1 Coríntios 14

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc waday caso más iga mit́óyoyt́ámiñ. Metstaamɨ jém pɨ̱mi, jém tachiiñewɨɨp jém Dios iA̱nama. Jém más wɨbɨc pɨ̱mi jém tachiiñewɨɨp Dios iga wɨa̱p tanaŋmat jém Dios iŋma̱t́i.
1 Yabow i ayawasamaim wan nama nabonawiy, naatu dogor wanawanan akok gagamin Anun Kakafiyin usar bai enan akisin kwananuwih kwanab, usar gewasin naatu au gagamin i God ana tur binan ana usar kwanab.
2 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ jɨypa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa, jesɨc Dios sɨ́p ijɨ́yáy jém pɨ̱xiñ. D́a sɨ́p ijɨ́yáy jém pɨxiñt́am porque d́a i̱ wɨa̱p icutɨɨyɨ́y t́i nɨmpa. Jém Dios iA̱nama iyo̱xpátpa iga iŋmatpa jém jɨ̱xi jém d́apɨc i̱ ijo̱doŋ.
2 Orot yait menan botabir tur ta’amaim eo i men sabuw isah eo, baise God isan eo. Anayabin men yait ta so’ob tur boro nanowar naniyan nab, nati tur i Anun Kakafiyin ana fairane tur anababatun wa’iwa’irin eo.
3 Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ iŋmadáypa it́ɨ̱wɨtam jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc más iwɨ̱watpa. Iyo̱xpátpa jém it́ɨ̱wɨtam iga más icutɨɨyɨyyajiñ t́i ixunpa Dios. Ichiiyajpa jɨ̱xi iga más iwɨ̱cupɨguiñ jém Dios iŋma̱t́i iga odoy ichaguiñ. Icamamwadayyajpa ia̱nama.
3 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan i sabuw isah eo baibais, koufair, nuhifot ebitih.
4 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ jɨypa tuŋgac aŋmat́i̱mɨ jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa, jesɨc jém pɨ̱xiñ nayo̱xpátta̱p iyaac iga más icutɨɨyɨ́yiñ t́i ixunpa Dios. Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ iŋmadáypa it́ɨ̱wɨtam jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc iyo̱xpátyajpa it́u̱mpɨy jém Dios ipɨxiñt́am iga más iwatyajiñ juuts ixunpa Dios.
4 Yait menan botabir tur ta’amaim eo, nati i taiyuwin ebibais. Baise orot yait God ana tur eo ebibinan, i God ana sabuw tutufin etei ebibaisih.
5 Ɨch anɨmpa wɨ̱ siiga iñt́u̱mpɨyt́am wɨa̱p iñjɨy jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa. Pero más wɨ̱ iga iniŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i porque jém iŋmatpáppɨc jém Dios iŋma̱t́i más tayo̱xpátpa que jém jɨypáppɨc jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ siiga d́a i̱ iñu̱mtsacpa jém aŋma̱t́i iga iyo̱xpád́iñ it́u̱mpɨy jém Dios ipɨxiñt́am.
5 Ayu au kok kwa etei mena tabotabir tur ta’amaim kwatao, baise au kok gagamin anababatun i binan ana usar kwatab, anayabin orot yait tur eo ebibinan ana baibais i gagamin. Orot menan ebobotabir i gewasin, baise orot ta nati kou’ay wanawanan tur nabotabir nao ekaleisia etei hinanowar saise boro nibaisih.
6 Jesɨc, mantɨ̱wɨtam, siiga nɨcpa manjóyáy iga manaŋmadáypa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa, jesɨc d́a wɨa̱p miyo̱xpát. Más wɨ̱ iga manaŋmadáypa jém jɨ̱xi jém achiiñewɨɨp Dios, jém d́apɨc je mɨgooyi o iga manaŋmadáypa jém Dios iŋma̱t́i o jém wɨbɨc aŋquímayooyi.
6 Naatu taitu, ayu atan kwa ata binanawan ana veya, menau tabotabir tur ta’amaim atao’o na’at boro baibais atit? Baise tur boubuh, not so’ob boubuh, tur binan God biyanane, naatu God ana roube’aten tur ana bow anan, turobe boro imaim nibaisi.
7 Sɨɨp anaccámpa tu̱m ejemplo. Jém flauta y jém arpa d́a jɨ̱xiɨ́y, pero siiga tɨcsta̱p y d́a wɨa̱p it́ɨcs parejo, d́a taŋcutɨɨyɨ́ypa jup wa̱ñi tɨcsta̱p.
7 Ef ta iti na’atube, ben hai sawar douduf na’atube hinirabirab, o fik na’atube hinababin kwanekwan orot benayan boro mi’itube naniyan nab naben gewas?
8 Jesanet́im siiga jém soldadoyaj d́a wɨa̱p ixus parejo jém trompeta iga icjo̱dóŋa̱p iga nɨcpa áŋa̱jiyaj, jesɨc jém soldado d́a i̱ listo.
8 Naatu orot yait tour men ebababin gewas, baiyowayah boro mi’itube hinaso’ob gewas hibobuna baiyow isan?
9 Je̱mpɨct́im iññascatámpa mimicht́am cuando mijɨypa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa. ¿Jutsa̱p iñjo̱dóŋa̱ta jém aŋma̱t́i? Sɨ́p iñxajaaŋmat jém aŋma̱t́i.
9 Ana itinin i ta’imon, o mena nabotabir tur ta sabuw men hisoso’obamaim kuo, sabuw boro mi’itube naniyan hinab o abisa isan kuo? O a tur asir isaroun me yan ere’er.
10 Tsa̱m jáyaŋ aŋma̱t́i it́yaj yɨ́p naxyucmɨ, pero cada pɨ̱xiñ wɨa̱p icutɨɨyɨ́y jém iŋma̱t́i.
10 Tafaram wanawanan tur i moumurih maiyow, naatu nati tur etei i hai yabih auman men ta yabin enamih.
11 Jesɨc siiga tu̱m pɨ̱xiñ ajɨ́yáypa iŋmat́i̱mɨ, pero d́a aŋcutɨɨyɨ́ypa, jesɨc anjo̱doŋ iga juumɨpɨc pɨ̱xiñ. Jesɨc jém pɨ̱xiñ ijo̱doŋt́im iga ɨchgact́i juumɨpɨct́im apɨ̱xiñ.
11 Isan imih tur nidun anonowar naniyan men abaib ayu i touman orot amatar, nati orot tur oyan isan, naatu tur oyan auman ayu isou touman orot matar.
12 Mimicht́am, nu̱ma tsa̱m iŋwɨ̱aŋja̱mta iga Dios iA̱nama michiiba jém ipɨ̱mi, jesɨc métstaamɨ jutsa̱p iñyo̱xpátta jém Dios ipɨxiñt́am iga más wɨa̱p iwatyaj t́i ixunpa Dios.
12 Imih o yait a kok gagamin i ayubit ana usar ta inab inabow, basit God kwi’fefeyan saise usar menatan o inab ekalesia inabibais boro nit.
13 Jesɨc siiga tu̱m pɨ̱xiñ wɨa̱p iŋmat jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa, jesɨc wɨ̱ iga iwágáyiñ Dios iga iyo̱xpád́iñ iga wɨa̱p iŋmadáy jém it́ɨ̱wɨtam t́i nɨmpa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ.
13 Ana’an iti isan sabuw iyab menah ebobotabir, gewasin hinayoyoban, saise tur koubuna isan ana usar auman hinab hinakubuna sabuw hinaso’ob.
14 Siiga aŋwatpa oración jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa, jesɨc jém ána̱nama iŋwejpátpa Dios, pero d́a t́i cuwatcuy jém anjɨ̱xi.
14 Anayabin ayu mena’umaim ayoyoyoban, ayubu auman ibo eyoyoyoban, baise au not men kafa’imo so’ob ayu abisa ao’o.
15 Jesɨc ɨch mannɨ́máypa t́i wɨa̱p aŋwat. Ɨch aŋwatpa oración con jém ána̱nama y aŋwatpat́im oración con anjɨ̱xi. Awanpa con ána̱nama y con anjɨ̱xi.
15 Ayu boro abisa anasinaf? gewasin ayu i boro ayubu airi anayoyoban, naatu au not auman airi anayoyoban, ayubu airi ew anatabor naatu au not auman airi anatabor.
16 Porque siiga iniŋwejpátpa Dios con íña̱nama, pero d́a iniŋwejpátpa Dios con iñjɨ̱xi, jesɨc jém pɨ̱xiñ jém d́apɨcnam iwɨ̱cuyujcane jém Dios iŋma̱t́i, cuando imatoŋpa iga iŋwatpa oración, d́a wɨa̱p iŋwagaaŋwejpátta Dios porque d́a icutɨɨyɨ́ypa t́i nɨmpa jém aŋma̱t́i.
16 Ayubimaim God ana merar iyi kubobora’ara’ah, orot ta boro mi’itube naso’ob airi God kwanabora’ara’ah, naatu boro mi’itube naso’ob nibasit. Anayabin nati orot i men so’ob o abisa’awat kuo’o.
17 Tsa̱m wɨa̱p iñchi gracia Dios, pero d́a iñyo̱xpátpa jém tuŋgac pɨxiñt́am iga más icutɨɨyɨ́ypa jutsa̱p iwat juuts ixunpa Dios.
17 Basit o i merarayow gewasin maiyow God kubitin dogor tutufin etei, baise taituwa nati na ebatabat men kubibais.
18 Iyucuɨpdios iga ɨch más wɨa̱p anaŋmat jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa, que iñt́u̱mpɨyt́am de mimicht́am.
18 Ayu i God ana merar ayiy, anayabin ayu menau botabirin tur ta’amaim o isan kwa etei ana tabir.
19 Pero cuando aŋtuuma̱yajpa jém Dios ipɨxiñt́am, ɨch anɨmpa más wɨ̱ iga anaŋmatpa tu̱m rato con anjɨ̱xi iga anaŋquejáypa jém tantɨ̱wɨtam que iga anaŋmatpa tsa̱m yagatsjo̱m jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ jém d́apɨc i̱ icutɨɨyɨ́ypa.
19 Baise ekalesia hai kou’ay wanawanan ayu tur etei five akisin anao sabuw etei boro naniyan hinab naatu nibaisih, baise menau nabotabir tur 10,000 na’atube anao ana baibais i en.
20 Mantɨ̱wɨtam, odoy jɨ̱sɨ juuts tu̱m xut́u tsɨ̱xi. Pero jɨ̱xiɨyt́aamɨ juuts tu̱m tsa̱mipɨc pɨ̱xiñ iga iŋwɨ̱cutɨɨyɨ́ypa. Nu̱ma wɨ̱ iga miit́t́ámiñ juuts tu̱m xut́u tsɨ̱xi, jém d́apɨcnam imalwatne.
20 Taituwau, men kek hai notabe kwananot, men kek sosofabe kwanarerey kwanekwanemih, baise orot babin hai not kwanab tur kwanao.
21 Nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi ju̱t́ jayñeta̱: “Nɨmpa Dios iga ɨch anaŋmatpa jém nación de Israel con tuŋgac aŋma̱t́i y con jém juumɨpɨc pɨxiñt́am. Pero ni je̱mpɨc d́at́im amatoŋyajpa.”
21 Buk Atamaninamaim wanawanan ofafar iti na’atube hikirum,
22 Jém iŋmatpáppɨc jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ wɨ̱ para jém seña para jém d́apɨc icupɨcneyaj Dios. Jém iŋmatpáppɨc jém Dios iŋma̱t́i wɨ̱ como tu̱m seña para jém icupɨcneyajwɨɨp Dios. D́a para jém d́apɨc icupɨcneyaj.
22 Menat ebobotabir i men sabuw baitumatumayah hai i’inan, baise sabuw iyab men tibitumatum hai i’inanen, naatu tur binan i sabuw iyab men tibitumatum isah, baise baitumatumayah isah.
23 Jesɨc cuando it́u̱mpɨy jém Dios ipɨxiñt́am aŋtuuma̱neyaj y it́u̱mpɨy jɨyyajpa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ y jesɨc tɨgɨypa algunos jém d́apɨcnam icuyujcane jém Dios iŋma̱t́i o jém d́apɨcnam icupɨcne, wɨa̱p iñɨm iga yɨ́p pɨxiñt́am culo̱coa̱quetneyaj.
23 Imih ekaleisia tutufin etei hinaru’ay, naatu sabuw etei menah nabotabir tur ta’amaim hinao’o, sabuw afa ufunane hina tema’am, naatu sabuw iyab men tibitumatum boro hinao, “Sabuw tibikoko’aw kwa’itih?”
24 Pero siiga it́u̱mpɨy iŋmatyajpa jém Dios iŋma̱t́i cuando tɨgɨypa jém d́apɨcnam icupɨcneyaj o jém d́apɨcnam icuyujcane jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc aŋquejayt́a̱p iga táŋcaɨ́y, iyaac nacɨɨpiŋta̱p cuando imatoŋpa t́i sɨ́p iñɨmyaj.
24 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan ufun orot baitumatum atin ma enonowar boro dogoron narusib. Anayabin tur abisa nonowar ana kakafih etei hina hibebeyan itan.
25 Jesɨc naixt́a̱p jém malopɨc jɨ̱xi jém iŋnécnewɨɨp ia̱namaŋjo̱m. Jesɨc co̱ste̱ñactɨŋpa jém pɨ̱xiñ, mojpa iŋwejpát Dios. Nɨmpa jém pɨ̱xiñ iga nu̱ma Dios it́ con mimicht́am.
25 Ana not wa’iwa’irin ma’am etei tit irerereb naatu boro sun nayowen Regah nakwafir, bebeyanamaim naorereb nao, “Turobe God i kwa wanawananamaim bairi kwama’am!”
26 Jesɨc, mantɨ̱wɨtam, cuando miŋtuuma̱támpa, wɨ̱ iga iŋwattámiñ así: Tu̱m pɨ̱xiñ imaypa tu̱m salmo, tuŋgac iŋquejáypa tu̱m wɨbɨc aŋquímayooyi, tuŋgac iŋmatpa tu̱m jɨ̱xi jém Diospɨc ichiiñe, tuŋgac jɨypa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, y tuŋgac pɨ̱xiñ taŋmadáypa t́i nɨmtooba jém aŋma̱t́i. Wɨ̱ iga iŋwattámpa it́u̱mpɨy cosa iga jém pɨxiñt́am más iwɨ̱cupɨguiñ jém Dios iŋma̱t́i.
26 Taituwau, abisa ao yabin i iti, bora’ara’aten isan kwanaruru’ay ana veya, orot boro ew natabor, orot ta boro ni’obaibiyi, orot ta boro God ana tur naorerereb, orot ta boro menan nabotabir, orot ta boro nati tur nabotabir nakubuna kwananowar, naatu sawar iti etei i ekaleisia wowabin ra’at isan kwasisinaf.
27 Siiga mijɨyt́ámpa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, wɨ̱ iga mijɨyt́ámiñ miwɨste̱n o mit́ucute̱n nada más. Pero jɨyt́aamɨ mit́u̱mtu̱m. Ixunpa iga tu̱m iŋmad́iñ jém aŋma̱t́i t́i nɨmpa.
27 Menamaim omih orot rou’ab o tounu hinao naatu men tounu nanatabir, naatu tur i orot ta nao nasawar, imaibo ta nao, men auta’imon kwanarahimih, naatu orot ta i nati tur nabotabir nakubuna.
28 Pero siiga d́a i̱ wɨa̱p iŋmat t́i nɨmpa jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ, mejor iga odoy jɨyt́aamɨ jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ ju̱t́ miŋtuuma̱neta. Más wɨ̱ iga jém pɨ̱xiñ icut́um jɨ́yiñ con Dios.
28 Baise koubuna’ayan orot nati’imaim men nama’am na’at, orot nati tur eo gewasin ekaleisia wanawanan boro awan nafot, i akisin God hairi’imo hinayoyoban.
29 Jesa̱pt́im cuando miŋtuuma̱neta, wɨ̱ iga wɨste̱n o tucute̱n iŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i. Los de más icɨɨpíŋiñ t́i nɨmpa jém pɨ̱xiñ.
29 Orot rou’ab o tounu God ana tur hinabinan, naatu hinabibinan wanawanan, binanuyah afa nati tibibinan hai tur hinafufun gewas.
30 Pero siiga Dios ichiiba jɨ̱xi tuŋgac pɨ̱xiñ, jém co̱ñwɨɨp je̱m, jesɨc jém mojwɨɨp iŋmat jém Dios iŋma̱t́i ichaguiñ iga iŋmatpa.
30 Naatu nati tur inan wanawanan orot ta kou’ay wanawanan ma’am God ana tur ta boubun na isan birerereb ana veya, nati orot bat ebibinan awan nafot.
31 Iñt́u̱mpɨyt́am wɨa̱p iniŋmatta jém Dios iŋma̱t́i juuts Dios michiiñe jɨ̱xi. Pero aŋmattaamɨ tu̱mtu̱m por mit́u̱mtu̱m iga jém pɨxiñt́am wɨa̱p icuyujcayaj jém Dios iŋma̱t́i, jesɨc maymayyaj jém Dios ipɨxiñt́am.
31 Anayabin kwa ta’ita’imon a veya ti’inu’in na’atube boro kwanabinan, saise sabuw etei boro roube’aten tur hinab hinaso’ob naatu koufair hinab.
32 Jém iŋmatpáppɨc jém Dios iŋma̱t́i iwɨ̱aŋjaguiñ jém ia̱nama.
32 Dinab oro’orot iyab God ana tur hio tibibinan hai tur i hinakaif gewas.
33 Wɨ̱ iga id́iñ orden ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa jém Dios ipɨxiñt́am iga d́a t́i id́ɨ́yɨ́y. Je̱mpɨct́im iwatyajpa jém Dios ipɨxiñt́am ju̱t́iŋquej ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa.
33 Anayabin i men baibikwarisen ana Godamih, baise tufuw ana God.
34 Jém yo̱mtam d́a wɨ̱ iga jɨyyajpa ju̱t́ watta̱p culto ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa jém Dios ipɨxiñt́am. D́a i̱ ijɨ́gáypa iga jɨyyajpa. Más wɨ̱ iga imatóŋiñ porque asíam nɨmpa jém Dios iŋquímayooyi.
34 Ekalesia wanawananamaim baibin i awah nafot hinama. Baibin isah men baibasit ema’am boro tur hinao, baise ofafar eo na’atube awah nafot orot babahimaim hinanutanub hinama.
35 Siiga ijo̱dóŋa̱tooba t́i nɨmpa jém aŋma̱t́i, wɨ̱ iga icwáguiñ jém iwɨd́a̱ya cuando núcpa it́ɨccɨɨm. Porque d́a i̱ iwɨ̱ixpa jém yo̱mo siiga jɨypa jém culto.
35 Sawar ta isan so’obamih baremaim a’aawah hinibatiyih, anayabin ekaleisia wanawanan baibin tur o isan i biya’ohow ema’am.
36 Wɨ̱jo̱dóŋa̱taamɨ iga Dios iŋma̱t́i d́a tsucum mimicht́ámaŋjo̱m. Y d́at́im mimicht́am iŋcut́um impɨctsoŋta.
36 Kwanotanot God ana tur kwa akis biyamaim busuruf? Ai nati tur i kwa akis isa na?
37 Siiga algunos ijɨ̱spa iga agui wɨa̱p iŋmat jém Dios iŋma̱t́i o ijɨ̱spa iga tsa̱m iniit́ jém Dios iA̱nama, wɨ̱ iga icutɨɨyɨ́yiñ iga Dios tachiiñe jém aŋquímayooyi jém sɨ́ppáppɨc anjay.
37 Orot yait enotanot i God ana dinab orot, naatu God biyanane ayubin ana usar bai ema’am, abisa kwa isa akikirum boro naso’ob, iti i Regah ana obaiyunen tur.
38 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ d́a icutɨɨyɨ́y iga Dios tachi yɨ́p aŋquímayooyi, jesɨc asíam tsɨ́yiñ.
38 Baise iti tur nanowar nakwakwahir, God boro ibo nakwahir ana tur men nanowar.
39 Jesɨc, mantɨ̱wɨtam, cusúnɨɨyɨ jém pɨ̱mi iga wɨa̱iñ iniŋmatta jém Dios iŋma̱t́i. Odoy aŋjɨyja̱cɨ jém iŋmatpáppɨc jém tuŋgac aŋmat́i̱mɨ.
39 Isan imih taituwau, dogor kwanabotawiy God ana tur kwanab gewas kwanabinan, naatu sabuw afa menah botabir teo men kwana’otanih.
40 Pero wattaamɨ it́u̱mpɨy cosa juuts tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ. Wɨ̱ iga id́iñ orden ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa jém Dios ipɨxiñt́am iga odoy cujíñayyajiñ.
40 Baise kwana’itin gewas sawar etei i hai efamaim kwanasinaf naatu kakaf ana efamaim.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.