Atos 27

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc icunúcyaj jɨ̱xi iga acutsattamta̱p jém naxyucmɨ de Italia. Jém Pablo con jém tuŋgac presoyaj cɨɨjuŋcotta̱ tu̱m capitán icɨɨjo̱m. Iñɨ̱yi Julio. Jém batallón iñɨ̱yi Augusto.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Atɨgɨyt́a tu̱m barcojo̱m. Tsucum jém barco Adramitio. Naspa jém attebetyaj lamar aŋna̱ca jém naxyucmɨ de Asia. Awaganɨctámpa con jém Aristarco. Je tsucumne jém attebet Tesalónica jém naxyucmɨ de Macedonia.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Icuqueja̱ma anúcta jém attebet Sidón, lamar aŋna̱ca. Jém capitán Julio tsa̱m iyaachaŋja̱m jém Pablo. Ijɨ́gáypa iga nɨcpa iám jém iamigoyaj. Ijígáypat́im iga iyo̱xpátpa y iga ichiiba t́it́am it́ogóyáy.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Atsucumta jém attebet Sidón. Anasta jém isla de Chipre jém aŋna̱ymɨpɨc lado porque tsa̱m pɨ̱mi jém sa̱wa.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Anjacta jém lamar jém naxyucmɨ Cilicia y Panfilia iñu̱ma. Anúcta jém attebet Mira jém naxyucmɨ de Licia.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Jemɨc jém capitán Julio ipát tu̱m barco jém tsucumnewɨɨp jém attebet Alejandría. Nɨcpa jém naxyucmɨ de Italia. Jém capitán acotta barcojo̱m.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Wa̱t́ña ja̱ma anɨctámpa choco̱ymɨ. Tsa̱m táŋcaa̱ mu annúcta jém attebet Gnido iñu̱ma. Como tsa̱m pɨ̱mi jém sa̱wa, d́a tacnas je̱m. Jeeyucmɨ aquetta hasta jém isla de Creta. Anúcta jém punto de Salmón iñu̱ma. Anasta noco jém isla de Creta.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Tsa̱m táŋcaa̱p iñɨc jém barco. Wit́pa lamaraŋna̱ca. Ocmɨ anúcta tu̱m lugar iñɨ̱yi jém Wɨbɨc Puerto, nocojo̱m jém attebet Lasea.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Tsa̱m jáyaŋ tiempo anactogoyt́a. Sɨɨp tsa̱m it́ peligro iga anɨctámpa barcojo̱m porque nasne jém sɨŋ de ayuno. Núcne jém tiempo cuando tsa̱m poypa jém sa̱wa. Jeeyucmɨ Pablo ichi jɨ̱xi jém pɨxiñt́am.
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 Iñɨ́máy:
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Pero jém capitán d́a imatoŋ t́i iñɨ́máy jém Pablo. Más icupɨcpa jém barco io̱mi y jém icwit́páppɨc jém barco.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Casi it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém barcojo̱m agui nɨctooba porque d́a wɨ̱co̱m jém puerto ju̱t́ ait́t́a iga annascatámpa jém tiempo de pagac cuando tsa̱m poypa jém sa̱wa. Nɨcyajtooba jém attebet Fenice, tuŋgac puerto, jeet́im isla de Creta. Íŋámmocne aŋja̱mtɨgɨymɨ. Jemum wɨa̱p annascata jém tiempo de sucsuc.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Jesɨc moj po̱yi jém tsapsa̱wa, ijɨ̱syajpa iga wɨ̱cooma̱p, wɨa̱p iñɨcyaj. Tsucum jém barco, moj nɨqui jém lamar aŋna̱ca jém isla de Creta.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Pero d́a jáy mactsɨ́yt́a tu̱m sa̱wa tsa̱m pɨ̱mi. Juuts tu̱m ciclón. Jemɨc iccámayyaj iñɨ̱yi jém euraquilón.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Moj ininɨc jém barco. Como d́a wɨa̱p anáŋámmoc jém sa̱wa, jesɨc jém icwit́páppɨc jém barco ijɨ́cpa iga ininɨcpa.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Anasta tu̱m xut́u isla iwe̱ñt́aŋ, iñɨ̱yi jém isla Clauda. Je̱m d́a pɨ̱mi núcpa jém sa̱wa. Tsa̱m táŋcaa̱ maampiŋta jém lancha jém ijɨ̱cnewɨɨp jém barco.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Cuando yaj ipiŋyaj jém lancha, moj ichenyaj jém barco con mɨjpɨc tɨpxi iga odoy sámiñ. Tsa̱m cɨ̱ŋneyaj. Wɨɨp tsɨ́ypa jém pooycɨɨm jém lugar iñɨ̱yi Sirte. Jesɨc icquedayyaj ivela. Ijɨ́gayyaj iga ininɨguiñ jém sa̱wa.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Icuqueja̱ma como tsa̱m pɨ̱mi poypa jém sa̱wa, jém pɨxiñt́am moj ipatspatsayyaj lamar jém barco ichɨ̱mi.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Jesɨc núcum tucunaja̱ma, aɨcht́am anyaac ampatsáyayt́a jém barco it́ɨ́ŋcuy con jém itraste.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Wa̱t́ña ja̱ma it́ jém mal tiempo, d́a aguixt́a jém ja̱ma ni jém ma̱tsa. Como tsa̱m pɨ̱mi actsɨ́y jém sa̱wa, anjɨ̱stámpa antu̱mpɨyt́am iga acucaayt́ámpa.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Tsa̱m jáyaŋ ja̱ma d́a awícta. Jesɨc jém Pablo te̱ñchucum jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m. Iñɨ́máy:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 ’Pero sɨɨp camamwattaamɨ íña̱nama. Porque ni tu̱m de mimicht́am d́a micaatámpa aunque yɨ́p barco togoypa.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Tsúmɨc awiñquejáy tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ jém icutsatnewɨɨp Dios, jém ɨchpɨc aŋjacpa y aŋcuyo̱xa̱p.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ anɨ́máy: “MiPablo, odoy cɨ̱ŋɨ porque tienes que mininúcta̱p jém Romapɨc aŋjagooyicɨɨm. Mich iŋcuyucmɨ Dios icɨacputyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém iŋwagananɨcpaap jém barcojo̱m iga odoy caayajiñ.”
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa mimicht́am iga odoy cɨ̱ŋtaamɨ. Porque ɨch aŋcupɨcpa iga Dios wɨa̱p tayo̱xpát. Ɨch anjo̱doŋ iga nu̱ma tannascaaba juuts anɨ́máy jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Pero tienes que tananɨcpa jém barco hasta tananúcpa tu̱m isla.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Cuando nasne dos semana iga anɨquit́am, jém sa̱wa ananɨcta jém lamar iñɨ̱yi Adria. Jesɨc como cugaptsu jém icwit́yajpáppɨc jém barco ija̱myajpa iga núctooba naxyucmɨ.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Iquípsyaj jém lamar jutspɨy ijojmɨ. Iniit́ treinta y seis metro. Cuando wit́yaj uxaŋ más juumɨ, e̱ybɨc iquípsyaj, iniit́ veintisiete metro.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Tsa̱m icɨ̱ŋyajpa iga núcpa jém tsaayucmɨ, jesɨc icquedayyaj cuatro iancla jém barco it́utscɨɨm iga ichenyajpa. Tsa̱m aŋyácneyaj, sɨ́p iŋjócyaj iga cuquejiñ.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Algunos jém marinero agui quettooba jém barcojo̱m iga poypa. Moj icquet jém lancha, nɨ́maŋtaaya̱p iga icquedáypa jém iancla jém ico̱baccɨɨmpɨc.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Pero jém Pablo iŋmadáy jém capitán y jém isoldado:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Ocmɨ jém soldado it́ɨŋcujagáy jém lancha it́ɨpxi ju̱t́ cutsenneta̱ jém barcoyucmɨ iga cutɨ́ŋiñ nɨɨcɨɨm.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Icuqueja̱ma jém Pablo iñɨ́máy it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iga wícyajiñ. Iñɨ́máy:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Jeeyucmɨ maŋcunucsáypa iga miwíctámpa uxaŋ iga impɨctsoŋpa impɨ̱mi porque ni tu̱m de mimicht́am d́a mit́ogoypa, d́a togoypa ni tu̱m jém iŋway jém it́wɨɨp iŋco̱bacyucmɨ.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Cuando yaj nɨ̱mi jém Pablo, imatspacne tu̱m caxt́ána̱ñi icɨɨjo̱m. Iŋwejpát Dios jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m. Ocmɨ iwenjac jém caxt́ána̱ñi, moj wiiqui.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Jesɨc it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am icamamwat ia̱nama. Mojum wiiquiyaj mex jeeyaj.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ait́t́a jém barcojo̱m adosciento setenta y seis.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Cuando yaj wiiquiyaj, moj ipatspatsayyaj lamar jém trigo iga más xejcɨ́ya̱iñ jém barco.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Icuqueja̱ma jém icwit́páppɨc jém barco d́a ijo̱doŋyaj júp naxyucmɨ it́yaj. Iixyaj tu̱m lugar ju̱t́ wɨ̱co̱m ju̱t́ wɨ̱t́ijo̱m jém pooyáŋaŋcɨ. Ijɨ̱spa siiga wɨa̱p ininɨc jém barco je̱m.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 It́ɨŋcujacyaj jém tɨpxi ju̱t́ tsenne id́ɨc jém ancla, ichacyaj lamar. Iwijáy jém timón it́ɨpxi. Icquím jém vela, jém ico̱baccɨɨmpɨc, iga icwíd́iñ jém sa̱wa. Jém barco moj pu̱t́i jém lamar aŋna̱ca.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Núc ju̱t́ it́ jém corriente, tsɨ́y jém barco ico̱bac pooycɨɨm, wɨ̱ cámne, d́a tsɨgóypa. Jém it́uts moj iccujagáy jém lamar poa.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Jesɨc jém soldado ijɨ̱syajpa iga iccaayajpa jém preso iga odoy púnaŋjacyajiñ iga poypa.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Pero jém capitán icɨacputtooba jém Pablo. D́a ijɨ́gáy jém soldado iga iccaayajpa jém preso. Ipɨɨmɨ́y jém wɨa̱paap iñɨɨjén iga tɨgɨ́yiñ lamar iga putpa aŋsɨ̱cmɨ.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Iñɨ́máy jém d́apɨc wɨa̱p iñɨɨjén iga ipɨguiñ tabla o tu̱m ja̱ca jém barco icuy iga iyo̱xpátpa. Asíam cupudayyaj it́u̱mpɨyyaj aŋsɨ̱cmɨ.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.