Atos 13
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc jemɨgam ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa jém Dios ipɨxiñt́am, jém attebet Antioquía, it́yaj jém Dios iŋmat́cɨɨwiñ y jém wɨbɨc maestroyaj. It́yaj jém Bernabé; jém Ximoj iñɨ̱yit́im Niger; jém Lucio, jém Cirenepɨc pɨ̱xiñ; jém Manaén, icuyo̱xa̱p id́ɨc jém Herodes jém gobernador de Galilea; it́t́im jém Saulo.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Tu̱m ja̱ma cuando aŋtuuma̱neyaj jém pɨxiñt́am iga ijɨ̱spa jém tánO̱mi y iwatyajpa ayuno, Dios iA̱nama iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Iwatyaj ayuno jém Dios ipɨxiñt́am, iŋwejpátyaj Dios, iccámayyaj icɨ jém Bernabé y Saulo ico̱bacyucmɨ. Jesɨc naŋquímyajta̱.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Jesɨc Dios iA̱nama icutsat jém Bernabé y Saulo. Nɨcyaj jém attebet Seleucia. Jemum tɨgɨyyaj barcojo̱m iga nɨcpa jém isla de Chipre.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Cuando núc jém attebet Salamina, moj iŋmat jém Dios iŋma̱t́i jém judíos ima̱stɨcjo̱m, jém sinagoga. Iwagananɨcyajt́im jém Xiwan iga iyo̱xpátpa.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Iŋmatyaj yɨɨm jeexɨc icuwɨ̱t́i jém isla de Chipre. Núcyaj jém attebet Pafos. Jemum ipát tu̱m na̱wat iñɨ̱yi Barjesús. Nɨmpa iga tu̱m Israelpɨc aŋmat́cɨɨwiñ, pero je tu̱m mɨgoypaap.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Jém na̱wat it́ id́ɨc con jém gobernador Sergio Paulo. Yɨ́p aŋjagooyi tsa̱m jɨ̱xiɨ́y. Iŋwejáy jém Bernabé y Saulo porque agui imatoŋtooba jém Dios iŋma̱t́i.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Pero jém na̱wat, iñɨ̱yit́im Elimas, nɨcpa en contra de jém Bernabé y Saulo. D́a ichiit́ooba lugar jém gobernador iga icupɨguiñ Cristo.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Jesɨc jém Saulo, iñɨ̱yit́im Pablo, tsa̱m iniit́ jém Dios iA̱nama. Iwɨ̱ámmats jém na̱wat.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Iñɨ́máy:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Sɨɨp jém tánO̱mi michiiba castigo. Sɨɨp micácht́ia̱p. Ju̱na ja̱ma d́a wɨa̱p íñix jém ja̱ma icho̱ca.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Cuando jém gobernador iix t́i iñasca jém pɨ̱xiñ, icupɨc Cristo. Agui ipooñaŋja̱mpa cuando imatoŋ jém tánO̱mi iŋquímayooyi.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Ocmɨ jém Pablo con icompañeroyaj tɨgɨy barcojo̱m, putyaj jém attebet Pafos. Nɨcyaj jém attebet Perge jém naxyucmɨ de Panfilia. Pero jém Xiwan ichagaŋput iga iwaganasɨɨba jeeyaj, se̱t Jerusalén.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Ocmɨ nasyaj jém attebet Perge, núcyaj jém tuŋgac Antioquía jém it́wɨɨp jém naxyucmɨ de Pisidia. Jemum tu̱m jejcuy ja̱ma tɨgɨyyaj jém sinagoga, co̱ñyaj.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Jém sinagoga iŋjagooyiyaj imayyaj jém Dios iŋma̱t́i, jém Moisés iŋquímayooyi y jém ijaychacnewɨɨp jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ. Cuando yaj imayyaj, jesɨc jém aŋjagooyiyaj icutsadáy aŋma̱t́i jém Pablo. Nɨ́mayt́a̱:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Jesɨc jém Pablo te̱ñchucum. Iwat tu̱m seña con icɨ iga odoy i̱ jɨ́yiñ, moj iŋmadáy:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 TanJa̱tuŋ Dios, jém Israelpɨc pɨxiñt́am iDios, icupiŋ jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam. Tsa̱m icjáyaŋa̱yaj jém taŋwe̱wetam cuando oy i̱t́iyaj jém naxyucmɨ Egipto juuts juumɨpɨc pɨxiñt́am. Ocmɨ it́op jém naxyucmɨ de Egipto con ipɨ̱mi.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Dios iyaachɨ́y iga tsa̱m imalwatyajpa jeeyaj cuando jáy i̱t́iyaj cuarenta a̱mt́ɨy jém tɨtsɨnaxyucmɨ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Ocmɨ Dios ictogoy siete nación jém it́yajwɨɨp jém naxyucmɨ de Canaán iga chiit́a̱p jém nas jém tanja̱tuŋwe̱wetam.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Jesɨc ocmɨ Dios iccám jém juezyaj iga iŋjacyajpa jém Israelpɨc pɨxiñt́am cuatrocientos cincuenta a̱mt́ɨy. Iŋjacyajpa jém juezyaj hasta que núc jém tiempo de Samuel jém Dios iŋmat́cɨɨwiñ.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Ocmɨ iwácyaj tu̱m nunta rey iga iŋjaguiñ. Jesɨc Dios iccám jém Saúl juuts rey iga iŋjacpa cuarenta a̱mt́ɨy. Jém Saúl, jém Cis ima̱nɨc, tsucum de jém tribu de Benjamín.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Ocmɨ Dios it́op jém Saúl. Accámta̱ jém David iga rey. Nɨmpa Dios: “Ampát jém David jém Isaí ima̱nɨc. Jém ijɨ̱xi jext́im juuts aɨch. Iwatpa juuts ɨch aŋwɨ̱aŋja̱m.”
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Yɨ́pt́im David io̱cma̱nɨc ma̱nɨc jém Jesús, jém icɨacputpáppɨc jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Dios ictsucum juuts tajɨycámayñe wiñɨgam.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Antes que miñpa jém Jesús, jém Xiwan iŋmadáy it́u̱mpɨy jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga icucacyajiñ ijɨ̱xi y iga acchiŋyajta̱iñ.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Cuando d́am jáyñe iga caaba jém Xiwan, nɨmpa: “Ɨch d́a aje jém michpɨc iñjɨ̱spa iga miñpa. Pero ocmɨ miñpa antuuñiaŋcɨɨm tu̱m pɨ̱xiñ más wɨa̱p que aɨch. Ɨch d́a ipa̱t́i iga aŋwijáypa icɨac ipuyyucmɨ.”
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 ’Mantɨ̱wɨtam, jém Abraham mima̱nɨctam, jém iŋcɨ̱ŋtampáppɨc Dios, taɨcht́am tacutsadayt́a̱ jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga tacɨacputpa Dios.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Jém it́yajwɨɨp Jerusalén y jém iŋjagooyiyaj d́a ijo̱doŋyaj iga Jesús je jém icutsatnewɨɨp Dios. D́at́im icutɨɨyɨyyajpa cuando imayyajpa cada jejcuy ja̱ma jém aŋma̱t́i jém ijaychacnewɨɨp jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ. Cuando accaata̱ jém Jesús, cupacpa iwat juuts nɨm jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Mex d́a ipádayyaj it́áŋca jém Jesús iga accaata̱iñ, jém pɨxiñt́am iwágáy jém Pilato iga accaata̱iñ.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Cuando jém pɨxiñt́am yaj imalwadayyaj jém Jesús juuts ijaychacne jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ, icquetyaj jém icunusyucmɨ, icumyaj.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Pero Dios icpɨs de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Wa̱t́ña ja̱ma iwiñquejáy jém icuyujcɨɨwiñ jém iwaganamiññewɨɨp de Galilea a Jerusalén. Sɨɨp jeeyaj tsɨ́yyaj juuts testigo iga iŋmadayyajpa jém pɨxiñt́am iga nu̱ma pɨsneum.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ’Sɨɨp aɨcht́am manaŋquejáypa jém wɨbɨc aŋma̱t́i jém Diospɨc ijɨycámayñe jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Sɨɨp Dios iccupac jém promesa para taɨcht́am jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am tama̱nɨctam. Iccupac Dios cuando icpɨs jém Jesús, juuts jaychacneta̱ jém salmo dos. Nɨmpa:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Jém tanJa̱tuŋ Dios ijɨychacne iga icpɨspa jém ima̱nɨc de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp iga jém imɨjta̱y d́a púcpa. Yɨɨmpɨc nɨmpa ju̱t́ jaychacneta̱:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Jeeyucmɨ nɨmpat́im jém tuŋgac salmo:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Nu̱ma jém David tsa̱m icuyo̱xa̱ jém it́ɨ̱wɨtam juuts iwɨ̱aŋja̱m Dios. Ocmɨ ca, cumta̱ ju̱t́t́im cumneyaj jém ija̱tuŋwe̱we, púc jém imɨjta̱y.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Pero jém icpɨsnewɨɨp Dios, d́a púc jém imɨjta̱y.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Mantɨ̱wɨtam, jo̱dóŋa̱taamɨ iga yɨ́pt́im Jesús iñɨyi̱mɨ miŋmadayt́amta̱p iga Dios miwadayt́ámpa perdón jém iñt́áŋca.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Yɨ́p pɨ̱xiñ iñɨyi̱mɨ it́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp Jesús wadayt́a̱p perdón it́u̱mpɨy jém it́áŋca jém d́apɨc wɨa̱p iwɨ̱tsagáy jém Moisés iŋquímayooyi.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Nawattamta̱jɨ cuenta mimicht́am iga d́a iññascaaba juuts ijaychacne jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ. Nɨmpa yɨɨmpɨc:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Mimalopɨc mipɨxiñt́am, tsa̱m iñxiccatámpa jém wɨbɨc cosa.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Iganam putyaj jém Pablo con icompañeroyaj jém sinagoga, jesɨc jém pɨxiñt́am iñɨ́mayyaj:
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Cuando cupudayyaj de ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj, jesɨc tsa̱m jáyaŋ jém judíos con jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém iwɨ̱aŋja̱myajpáppɨc jém Moisés iŋquímayooyi, it́úŋɨyyajpa jém Pablo y Bernabé. Jesɨc jeeyaj iŋquímpa jém pɨxiñt́am iga seguido icupɨguiñ y odoy ichaguiñ jém Dios it́óyooyi.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Jesɨc jém tuŋgac semana jém jejcuy ja̱ma aŋtuuma̱yajpa casi it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém attebet iga imatoŋyajpa jém Dios iŋma̱t́i.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Pero cuando jém judíos iix iga aŋtuuma̱neyaj tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am, jesɨc tsa̱m na̱jajoyyajpa, moj imalmalnɨ́mayyaj jém Pablo. Nɨmyajpa iga tsa̱m mɨgóypa.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Jém Pablo y Bernabé d́a cɨ̱ŋpa iŋmat. Iñɨ́máy:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Porque je̱mpɨgam tanɨ́máy jém tanJa̱tuŋ Dios. Nɨmpa yɨɨmpɨc:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Jesɨc cuando imatoŋyaj jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém d́apɨc je de Israel, agui maymayyaj. Nɨmyajpa:
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Jesɨc aŋmatta̱p jém Dios iŋma̱t́i icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Pisidia.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Pero jém judíos tsa̱m ijóyixyajpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i. Moj ictsucum iga icpóyɨyyajpa jém Pablo y Bernabé. Jém malopɨc judíos iñɨ́máy jém wɨbɨc yo̱mtam con jém mɨjpɨc aŋjagooyiyaj iga iyo̱xpád́iñ. Jesɨc moj icpóyɨyyaj hasta icquebacputyaj jém naxyucmɨ de Pisidia.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Jesɨc cuando putyaj jém Pablo y Bernabé, icunebayyaj jém pótpót ipuyyucmɨ iga quejiñ iga jém pɨxiñt́am d́a ipɨctsoŋyaj jém Dios iŋma̱t́i. Ocmɨ nɨcyaj jém attebet Iconio.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Pero jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo jém attebet Antioquía tsa̱m maymayyaj. Tsa̱m iniit́yaj Dios iA̱nama.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.