Atos 23
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc jém Pablo iámmats jém Sanhedrín, iñɨ́máy:
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Jesɨc jém Ananías, jém co̱bacpɨc pa̱nij, ipɨɨmɨ́y tu̱m policía, jém it́wɨɨp nocojo̱m ju̱t́ it́ jém Pablo, iga it́ojáyiñ ijɨp.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Jesɨc jém Pablo iñɨ́máy jém pa̱nij:
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Jesɨc jém it́yajwɨɨp je̱m iñɨ́máy jém Pablo:
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Jém Pablo iñɨ́máy:
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Ocmɨ jém Pablo icutɨɨyɨ́y iga wɨste̱n partido it́ je̱m ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj. It́ jém fariseoyaj, it́t́im jém saduceoyaj. Jesɨc pɨ̱mi jɨypa iga imatoŋyajiñ. Nɨmpa:
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Cuando yaj nɨ̱mi jém Pablo, moj áŋa̱jiyaj jém fariseoyaj con jém saduceoyaj. Nawécyajta̱ jém pɨxiñt́am ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Porque jém saduceoyaj nɨmyajpa iga d́a pɨspa jém caaneyajwɨɨp. D́at́im icupɨcyajpa iga it́ jém sɨŋyucmɨ pɨxiñt́am ni jém espíritu, pero jém fariseoyaj icupɨcyajpa iga it́ it́u̱mpɨy jexpɨc cosa.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Jesɨc tsa̱m pɨ̱mi jɨyyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Jesɨc te̱ñchucum algunos jém accuyujoypaap de jém fariseopɨc aŋquímayooyi. Nɨmpa:
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Jesɨc tsa̱m pɨ̱mi áŋa̱yajpa. Jém coronel cɨ̱ŋpa iga ichichaŋsajyajpa jém Pablo. Jeeyucmɨ ipɨɨmɨ́y jém isoldado iga it́opyajpa pɨ̱mi̱mɨ jém Pablo jém pɨxiñt́am icɨɨjo̱m y iga ininɨguiñ e̱ybɨc jém cuartel.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Jeet́im tsuu jém tánO̱mi iwiñquejáy jém Pablo jém cuartel. Iñɨ́máy:
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Jesɨc icuqueja̱ma algunos jém judíos iwatyajpa de acuerdo iga iccaayajpa jém Pablo. Nɨmyajpa iga: “D́a tawícpa ni d́a tanɨ́cpa hasta que tanaccaaba jém Pablo.”
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 It́yaj más de cuarenta pɨxiñt́am jém nɨmneyajwɨɨp je̱mpɨc.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Ocmɨ nɨc iámyaj jém pa̱nij aŋjagooyi con jém wɨd́ayt́am de Israel. Iñɨ́mayyaj:
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Sɨɨp mimicht́am con jém Sanhedrín wágayt́aamɨ jém coronel iga jo̱ymɨ inimíñiñ micht́am iŋwiñjo̱m. Nɨ́maŋtaaya̱jɨ iga choco̱ymɨ iŋcɨɨpiŋpa. Jesɨc aɨcht́am ait́t́ámpa listo iga anaŋte̱ñt́ámpa tuŋjo̱m antes que núcpa ju̱t́ miit́t́a.
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Pero jém Pablo iyo̱mtɨ̱wɨ ima̱nɨc ijo̱dóŋa̱ iga aŋte̱ñt́a̱p tuŋjo̱m. Jesɨc nɨc iŋmadáy ia̱chi jém cuartel.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Ocmɨ jém Pablo iŋwejáy jém capitán jém iwatnewɨɨp cuenta. Iñɨ́máy:
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Jesɨc jém capitán ininɨc jém jaychɨ̱xi ju̱t́ it́ jém coronel, iñɨ́máy:
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Jesɨc jém coronel imatsáy icɨ jém jaychɨ̱xi. Ininɨc aparte. Iñɨ́máy:
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Jém jaychɨ̱xi iñɨ́máy:
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Pero odoy cupɨ̱cɨ porque más de cuarenta jém pɨxiñt́am iŋte̱ñyajpa tuŋjo̱m. Iwatyaj acuerdo iga d́a wícpa ni d́a nɨ́cpa hasta iccaaba jém Pablo. Sɨɨp it́yajum listo. Iŋjócneyaj iga iŋcutsoŋpa.
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Ocmɨ jém coronel iŋquím jém jaychɨ̱xi, iñɨ́máy:
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Jém coronel iŋwejáy wɨste̱n jém icapitán. Ipɨɨmɨ́y iga nawɨ̱tsacyajta̱iñ dosciento soldado jém nɨcyajpáppɨc puymɨ y setenta jém nɨcyajpáppɨc cawajyucmɨ y dosciento soldado jém ininɨcyajpáppɨc jém lanza. Iñɨ́máy iga nɨcyajiñ jém attebet Cesarea tsuucɨɨm a las nueve.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Ipɨɨmɨ́y iga imétsayyajiñ cawaj iga icquímcaaba jém Pablo y iga iwɨ̱wad́iñ cuenta hasta que núcpa ju̱t́ it́ jém gobernador Félix.
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Jém coronel ijay tu̱m to̱to, icutsadáy jém gobernador Félix con jém isoldado. Nɨmpa jém to̱to:
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Ɨch aClaudio Lisias. MiFélix, tsa̱m wɨbɨc migobernador. Sɨɨp mandioschiiba.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Jém judíos imatsne id́ɨc yɨ́p pɨ̱xiñ. Iccaatooba id́ɨc. Aŋcupuj con jém ansoldado. Cuando anjo̱dóŋa̱ iga Romapɨc pɨ̱xiñ,
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 anjo̱dóŋa̱tooba t́iiga iquejajwadayyajpa, jesɨc ananɨc ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Ampát t́iiga iquejajwadayyaj. Iwat algo en contra jém Israelpɨc aŋquímayooyi. Pero d́a inii̱ it́áŋca iga iccaayajpa ni d́at́im wɨ̱ iga ipajyajpa.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Anjo̱dóŋa̱ iga jém judíos ijɨ̱syajpa iga iccaayajpa. Jeeyucmɨ maŋcutsadáypa yɨ́p pɨ̱xiñ. Ampɨɨmɨ́yt́im jém iquejajwadayñewɨɨp iga nɨcyajiñ mich iŋwiñjo̱m. Jesáŋam manjáyáy.”
30 Naatu
31 Jesɨc jém soldado iwatyaj juuts ipɨɨmɨ́y jém coronel. Tsuucɨɨm ininɨcyaj jém Pablo hasta jém attebet Antípatris.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Jesɨc icuqueja̱ma jém soldado, jém nɨcneyajwɨɨp puymɨ, se̱tyaj e̱ybɨc jém icuartel. Jém tuŋgac soldado, jém nɨcneyajwɨɨp cawajyucmɨ, seguido iwagananɨcyajpa jém Pablo.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Cuando núcyaj jém attebet Cesarea, icɨɨjuŋcodáy jém to̱to jém gobernador icɨɨjo̱m. Ininɨcyaj jém Pablo jém gobernador iwiñjo̱m.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Cuando yaj imay jém to̱to jém gobernador, icwác jém Pablo iga ju̱t́pɨc pɨ̱xiñ. Cuando ijo̱dóŋa̱ iga nay jém naxyucmɨ de Cilicia,
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 jesɨc iñɨ́máy:
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.