2 Coríntios 11

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wɨ̱ meega micht́am anyaachɨ́ypa tu̱m rato juuts ɨch d́a ajɨ̱xiɨ́y.
1 Ayu anotanot mar kikimin au tur anao i boun koko’aw hai tur te’o na’atube, baise kwa marasika kwabusuruf kwabowabowaka.
2 Tsa̱m maŋcunaɨ́ypa con jém na̱ja jém Diospɨc achiiñe. Manjɨycunúgayñe micht́am iga manaŋcómɨ́ypa con iŋwɨd́a̱ya jém Cristo juuts tu̱m wo̱ñi jém d́apɨc t́i iwatne.
2 Ayu kwa isa abi’o’orot, boun God ebi’o’orot na’atube, kwa i boun babin biyan numin orot ta’imon bai’awanin isan hi’omatan na’atube nati i Keriso akisin.
3 Jém Woccɨɨwiñ como tu̱m tsa̱ñ agui jáyayaŋjɨ̱chɨch, imɨgóyáy jém Eva. Je̱mpɨct́im ɨch aŋcɨ̱ŋpa mimicht́am iga wɨa̱pt́im i̱ mimɨgóyáy iga jém iñjɨ̱xiaŋjo̱m iñjɨ̱spa iga iñchacpa iga iñt́oypa Cristo, jém iniit́wɨɨp jém nu̱mapɨc tóyooyi.
3 Ayu i abirubir kwa a not boro ni’afiy abistan Eve biyanamaim mamatar boro kwa biyamaim namatar. Kok i so’ob kwanekwan, naatu i iwa’an Eve God fanan sair naatu bowabow kakafin sinaf, imih nati baifufuwenayah boro kwa hinifuwi naatu hinifuwen anot hini’a’afiy saise kwa boro men kafa’imo Keriso akisinamo kwanitumitumimih
4 Iŋwɨ̱aŋja̱mta jém miŋquejayñewɨɨp de tuŋgac Cristo jém d́apɨc nunta Cristo. Tsa̱m mimaymay iga impɨctsoŋta jém tuŋgac espíritu jém d́apɨc jex juuts jém manaŋmadayñewɨɨp. Tsa̱m iŋcupɨctámpa jém mɨgooyi jém d́apɨc jex juuts jém Cristo iŋquímayooyi.
4 Anayabin sabuw afa hinan naatu Jesu isan hinabinan men boun aki abibinan na’at. Anunin ta kwanab men boun aki abaib na’at o tur gewasin men boun kwanonowaramaim tebibinanumih, hamehamen maiyow kwa boro mar ta’imon kwanab.
5 Ɨch más awɨa̱p que jém tuŋgac apóstol, jém mɨgoyyajpaap jém michpɨc iñt́úŋɨyt́ámpa.
5 Baise anotanot ayu i ai gewasin kwanekwan men boun kob abarayah wabih gagamih gewasih na’atube.
6 Ɨch anaŋmatpa juuts tu̱m pɨ̱xiñ d́apɨc wɨa̱p iŋmat, pero jém anjɨ̱xi d́a jex. Cuando mu íñix iga aŋwat it́u̱mpɨy jém wɨ̱tampɨc cosa, jesɨc quejpa iga wɨ̱ jém anjɨ̱xi.
6 Ayu tur ao’o i boun kek sosof hai tur te’o na’atube, baise ayu auru not so’ob ema’am, aki ef etei bebeyanamaim ao kwanowar sawar.
7 ¿Que mich iniŋja̱m iga ammalwat iga d́a mantségáy cuando oy manaŋmadáy jém wɨbɨc aŋma̱t́i? Ɨch atsɨ́y juuts d́a t́i awɨa̱p iga micujípta̱iñ mimicht́am.
7 Ayu taiyuwu anayara’iyu naatu kwa anabora’ahi Regah ana tur gewasin baiyan en anabinan nati i bowabow kakafin?
8 Ɨch ampɨctsoŋne jém tumiñ jém achiiñewɨɨp jém Dios ipɨxiñt́am jém tuŋgac lugarpɨc iga manyo̱xpáttámpa mimicht́am.
8 Ayu Kirisiyan sabuw afa biyahine kabay abai kwa baibaisi isan, kwanotanot ayu abainuwih?
9 Cuando ait́t́a con mimicht́am tsa̱m ayaacha̱, pero d́a t́i maŋwágayt́a. Jém tantɨ̱wɨtam, jém miññewɨɨp Macedonia, jeam achiiyaj it́u̱mpɨy cosa t́it́am atogóyáy. Jesɨc d́a t́i maŋwágayt́a y sɨɨp d́at́im maŋwágayt́ámpa.
9 Bairit tama’am ana mar ayu au kok sawar bain nowau matar isan, men kafa’imo yait ta aiwowa’ani. Anayabin teitit no Masedonia’ane hinanan sawar abistanawat akokok etei’imak anafofonin abai. Ayu boro taiyuwu bit ana’abar naatu boro na’atuka anasinaf anan.
10 Ɨch aŋwɨ̱jo̱doŋ iga nu̱ma jém Cristo iŋquímayooyi. Ɨch tsa̱m amaymay iga d́a antségáy jém pɨxiñt́am icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Acaya iga oy anaŋmadáy jém wɨbɨc aŋma̱t́i. D́a i̱ wɨa̱p accáyáy yɨ́p maymáya̱ji.
10 Keriso ana turobe ayu wanawana’umaim ema’am. Ayu ao’omatani, iti ora’ara’at boro men kafa’imo awau nafot iti tafaram Akaiya wanawanan.
11 ¿T́iiga anɨmpa je̱mpɨc? ¿Que micht́am iñjɨ̱spa iga d́a mantoypa? Dios ijo̱doŋ iga tsa̱m pɨ̱mi mantoypa.
11 Aisimamih? Anayabin ayu men kwa abiyabuwi? God so’ob ayu kwa abiyabuwi.
12 Pero seguido aŋwatpa juuts aŋwatne iga jém ánenemigoyaj d́a wɨa̱p inicujípta̱ iga iwatyajpa juuts ɨch sɨ́p aŋwat.
12 Ayu boun abistan abowabow boro na’atuka anabow anan. Saise ayu bowabow iti na’atube anabowabow i baifufuwen bai’obaiyenayah anarufutih. Hai yabih en isah hinao’ra’ara’at naatu asir hinao i mi’itube tebowabow aki bairi ta’imon abowabow.
13 Yɨ́p pɨxiñt́am nɨ́maŋtaaya̱p iga Dios icutsatne, pero puro mɨgooyi inisɨɨba. Tsɨ́yt́ooba juuts tu̱m wɨbɨc apóstol jém Cristopɨc icutsatne, pero d́a je.
13 Anayabin sabuw nati na’atube i turabarayah baifufuwenayah, i hai bowabow isan i taiyuwih tebifufuwen. Naatu taiyuhiwat tesisinaf hai itinin i boun Keriso ana turabarayah na’atube.
14 Iwatyajpa jext́im juuts iwat jém Woccɨɨwiñ. Se̱tpa juuts tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ jém aguipɨc tsocpa.
14 Naatu nati men tanakasiy! Satan karam taiyuwin nabotabir marakaw ana tounamatar, itininabe namatar.
15 Jeeyucmɨ jém Woccɨɨwiñ ipɨxiñt́am se̱tpat́im juuts wɨbɨc pɨ̱xiñ. Pero yɨ́pyaj pɨxiñt́am ipɨctsoŋyajpat́im castigo porque d́a iwɨ̱watneyaj.
15 Isan imih aki men akakasiy Satan ana akir wairafih i taiyuwih hibotabirih akir wairafih hai yawas gewasih na’atube himamatar. Mar yomanin mi’itube hai bowabowamaim hisisinaf imaim boro baimakiy hinab.
16 E̱ybɨct́im mannɨ́mayt́ámpa, odoy i̱ ijɨ̱xiñ iga d́a ajɨ̱xiɨ́y. Pero siiga je̱mpɨc iñjɨ̱spa, ajɨ́gaayɨ iga anaŋmatpa juuts tu̱m pɨ̱xiñ d́apɨc jɨ̱xiɨ́y iga ɨch anyaac wɨa̱p anacujípta̱ uxaŋ.
16 Ayu ibanak ao maiye! Men yait ta nanot ayu au not meyemeye narouw. Baise kwa iti na’atube kwananotanot na’at, basit kwanabuwu ayu i au not en, saise mar kafa’i ayu anaora’ara’at.
17 Pero d́a mannɨ́máypa je̱mpɨc iga jém tánO̱mi achi jém jɨ̱xi, pero ɨch mannɨ́máypa juuts tu̱m pɨ̱xiñ d́apɨc jɨ̱xiɨ́y porque agui anacujípta̱p anyaac.
17 Anamaramaim ora’ara’aten ana tur anao i men Regah ana kokomaim ayu ao’omih, iti tur i hai not meyemeye hai tur.
18 Tsa̱m jáyaŋ it́ jém nacujípyajta̱páppɨc yɨ́p naxyucmɨ. Jesɨc ɨchgact́i anacujípta̱pt́im.
18 Baise sabuw afa abistan hisisinaf isan hina’ora’ara’at na’at, ayu auman boro anao ra’ara’at.
19 Mimicht́am tsa̱m mijɨ̱xiɨyt́a, jesɨc yaachɨɨyɨ tu̱m pɨ̱xiñ jém d́apɨc jɨ̱xiɨ́y.
19 Kwa taiyuw i notayah anababatun, naatu imih sabuw hai not meyemeye bairi yasisiramaim kwabita’ay.
20 Mimicht́am iñyaachɨyt́ámpa jeeyaj siiga mipɨɨmɨ́ypa iga iŋcuyo̱xatámiñ juuts esclavo, siiga mit́obáypa t́it́am iniit́t́a, siiga mimɨgóyáypa, siiga tsa̱m mijóyixpa, siiga mixóŋáypa iŋwiñpac.
20 Na’atube sabuw afa bairi kwaita’ay dibur kwamatar, taiyuwin kususur wan i’iyon o yumat ifafar.
21 Nɨmyajpa iga aɨcht́am juuts d́a t́i awɨa̱p. Tsa̱m amalnɨ́máy. Pero ɨch d́a aŋwatpa jexpɨc cosa. Tsa̱m atsaa̱p iga maŋwadáypa je̱mpɨc.
21 Ayu au biya’ohow, nati isan i anababatun ririmit sawar sinaf isan na’atube atao kwatanowar.
22 ¿Que jeeyaj hebreopɨc pɨxiñt́am? Ɨch hebreopɨct́im apɨ̱xiñ. ¿Que jeeyaj Israelpɨc pɨxiñt́am? Ɨch Israelpɨct́im apɨ̱xiñ. ¿Que jeeyaj jém Abraham ima̱nɨctam? Ɨcht́im jém Abraham ama̱nɨc.
22 I anababatun Hebrew ma’anih? Ayu auman Hebrew orot. I Israel sabuw? Ayu auman Israel orot. I Abraham ana a’agir sabuw? Ayu auman Abraham ana agir orot.
23 ¿Que jeeyaj icuyo̱xayajpa jém Cristo? Ɨch más aŋcuyo̱xa̱p jém Cristo que jeeyaj. Sɨɨp ɨch anaŋmatpa juuts tu̱m loco porque tsa̱m anacujípta̱p anyaac. Más pɨ̱mi ayo̱xa̱p que jeeyaj. Más pɨ̱mi acótsta̱ que jeeyaj, más apajta̱ que jeeyaj. Wa̱t́i veces accaata̱tɨp.
23 Iban Keriso ana akir sabuw? Iti tur ao’o ana nowarin i boun hai not en te’o na’atube. Baise ayu i akir wairafu gewasu men i na’atube! Ayu abow atetebon, ayu mar moumurin maiyow dibur arun, mar moumurin maiyow murab fokarinamaim hiwabiru, naatu mar moumurin maiyow kafa’imo hita’asbunu. Anayabin ayu Keriso isan abowabow.
24 Cinco veces jém Israelpɨc pɨxiñt́am achiiyaj treinta y nueve azote.
24 Mar etei five Jew hai ukwarih hibuwu hirabu. Mar ta’ita’imon hirarabu etei 39 biyau hitatakiyakiy hiruruseben.
25 Tres veces anácscatɨp cuymɨ. Tu̱ŋcɨy anácscatɨp tsaamɨ. Tres veces anacumoŋ jém barco jém lamar. Tu̱m mu̱ma tsu y mu̱ma ja̱ma apúnpúnóypa lamar con tu̱m ja̱ca cuy.
25 Mar tounu ayu auramaim hirabu naatu mar ta’imon kabayamaim hirouwou’uru, mar tounu wa tafofor riy yan are naatu veya ta’imon anafofonin riy yan ain earuwu aremor. |alt="Paul stoned" src="cn01965B.tif" size="col" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2 Corinthians 11.25"
26 Wat́cɨy aoy juumɨ. Tsa̱m annasca jém peligro jém mɨjpɨc río. Annasca peligro de jém númyajpaap. Annasca peligro con aɨcht́ampɨc pɨxiñt́am y con jém juumɨpɨc pɨxiñt́am. Tsa̱m annasca peligro jém mɨjpɨc attebetyaj y jém jɨmño̱m. Tsa̱m annasca peligro jém lamar. Annascat́im jém peligro con jém pɨxiñt́am jém nɨ́maŋtaaya̱newɨɨp iga icupɨcpa Cristo.
26 Ayu mar moumurin maiyow efamaim aremor kakafih isou himatar, harew gagamih hititit kafa’imo ata’atomatom atamorob, naatu bainoyah kafa’imo hitarabu hitabainuwu. Ayu taiyuwu au sabuw Jew ma’anih naatu Ufun Sabuw kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu, bar oto’otowen gagamin wanawanan ama’am kafa’imo hitarabu, naatu arar yan anan kakafin kafa’imo atatita’ur, riy yan kafa’imo ata’atomatom ata morob, naatu taituwat baifufuwenayah kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu.
27 Tsa̱m pɨ̱mi ayo̱xa̱, tsa̱m ayaacha̱. Wa̱t́i veces d́a wɨa̱p ammoŋ tsuucɨɨm. Tsa̱m pɨ̱mi ayua̱p y anɨ́ctɨtspa. Wat́cɨy d́a anai̱ t́it́am aŋcútpa. Tsa̱m ayaacha̱ con jém sucsuc. A veces yajneum jém ampuctu̱cu.
27 Foyab atatarakair naatu bowabow fokarih maiyow wanawanah arun abow. Gugumin wanawanah men ainu’in gewas, naatu harewamih sikou mamah naatu bayumih amorob, yakukur eanu naatu biyau asire ain.
28 Tuŋgac más mɨjpɨc yaacha̱ji annascaaba. Tsa̱m anjɨ̱spa cada ja̱ma it́u̱mpɨy jém Dios ipɨxiñt́am ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa.
28 Sawar afa isou himatar, baise boro men anao kwananowar. Ayu mar etei fokarin maiyow airi abitar baise au not gagamin i Kirisiyan sabuw isah anotanot mi’itube hibow tenan.
29 Siiga algunos d́a iwɨ̱cupɨcne Dios, jesɨc anja̱mpa juuts ɨch d́a aŋwɨ̱cupɨcne Dios. Siiga algunos acwatta̱p táŋca, jesɨc ɨch agui atsaa̱p y agui ajóypa.
29 Anamaramaim yait eriririm, ayu men ariririm, naatu yait ta bowabow kakafin bonawiy isisinaf, ayu wanawana’umaim men ea’earah o so’aso’ar eyey.
30 Siiga anacujípta̱p anyaac, jesɨc anacujípta̱p iga d́a t́i wɨa̱p aŋwat, pero jém tánO̱mi Cristo tsa̱m ayo̱xpát iga agui awɨa̱p.
30 Ayu anao ra’ara’at na’at, basit sawar abistanamaim iwa’an ariririm boro ni’obaiyu ana’ora’ara’at.
31 Jém Dios, jém tánO̱mi Jesucristo iJa̱tuŋ, wɨ̱ iga taŋcujíptámpa it́u̱mpɨy tiempo. Jém tanJa̱tuŋ Dios ijo̱doŋ iga d́a amɨgóypa.
31 God naatu Regah Jesu Keriso Tamah i wabin tanabora’ara’ah wanatowan! God so’ob ayu men abifuwen.
32 Cuando ait́ jém attebet Damasco, jém gobernador jém icuyo̱xapáppɨc jém rey iñɨ̱yi Aretas, ipɨɨmɨ́y jém policía iga nɨguiñ aŋte̱ñ jém taañi ipuerta iga amatsta̱iñ.
32 Anamaramaim ayu Damascus hihirfutu ama’am, aiwob orot Aretas gawan gagamin sorodiy sabuw uwih bar oto’otowen wabin Damasenes ana etawan awan hima’uh hima hikakaif. Ayu atatitit hitabuwu hitafatumu isan.
33 Pero ajɨ́mquetta̱ tu̱m cooŋjo̱m jém taañi iwe̱ñt́aŋ. Je̱mpɨgam acɨɨput de jém ánenemigo icɨɨjo̱m.
33 Baise kaifetamaim hiwanu faf ana sou’uwat murabamaim hiruru ara’iy naatu uman wanawananane asorabon abihir. Paul kaifet wanawanan hiruru ere’er|alt="Letting Paul down in basket" src="CN01937b.TIF" size="col" loc="2Co 11.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.33"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.