jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Jém attebet iñɨ̱yi Efraín. Jemum nɨc i̱t́iyaj Jesús con icuyujcɨɨwiñ.
54 Imih Jesu Judea wanawanan i men bebeyanamaim ma remoramih, baise efan nati ihamiy naatu in efan arar sisibinamaim ma, bar merar wabin Efaram, imaim ana bai’ufununayah bairi hima.
55 Núctooba jém pascuasɨŋ jém iwatyajpáppɨc jém judíos. Icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Israel tsucumyaj jáyaŋ jém pɨxiñt́am iga nɨcyajpa jém attebet Jerusalén iga iwatyajpa jém costumbre iga cuáyñeiñ ia̱nama antes que núcpa jém pascuasɨŋ.
55 Jew hai Tar Nowaten ana Hiyuw, i na biyubin ana veya, naatu tafaram wanawanan efan ta ta hima’am hiyen hin Jerusalem, kouksouwen ana kou’ay bainabo, Tatar nowaten ana veya nan natit.
56 Jesɨc cuando núcyaj Jerusalén jém pɨxiñt́am, imétsyajpa jém Jesús. Tɨgɨyyaj jém ma̱stɨcjo̱m, moj nanɨ́mayyajta̱ji entre jeeyaj:
56 Jesu isan hinunuwet, naatu Tafaror Bar ana efanamaim hibat ta’ita’imon nane hibibabatiyih, “Kwa mi’itube kwanotanot? Forag isan kafai enan?”
57 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con jém fariseoyaj tsa̱m imatsyajtooba jém Jesús. Ipɨɨmɨyyaj jém pɨxiñt́am, nɨ́mayyajta̱:
57 Baise firis ukwarih naatu Pharisee sabuw obaiyunen hitih, menamaim Jesu nama’am hina’i’itin na’at, hinan hinao hinanowar saise i hinan hinab hinafatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.