Hebreus 11
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs MNT
1 Siiga tanait́ fe, taŋcupɨcpa Dios, tannuntawɨ̱jo̱doŋ iga tampɨctsoŋpa t́it́am tanaŋjócne. Tanjo̱doŋt́im iga nu̱ma tachiiba Dios jém cosa jém d́apɨc tánixñe.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Je̱mpɨct́im iwatyaj jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am, Dios iwɨ̱ixyaj porque tsa̱m icupɨcyaj.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Como tanait́ fe, tanjo̱doŋ iga Dios iwat it́u̱mpɨy cosa jém it́wɨɨp naxyucmɨ y sɨŋyucmɨ. Ipɨɨmɨ́y iga id́iñ, jesɨc it́um. Dios ipɨc jém cosa jém d́apɨc i̱ wɨa̱p iix iga iwatpa jém cosa jém wɨa̱paap tánix.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Como tsa̱m iniit́ fe, jém Abel agui icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát, jeeyucmɨ ichi más wɨbɨc ofrenda que jém ichiiwɨɨp jém Caín. Quejpa iga wɨbɨc pɨ̱xiñ porque Dios iwɨ̱pɨctsóŋáy jém iofrenda. Mex caane jém Abel, hasta sɨɨp iŋmatpa iga tsa̱m icupɨc Dios.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Como tsa̱m iniit́ fe, jém Enoc icupɨc Dios. Sɨwiñ nanɨcta̱, d́a ca. D́am i̱ ipát porque Dios ininɨc. Nɨm jém Dios iŋma̱t́i: “Antes que nanɨcta̱p jém Enoc, iwat juuts Dios ixunpa.”
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Pero d́a i̱ wɨa̱p iwat juuts ixunpa Dios siiga d́a inii̱ fe, siiga d́a icupɨcpa iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. Jém icunúcpáppɨc Dios tienes que icupɨcpa iga it́, y iga Dios ichiiba jém wɨbɨc coñwɨyooyi jém pɨxiñt́am jém imétsyajpáppɨc.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Como tsa̱m iniit́ fe jém Noé, cuando Dios icjo̱dóŋa̱ iga miñpa jém cosa jém d́apɨcnam queman tánix, como tsa̱m cɨ̱ŋ, iwat tu̱m barco iga icɨacputyajpa jém iyo̱mo y jém ichɨ̱xt́am. Con jeet́im fe, jém iniit́wɨɨp jém Noé, ichiiba castigo it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Jeeyucmɨ Dios ipɨctsoŋ jém Noé juuts tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ porque icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Como tsa̱m iniit́ fe jém Abraham, cuando iŋwejáy Dios, icupɨc, nɨc tu̱m lugar ju̱t́ Dios ijɨycámayñe iga ichiiba. Put de jém it́ɨcmɨ, aunque d́a ijo̱doŋ ju̱t́ nɨcpa.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Como tsa̱m iniit́ fe jém Abraham, nɨc i̱t́i como tu̱m juumɨpɨc pɨ̱xiñ jém tuŋgac naxyucmɨ jém Diospɨc ijɨycámayñe. Jáy i̱t́i con jém Isaac y Jacob jém puctuctɨcjo̱m. Jeeyaj ipɨctsoŋyajt́im jeet́im promesa.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Porque jém Abraham tsa̱m iŋjócpa jém attebet jém wɨ̱watnewɨɨp, jém iniit́wɨɨp wɨbɨc base, jém arquitecto y jém iwatnewɨɨp Dios mismo.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Como tsa̱m iniit́ fe jém Sara, icupɨcpat́im. Tsa̱mi jém yo̱mo, nasneum itiempo iga ma̱nɨgɨ́ypa, pero Dios iyo̱xpát iga ma̱nɨgɨ́yiñ. Icnay tu̱m jaychɨ̱xi porque icupɨc iga Dios iccupacpa juuts ijɨycámayñe.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Jém Abraham tsa̱m wɨd́a̱ya, caatoobam, pero núc iga iniit́ tsa̱m jáyaŋ ima̱nɨctam juuts jém ma̱tsa, jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ, y juuts jém pooy, jém it́wɨɨp jém lamar aŋna̱ca, d́a wɨa̱p tammay.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 It́u̱mpɨy jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am, jém icupɨcneyajwɨɨp Dios, caayaj. D́a iixyaj jém promesa jém ijɨycámayñewɨɨp Dios iga ichiiba. Pero como tsa̱m iniit́ fe, icupɨcyaj, juumɨ iixyaj jém promesa. Tsa̱m maymayyaj cuando iixyaj iga miñpa. Iñɨ́mayyaj iga: “Ɨch d́a yɨɨmpɨc apɨ̱xiñ. Ɨch juuts awid́aŋna̱xi yɨ́p naxyucmɨ.”
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Cuando nɨmyaj je̱mpɨc, tsa̱m wɨ̱quejpa iga imétsyajpa tuŋgac nas jém imɨɨchipɨc.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Meega ijɨ̱syaj jém naxyucmɨ ju̱t́ tsucumyaj, wɨa̱p ixe̱tyaj e̱ybɨc jemɨc.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Pero ixunyajpa tu̱m wɨbɨc naxyucmɨ, tu̱m sɨŋyucmɨpɨc lugar. Jeeyucmɨ d́a tsaa̱p jém tanJa̱tuŋ Dios cuando nɨmpa: Micht́am anDios. Porque iwɨ̱tsagáy tu̱m attebet para jeeyaj.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Como tsa̱m iniit́ fe jém Abraham, cuando cutɨ́tsta̱, inimiñ jém Isaac iga iccaaba juuts tu̱m sacrificio. Iccaaba id́ɨc jém t́u̱mpɨc ima̱nɨc mex Dios ijɨycámayñe iga nay jém tsɨ̱xi.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 Nɨ́mayt́a̱ jém Abraham iga por medio de jém ima̱nɨc Isaac, tsa̱m aŋpɨcpa jém imma̱nɨctam.
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Jém Abraham iwɨ̱jo̱doŋ iga Dios wɨa̱p icpɨs jém caaneyajwɨɨp. Y como d́a ijɨ́c Dios iga iccaaba jém ima̱nɨc, wɨa̱p tanɨm iga jém Abraham e̱ybɨc ipɨctsoŋ ima̱nɨc juuts tu̱m acpɨsneta̱wɨɨp de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Como tsa̱m iniit́ fe jém Isaac, icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. Jeeyucmɨ ijɨycámáy ima̱nɨctam jém Jacob y Esaú iga núcpa ja̱ma iga iwɨ̱wadáypa Dios.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Como tsa̱m iniit́ fe Jém Jacob, icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. Cuando caatooba ijɨycámáypa cada tu̱mtu̱m jém José ima̱nɨctam iga iwɨ̱wadáyiñ Dios. Te̱ñchucum con ibaston jém wɨd́a̱ya iga iŋwejpátpa Dios.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Como tsa̱m iniit́ fe jém José, icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát, jesɨc antes que caaba iñɨ́máy jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga ocmɨ putyajpa jém naxyucmɨ de Egipto. Pɨɨmɨyyajta̱ iga it́ajquímáyiñ ipac cuando putyajpa.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Como tsa̱m iniit́ fe jém Moisés ija̱tuŋ con ia̱pa, icupɨcyaj iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. Cuando nay jém tsɨ̱xi, iñec tres meses porque iix iga tsa̱m wɨbɨc tsɨ̱xi. D́a icɨ̱ŋyajpa jém orde, jém reypɨc ichiiñe.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Como tsa̱m iniit́ fe jém Moisés, icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát, jesɨc cuando pɨ̱xiññam, d́a ijɨ́c iga ima̱nɨga̱p jém Faraón iyo̱mma̱nɨc.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Más iwɨ̱aŋja̱m iga yaachwatta̱iñ con jém Dios ipɨxiñt́am que iga maymáya̱p tu̱m rato iga iwatpa juuts iwɨ̱aŋja̱myaj jém malopɨc pɨxiñt́am.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Ijɨ̱s iga vale más iga yaachwatta̱p jém Cristo icuyucmɨ que iga ipɨctsoŋpa it́u̱mpɨy jém riqueza jém it́wɨɨp Egipto porque iix tu̱m tsa̱m wɨbɨc coñwɨyooyi jém Diospɨc ichiiba.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Como tsa̱m iniit́ fe jém Moisés, icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát, jeeyucmɨ put de jém naxyucmɨ de Egipto. D́a icɨ̱ŋ jém Egiptopɨc rey iga agui jóyñe. Seguido iwatpa juuts iñɨ́máy Dios, juuts jesɨc iixñe jém Dios jém d́apɨc tánixpa.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Como tsa̱m iniit́ fe jém Moisés, icupɨct́im iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. Iwat jém pascuasɨŋ. Ipɨɨmɨ́y jém ipɨxiñt́am iga icuxicsyajpa jém tɨc ipuerta con nɨɨpiñ iga cuando naspa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ, jém accaoypaap, d́a iccaaba ni tu̱m jém Israelpɨc pɨ̱xiñ ico̱ponma̱nɨc.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Como tsa̱m iniit́yaj fe jém Israelpɨc pɨxiñt́am, icupɨcyaj iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. Wid́aŋjacyajpa jém tsabats lamar juuts tɨtsɨnaxyucmɨ. Pero cuando jém Egiptopɨc pɨxiñt́am nasyajpa id́ɨc, je̱mt́im jicjiccayaj.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Como tsa̱m iniit́yaj fe, jém Israelpɨc pɨxiñt́am icupɨcyaj iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát, jesɨc siete ja̱ma icuwit́xe̱tyaj jém attebet Jericó, ocmɨ cujegáy jém tsaataañi.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Como tsa̱m iniit́ fe jém yo̱mo Rahab, jém pejoypáppɨc id́ɨc, icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. D́a iwaganaca jém d́apɨc icupɨcyaj, porque iñec jém wɨste̱n jém Israelpɨc pɨ̱xiñ jém icuixyajwɨɨp jém naxyucmɨ de Canaán.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 ¿T́i más wɨa̱p annɨm? D́a anai̱ tiempo iga anaŋmatpa de jém Gedeón, jém Barac, jém Sansón, jém Jefté, jém David, jém Samuel y jém wiñɨcpɨc profetayaj.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Como tsa̱m iniit́yaj fe, icupɨcyaj iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát. Jesɨc icoñwɨyyaj jém tuŋgac naxyucmɨ, iwɨ̱aŋjacyaj jém Dios ipɨxiñt́am, ipɨctsoŋyaj jém promesa jém ijɨycámayñewɨɨp Dios, iŋnúc jém ca̱ŋ ijɨp.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Icpích jém juctɨ jém tsa̱mpɨc yótpa, cɨɨputyaj iga accaayajta̱p con jém espada, chiit́a̱ pɨ̱mi jém d́apɨc inii̱ ipɨ̱mi, tsa̱m iniit́yaj ipɨ̱mi cuando áŋa̱yajpa, ichɨcpoypa jém soldado jém tuŋgac naxyucmɨpɨc.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Algunos jém yo̱mtam ipɨctsoŋ e̱ybɨc ima̱nɨc jém caanewɨɨp id́ɨc, acpɨsyajta̱wum.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Tuŋgac más tsa̱m saayɨyt́a̱, tsa̱m cótsta̱, tsenta̱ con cadena, cotta̱ cárcel.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Tuŋgac tsaanácscata̱, wɨ́gaŋsajta̱ icucmɨ con sierra, accaata̱ con espada. Algunos oyyaj yɨɨm jeexɨc. Iccámneyaj jém borrego icuero y jém chivo icuero. Tsa̱m yaacha̱yaj. Tsa̱m yaachwatta̱. Agui aŋyácneyaj iga tsa̱m malwadayt́a̱.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Yɨ́p pɨxiñt́am vale más jém Dios iwiñjo̱m que jém d́apɨc icupɨcyajpa Dios. Jáy sɨiyaj jém tɨtsɨnaxyucmɨ y jém co̱tsɨgaŋjo̱. It́yaj jém tsaajosjo̱m y jém nasjosjo̱m.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Ni tu̱m de jeeyaj d́a ipɨctsoŋ jém ijɨycámayñewɨɨp Dios mex icupɨc iga Dios wɨa̱p iyo̱xpát porque tsa̱m iniit́yaj fe.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Porque Dios tajɨ̱spat́im taɨcht́am iga tachiiba tu̱m más wɨbɨc cosa. D́a iwɨ̱wadáypa jeeyaj hasta que tawɨ̱wadáypat́im taɨcht́am con jeeyaj.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.