1 Coríntios 7

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sɨɨp maŋcutsoŋpa t́it́am anacwác cuando anjáyáy mimicht́am: Nu̱ma wɨ̱ siiga d́a yoomɨ́ypa tu̱m pɨ̱xiñ.
1 Boun i kwa fefemaim abisa isan kwakikirum i anao kwananowar. Orot yait tabina’e asir ema’am i gewasin maiyow.
2 Pero iga odoy immalwad́iñ, más wɨ̱ iga yoomɨ́ypa cada pɨ̱xiñ y jaayɨ́ypa cada yo̱mo.
2 Baise anayabin baiwa’an kwanekwan ana naniyan i ra’at, imih orot babin iyab tabina’e tema’am mi’itube hitatabin, saise i a’awah bairi’ika hitama.
3 Jém pɨ̱xiñ tienes que iwɨ̱wadáypa iyo̱mo porque iñuntawɨcho̱mo. Jém yo̱mo tienes que iwɨ̱wadáypa iwɨd́a̱ya porque iñuntawɨd́a̱ya.
3 Naatu orot ana kok abisa aawan biyanamaim tasinaf tiyasisir na’atube babin ana kok abisa aawan biyanamaim tiyasisir.
4 Jém yo̱mo imɨjta̱y d́a imɨɨchi iyaac. Imɨɨchi jém iwɨd́a̱ya. Jesanet́im jém pɨ̱xiñ imɨjta̱y d́a imɨɨchi iyaac. Imɨɨchit́im jém iwɨcho̱mo.
4 Babin biyan men i akisin nowanamih, baise orot nowan, na’atube orot biyan men i akisin nowanamih, baise babin nowan, na’atube orot biyan men akisin nakaif, baise babin nakaif, naatu babin biyan men akisin nakaif baise orot nakaif.
5 Odoy natsactamta̱jɨ iga miwagamoŋtámpa con iŋwɨcho̱mo. Wɨ̱ siiga d́a mipoywagamoŋtámpa siiga miit́t́a de acuerdo iga iniŋwejpáttámpa Dios. Jesɨc ocmɨ e̱ybɨct́im wɨa̱p iŋwagamoŋta, siiga d́a wɨa̱p iniŋjacta̱ iñyaac, iga jém Woccɨɨwiñ odoy micmalwad́iñ.
5 Imih orot aawan hairi inumih nakokok babin men nakwahir, na’atube babin aawan hairi iumih nakokok orot men nakwahir, baise veya afa hairi hinibasit mar kafai asir hinama, saise nati veya i yoyoban hinitin. Imaibo veya ta naniyah nakokok na’at aawan hairi hina’in saise biyah ana naniyan na’in bainub, asir boro Satan imaim nan narun routobon nitih.
6 Ɨch d́a mampɨɨmɨ́ypa iga miyoomɨyt́ámiñ, pero Dios ijɨ́cpa iga miyoomɨyt́ámiñ siiga iŋwɨ̱aŋja̱mta.
6 Iti i ayu au not kwa au’uwi, baise men nati na’atube sinaf isan abiyunimih.
7 Ɨch anɨmpa iga más wɨ̱ siiga it́u̱mpɨy pɨxiñt́am jext́im juuts aɨch iga d́a ayoomɨ́y. Pero Dios ichiiba cada tu̱m tu̱m pɨ̱xiñ jém jɨ̱xi iga wɨa̱p iwat juuts ixunpa Dios. Tu̱m pɨ̱xiñ wɨa̱p iwat tu̱m yo̱xacuy y tuŋgac pɨ̱xiñ tuŋgac yo̱xacuy wɨa̱p iwat.
7 Ayu au kok kwa etei mi’itube ayu’ube kwatama, baise orot ta’ita’imon ata usar etei God faramit, orot ta i ana usar ta God itin, na’atube orot ta ibo ana usar ta God itin.
8 Sɨɨp anchiiba jɨ̱xi jém pɨxiñt́am jém d́apɨc yoomɨ́y y jém yo̱mtam jém d́apɨc jaayɨ́y y jém cuno̱yt́am: Wɨ̱ iga tsɨ́yyajiñ juuts aɨch iga d́a ayoomɨ́y. Siiga pɨ̱xiñ, odoy yoomɨ́yiñ. Siiga yo̱mo, odoy jaayɨ́yiñ.
8 Baise kwa tabin ati’at, naatu kwafukwafuriy, katukatuwiy, kwa auman au’uwi, gewasin tabin en asir kwatama, ayu ama’ama’abe.
9 Pero siiga d́a iyaachɨ́ypa iga it́yajpa icut́um, jesɨc wɨ̱ iga yoomɨ́yiñ. Más wɨ̱ iga yoomɨ́ypa tu̱m pɨ̱xiñ que iga tsa̱m pɨ̱mi cusúnɨ́yóypa.
9 Baise a naniyan nakukura’ara’ah na’at, gewasin kwanatabin, anayabin tabin i gewasin, men basit baiwa’an isan itanot dogor wairafabe ta’arah mar etei.
10 Sɨɨp mannɨ́máypa mimicht́am, jém miyoomɨywɨɨp y jém mijaayɨywɨɨp: Miyo̱mtam odoy tsa̱cɨ iŋwɨd́a̱ya. Yɨ́p jɨ̱xi d́a ɨch anjɨ̱xquiimi. Taŋquejáy así jém tanJa̱tuŋ Dios.
10 Kwa toutabin sabuw obaiyunen tur iti abit, men ayu, baise Regah ana obaiyunen tur, babin men aaw orot inihamiy.
11 Siiga tu̱m yo̱mo ichacpa iwɨd́a̱ya, jesɨc d́a wɨa̱p ijaayɨ́y con tuŋgac pɨ̱xiñ. Siiga jaayɨyt́ooba e̱ybɨc jém yo̱mo, wɨ̱ iga ipɨcse̱tpa e̱ybɨc jém iwɨd́a̱ya jém ichacnewɨɨp. Mipɨxiñt́am, mannɨ́máypat́im: Odoy tsa̱cɨ iñyo̱mo.
11 Baise babin yait aawan orot nabihamiy na’at, gewasin nati babin men natabin asire nama, naatu nakokok na’at namatabir maiye aawan hairi hitounuw hinama. Naatu orot men aaw inakwahir.
12 Sɨɨp anaŋmadáypa los de más tu̱m aŋquímayooyi jém d́apɨc je tánO̱mi achiiñe. Siiga tu̱m tantɨ̱wɨ iniit́ iyo̱mo jém d́apɨc icupɨcpa Cristo y jém yo̱mo iwɨ̱aŋja̱m iga iwaganait́pa jém tantɨ̱wɨ, jesɨc d́a wɨa̱p initsacyajta̱.
12 Baise kwa afa isa ayu akisu au not iti, men Regah ana not. Orot yait babin men baitumatumayan ebi’awan naatu babin ana kok i orot hairi ma’amih, orot men babin nakwahir.
13 Jesanet́im tu̱m yo̱mo siiga iwɨd́a̱ya d́a icupɨcpa Cristo y siiga iwɨ̱aŋja̱m jém pɨ̱xiñ iga iwaganait́pa jém iyo̱mo, jesɨc d́a wɨ̱ iga natsacyajta̱p.
13 Naatu babin yait orot men baitumatumayan ebi’awan orot ana kok i babin hairi ma’amih, babin men orot nakwahir.
14 Jesɨc jém yo̱mo iwɨd́a̱ya, jém d́apɨc icupɨcpa Cristo, tsɨ́y juuts Dios imɨɨchi porque jém iwɨcho̱mo icupɨcpa Cristo. Jesanet́im jém pɨ̱xiñ iwɨcho̱mo, jém d́apɨc icupɨcpa Cristo, tsɨ́y juuts Dios imɨɨchi porque jém iwɨd́a̱ya icupɨcpa Cristo. Siiga Dios d́a ichacpa je̱mpɨc, jesɨc jém tsɨ̱xt́am d́a tsɨ́ypa juuts jém Dios imɨɨchi, pero tanjo̱doŋ iga nu̱ma Dios imɨɨcha̱p jém ima̱nɨctam.
14 Anayabin orot ana baitumatumamaim babin kusouw na kakafiyin matar, na’atube orot ana baitumatumamaim babin kusouw na kakafiyin matar, asire natunatuh boro gubagub auman hitama, baise boun natunatuh i hina kakafiyih himatar.
15 Pero siiga jém pɨ̱xiñ o jém yo̱mo, jém d́apɨc icupɨcpa Cristo, agui ichactooba jém iwɨcho̱mo o jém iwɨd́a̱ya, jesɨc jɨɨcɨ iga iwatpa así. Jesɨc jém pɨ̱xiñ o jém yo̱mo, jém icupɨcnewɨɨp Cristo, iniit́ libertad; wɨa̱p ipɨc tuŋgac yo̱mo o tuŋgac pɨ̱xiñ porque Dios tacupiŋ iga odoy táŋa̱támiñ.
15 Baise orot baitumatum atin ekokok aawan kwahirinamih, kwaihamiy ekwahir, anayabin hairi hai tabin men hifatum. God ana kok it i tufuwamaim tanama.
16 ¿Porque jutsa̱p iñjo̱dóŋa̱ miyo̱mo siiga wɨa̱p iŋcɨacput jém iŋwɨd́a̱ya? ¿Y jutsa̱p iñjo̱dóŋa̱ mipɨ̱xiñ siiga wɨa̱p iŋcɨacput jém iŋwɨcho̱mo?
16 O babin aaw baibaisin na baitumatumayan matar isan ana ef boro mi’itube inaso’ob gewas? Naatu o orot, aaw baibaisin na baitumatumayan matar isan ana ef boro mi’itube inaso’ob gewas?
17 Pero cada tu̱mtu̱m de taɨcht́am wɨa̱p taŋwatta juuts ixunpa Dios con jém ijɨ̱xi y jém ipɨ̱mi jém tachiiñewɨɨp Dios. Siempre taŋwattámpa juuts tanɨ́máy Dios cuando matacupiŋ. Asíam anaŋmadayyajpa it́u̱mpɨy jém Dios ipɨxiñt́am.
17 Ef ta’imon i iti, orot babin ta’ita’imon ana yawas abisa Regah bitin na’atube imaim nama. Yawas wantoro’ot mi’itube tama’ama God ea’afit na’atube tanama. Iti i ayu au obaiyunen tur ekaleisia wanawanan areremor i abi’obaiyih.
18 Siiga Dios icupiŋ tu̱m pɨ̱xiñ jém wadayñeta̱wɨɨp jém marca de circuncisión, jesɨc d́a wɨ̱ iga iccáypa jém marca. Y siiga Dios icupiŋ tu̱m pɨ̱xiñ jém d́apɨc inii̱ jém marca de circuncisión, jesɨc d́a wɨ̱ iga iwatpa jém marca.
18 O yait a’ar mo’on hi’afuw ima’am ana veya God ea’afi, men a fit inibunwa’ir, naatu orot yait ana ar mo’on afuwina’e ma’am ana veya God eafi’af, men ana ar mo’on afuwinamih nanot.
19 Jém marca de circuncisión d́a t́i cuwatcuy, d́a tayo̱xpátpa. Siiga tanait́ o d́a tanai̱ jext́im. Pero siiga taŋwattámpa juuts ixunpa Dios, je nu̱ma tayo̱xpátpa.
19 Anayabin orot ana ar mo’on afu’afuw, o afuwina’e nati i yabin en, baise ana’an gagamin i God ana obaiyunen tur tanabosiyasiyar.
20 Cada tu̱mtu̱m wɨ̱ iga tsɨ́yiñ juutst́im it́ id́ɨc cuando Dios iŋwejáy.
20 Orot etei mi’itube kwama’am ana veya God ea’afi i na’atube kwanama.
21 Siiga miesclavo cuando micupiŋ Dios, jesɨc odoy wadaayɨ caso. Pero siiga wɨa̱p imput de esclavo, jesɨc pu̱tɨ.
21 O yait bai’akir ana yawasamaim ima’am ana veya God ea’afi, men nati isan iniyababan, baise a veya kebor inabaib na’at nati bai’akir ana fafatumane kurufami kutit.
22 Siiga esclavo tu̱m pɨ̱xiñ cuando Dios icupiŋ iga icupɨcpa Cristo, jesɨc sɨɨp iniit́um libertad porque jém ia̱nama d́am tsenne. Y siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a je esclavo cuando cupiŋta̱ iga icupɨcpa Cristo, jesɨc sɨɨp tsɨ́y juuts tu̱m esclavo porque Cristojam imɨɨchi.
22 Anayabin orot yait akir ana bowabowamaim ma’am Regah eaf titit, i Regah ana rufamen orot, na’atube orot yait roufamenamaim ma’am Keriso eaf titit, nati orot i Keriso ana akir wairafin.
23 Tsa̱m tsoowɨ́y tayojáy Dios jém tantáŋca iga odom tatsɨ́yiñ juuts tu̱m esclavo. Jesɨc sɨɨp d́a tammalwatpa juuts tapɨɨmɨ́ypa jém pɨxiñt́am jém d́apɨc icupɨcpa Dios.
23 Kwa i sawar ta baiyan gagaminamaim God tubuni kwatit, imih men kwanan orot ta isan kwani’akiramih.
24 Mantɨ̱wɨtam, wɨ̱ iga michɨ́yt́ámiñ jext́im juuts miit́ id́ɨc cuando miŋwejáy Dios porque sɨɨp miwaganait́ Dios.
24 Taitu, kwa ta’ita’imon ama mi’itube kwama’am God e’afi kwana baitumatumayah kwamamatar na’atube kwanama.
25 Jém tánO̱mi Cristo d́a ichac tu̱m aŋquímayooyi para jém wo̱ñt́am jém d́apɨcnam jaayɨ́y, pero sɨɨp manaŋmadáy t́it́am ɨch anjɨ̱spa porque ayo̱xpátpa jém tánO̱mi Jesucristo iga wɨa̱iñ aŋcutɨɨyɨ́y t́i ixunpa Dios.
25 Naatu kwa baibitar biya numih, kwa isa ayu men Regah biyanane tur ta abaimih, baise Regah ana kabeberamaim ayu not iti bitu ana’o i kwanitumatum.
26 Ɨch anɨmpa iga wɨ̱t́im jém pɨxiñt́am siiga d́a yoomɨ́ypa porque sɨɨp miñpa jém mɨjpɨc yaacha̱ji.
26 Mar iti boun yawas i fokar, imih ayu anotanot ana gewasin kwa mi’itube kwama’am i na’atube kwanama.
27 Siiga yoomɨ́y tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨc odoy ichaguiñ jém iyo̱mo. Siiga i̱ ichacne iyo̱mo, jesɨc odoy iméchiñ tuŋgac yo̱mo.
27 O toutabin na’at men babin kwahirinamih ana ef inanuwet, naatu o tabina’e kuma’am men tabinamih babin inanuwet.
28 Pero siiga miyoomɨ́ypa, d́a je táŋca. Siiga jaayɨ́ypa tu̱m wo̱ñi, d́at́im je táŋca. Pero siiga yoomɨ́ypa tu̱m pɨ̱xiñ o siiga jaayɨ́ypa tu̱m wo̱ñi, tienes que yaacha̱yajpa yɨ́p naxyucmɨ. Tsa̱m manyo̱xpáttooba iga odoy miyaacha̱támiñ.
28 Baise inatatabin na’at nati i men bowabow kakafin kusisinaf, naatu babitai tatabin auman i men bowabow kakafin esisinaf, baise kwa iyab kwatatabin yababan boro moumurih maiyow kouh kwanayen, imih tarafafari isan tur iti ao.
29 Mantɨ̱wɨtam, ɨch anɨmtooba iga d́a jáyñe miñpa jém mɨjpɨc yaacha̱ji, jesɨc wɨ̱ siiga jém pɨxiñt́am jém yoomɨywɨɨp iwad́iñ juuts jém pɨxiñt́am jém d́apɨc yoomɨ́y.
29 Taitu, abisa ao yabin i iti, mar i na kabom, imih boun it ata veya’amaim orot iyab toutabin tema’am hinimonok Regah isan hinabow.
30 Jém tsa̱mpɨc aŋyácneyaj wɨ̱ iga tsɨ́yiñ juuts jém d́apɨc aŋyácne. Jém tsa̱mpɨc maymayyaj wɨ̱ iga tsɨ́yiñ juuts jém d́apɨc maymay. Jém juyjúyoypaap wɨ̱ iga tsɨ́yiñ juuts jém d́apɨc t́i iniit́.
30 Sabuw iyab terererey, hai itinin men yababanabe hinama’amih, sabuw iyab tibiyasisir hai itinin men yasisirabe hinama’amih. Naatu sabuw iyab guguw wairafih hai itinin i guguw enabe hinama.
31 Siiga iniit́ algun t́i yɨ́p naxyucmɨ, odoy jɨ̱sɨ porque cuyajpa it́u̱mpɨy cosa jém it́wɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
31 Kwa iyab iti tafaram ana sawar moumurih na’in kwabowabow men sawar anot awan nakaratan, anayabin iti tafaram naatu sawar etei boro nan nasawar.
32 Ɨch d́a aŋwɨ̱aŋja̱m iga tsa̱m iniit́ co̱bacpi̱ji. Siiga d́a yoomɨ́y tu̱m pɨ̱xiñ, jesɨc d́a t́i ijɨ̱spa. Nada más ijɨ̱spa jutsa̱p iwat jém tanJa̱tuŋ Dios iyo̱xacuy juuts iwɨ̱aŋja̱m Dios.
32 Ayu akokok kwa etei yababan fatumi kwama’am kwanarufami kwanatit. Orot tabina’e ema’am ana not etei Regah ana bowabow isan ebitin, ekokok nabow Regah niyasisir.
33 Pero siiga yoomɨ́y tu̱m pɨ̱xiñ, tsa̱m ijɨ̱spa jém cosa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Tsa̱m ijɨ̱spa ju̱t́ ipɨgáypa t́it́am ixunpa jém iwɨcho̱mo.
33 Baise toutabin orot i tafaram ana bowabow isan enotanot kwanekwan, anayabin i ekokok nabow aawan niyasisir.
34 Jesɨc nawécta̱ jém pɨ̱xiñ ijɨ̱xi. Jesanet́im jém yo̱mo jém d́apɨc jaayɨ́y, ijɨ̱spa jém tanJa̱tuŋ Dios iyo̱xacuy. Jesɨc quejpa iga Dios imɨɨchit́im jém imɨjta̱y y jém ia̱nama. Pero jém tuŋgac yo̱mo jém jaayɨywɨɨp, tsa̱m ijɨ̱spa jém cosa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Ijɨ̱spat́im jutsa̱p iwat juuts ixunpa jém iwɨd́a̱ya.
34 Imih i ana not kusib ef rou’ab himatar, ef ta’imon nati na’atube, babin tabina’e ema’am o babitai biyan numin, ana not tutufin etei i Regah ana bowabow akisin isan enotanot. Baise toutabin babin i tafaram ana bowabow isan enotanot kwanekwan, anayabin i ekokok nabow aawan orot niyasisir.
35 Mannɨ́máy así iga manyo̱xpátpa. D́a manchiit́ooba tu̱m aŋquímayooyi tsa̱mpɨc táŋca taŋwat. Pero ansunpa iga iŋwɨ̱wad́iñ iga miwɨ̱ixt́a̱p. Ansunpat́im iga wɨa̱p iŋcuyo̱xata jém tánO̱mi Jesucristo con it́u̱mpɨy iñjɨ̱xi.
35 Ayu iti ao anayabin akokok kwa anibais, i men ao’ofafari, baise akokok ef gewasin kwasinaf a yabow Regah isan i wan kwanayai kwanabow.
36 Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ ijɨ̱spa iga más wɨ̱ iga jaayɨ́ypa jém iyo̱mma̱nɨc porque naspa jém tiempo iga pɨcta̱p, jesɨc wɨ̱ iga jaayɨ́yiñ. D́a je táŋca.
36 Monok babitai hairi hai rum hio, naatu monok naniyan i ekukura’ara’ah babitai isan naatu kwamur auman i erara’at ekokok natabin, karam hinatabin men bowabow kakafin.
37 Pero tuŋgac pɨ̱xiñ ijɨ̱spa iga d́a ijɨ́cpa iga jaayɨ́ypa jém iyo̱mma̱nɨc. Wɨa̱p iwat así siiga jém pɨ̱xiñ ijo̱doŋ ia̱namaŋjo̱m iga más wɨ̱ jém wo̱ñi iga d́a jaayɨ́ypa. Wɨ̱ siiga iwatpa je̱mpɨc. D́at́im iwatpa táŋca siiga d́a jaayɨ́ypa jém wo̱ñi.
37 Baise orot yait i taiyuwin ana notamaim tabin men ekokok men yait na’okikin, i karam taiyuwin ana naniyan imurub ema’am karam tabina’e nama, iti orot i ef gewasin esisinaf.
38 Jesɨc siiga jém wo̱ñi ija̱tuŋ ijɨ́cpa iga jaayɨ́ypa, jesɨc iwɨ̱wadáypa. Y siiga tu̱m wo̱ñi ija̱tuŋ d́a ijaayɨ́ypa jém iyo̱mma̱nɨc, iwɨ̱wadáypat́im.
38 Imih orot yait etatabin i gewasin, baise orot yait tabina’e ema’am i gewasin anababatun.
39 Tu̱m yo̱mo d́a wɨa̱p ichac iwɨd́a̱ya cuando d́anam caane. Pero siiga caaneum iwɨd́a̱ya, jesɨc jém yo̱mo wɨa̱p ipɨc tuŋgac pɨ̱xiñ juuts ixunpa jém yo̱mo. Pero d́a wɨa̱p ijaayɨ́y con tu̱m pɨ̱xiñ jém d́apɨc icupɨcpa Cristo.
39 Orot yawasin ema’am ana veya babin i aawan biyanamaim hifatum ema’am, baise orot emomorob ana veya babin i orot biyanamaim hirufam tit, orot ta i ana kokomaim boro ni’awan, baise nati orot i Regah ana kou’ayomaim ema’am ni’awan.
40 Pero ɨch anjɨ̱spa iga más maymay jém yo̱mo siiga d́a e̱ybɨc jaayɨ́ypa. Ɨch anɨmpa iga jém Dios iA̱nama achi yɨ́p jɨ̱xi.
40 Baise anotanot tabina’e tama’am na’at i boro tiyasisir gagamin maiyow. Ayu anotanot ayu auman God Anunin targabuwu ama’am.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.