João 18
Highland Popoluca NT (POI_WBT) vs AAI
1 Jesɨc cuando yaj iŋmat yɨ́pyaj aŋma̱t́i, moj nɨquiyaj con jém icuyujcɨɨwiñ. Nɨcyaj tu̱m nɨ aŋwiñt́uc, iñɨ̱yi Cedrón. Jemum it́ tu̱m finca de olivos, tɨgɨyyaj Jesús con icuyujcɨɨwiñ.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Jém Judas, jém iwadaypaap atraición, ijo̱doŋt́im ju̱t́ it́ jém lugar porque wa̱t́cɨy iwaganaoyyaj jém Jesús jém icuyujcɨɨwiñ.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém fariseoyaj icutsatyaj jute̱n pɨxiñt́am y jém policía con jém Judas iga nɨcpa imatsyaj jém Jesús. Jesɨc jém Judas ininɨcpa jeeyaj hasta ju̱t́ it́ jém Jesús. Ininɨcyaj jém espada y lanza. Ininɨcyajpat́im juctɨ iga iyɨcquejpa.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Iwɨ̱jo̱doŋ Jesús t́i iñascaaba, pero d́a cɨ̱ŋpa. Jesɨc nɨc iwiñquejáy jém miññeyajwɨɨp. Iñɨ́máy jeeyaj: —¿I̱ immétspa?
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Nɨmyajpa jém policía: —Jém Jesús, jém Nazaretpɨc. Jesɨc Jesús iñɨ́máy: —Aɨcham. Jém Judas, jém iwadaypaap atraición jém Jesús, iwaganait́ jém policía.
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Cuando iñɨ́máy Jesús jém miññeyajwɨɨp iga: “Aɨcham”, jesɨc it́u̱mpɨy de jeeyaj iñɨccayaj it́uuñi, tsutyaj.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Jesɨc e̱ybɨct́im iñɨ́máy Jesús jém policía: —¿I̱ immétspa? Nɨmyajpa jeeyaj: —Jém Jesús, jém Nazaretpɨc.
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Jesús e̱ybɨc iñɨ́máy jeeyaj: —Mannɨ́mayñeum iga aɨcham. Siiga ammétstámpa aɨch, jesɨc wiñt́i jɨ́gaayɨ iga nɨcyajiñ yɨ́p ampɨxiñt́am.
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Nɨmpa je̱mpɨc jém Jesús iga cupacpa jém aŋma̱t́i jém iŋmatnewɨɨp wiñt́i. Nɨmpa: “Jém ampɨxiñt́am, jém achiiñewɨɨp Dios, ni tu̱m d́a antsɨctogoy.”
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Jesɨc jém Peto it́op jém espada, it́ɨŋquímáy tu̱m pɨ̱xiñ it́a̱tsɨc jém aŋwɨ̱mɨpɨc. Jém pɨ̱xiñ icuyo̱xa̱p jém co̱bacpɨc pa̱nij, iñɨ̱yi Malco.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém Peto: —Co̱tɨ jém espada iñacjo̱m. ¿Que d́a iñjo̱doŋ iga anJa̱tuŋ Dios ijɨ́cpa iga ayaachwatta̱p y ɨch tienes que anyaachɨ́ypa?
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Jesɨc jém pɨxiñt́am jém icutsatneyajwɨɨp jém pa̱nijyaj y jém comandante con ipolicía imatsyaj jém Jesús. Ichenyaj.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Jesɨc wiñt́i nanɨcta̱p Jesús jém Anás it́ɨccɨɨm, jém Anás imɨɨt jém Caifás, jém co̱bacpɨc pa̱nij jém a̱mt́ɨy.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Jeet́im Caifás, jém ichiiñewɨɨp consejo jém judíos, iga más wɨ̱ iga accaata̱iñ tu̱m pɨ̱xiñ iga odoy togoyyajiñ it́u̱mpɨy jém Israelpɨc pɨxiñt́am.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Jém Peto it́úŋɨ́y Jesús con jém tuŋgac icuyujcɨɨwiñ. Jém Caifás iixpɨcpa jém pɨ̱xiñ, jeeyucmɨ tɨgɨy con Jesús jém Caifás it́aañijo̱m.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Pero tsɨ́y aŋsɨ̱cmɨ jém Peto jém taañi aŋna̱ca. Tɨgɨyñe jém tuŋgac discípulo, jém iixpɨcpáppɨc jém Caifás, ijɨ́yáy jém yo̱mo jém iwatpáppɨc cuenta jém puerta. Icunucsáy iga tɨgɨ́yiñ jém Peto.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Jesɨc jém yo̱mo iñɨ́máypa jém Peto: —¿Que mimich, d́a yɨ́p pɨ̱xiñ micuyujcɨɨwiñ? Jesɨc nɨmpa jém Peto: —Ɨch d́a aje.
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Jesɨc como tsa̱m sucsuc, jém policía con jém icuyo̱xayajpaap jém co̱bacpɨc pa̱nij, icnúcyaj juctɨ iga samyajpa. Iwaganait́yajt́im jém Peto. Sampat́im mex je.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nij moj icwác jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱p: —¿I̱t́am jém iŋcuyujcɨɨwiñ? ¿Juutspɨc aŋquímayooyi sɨ́p iniŋquej?
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Jesɨc Jesús icutsoŋ. Nɨmpa: —Ɨch siempre anaŋmatpa jém anaŋma̱t́i it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m ju̱t́ wɨa̱p imatoŋyaj i̱ quej. Siempre accuyujóypa jém sinagoga y jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. D́a t́i anyámaŋmatpa.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 ¿T́iiga anacwácpa aɨch? Acwácya̱jɨ jém pɨxiñt́am jém amatoŋneyajwɨɨp. Jeeyaj wɨa̱p miŋmadayyaj t́i anaŋquejayñeyaj. Iwɨ̱jo̱doŋyaj t́i annɨ́máy.
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Cuando nɨmpa je̱mpɨc jém Jesús, jesɨc tu̱m policía ichi tu̱m to̱ji ia̱cpacyucmɨ. Nɨmpa jém policía: —¿Que je̱mpɨgam iŋcutsoŋpa jém co̱bacpɨc pa̱nij?
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém policía: —Siiga amalnɨm, jesɨc anɨ́maayɨ t́i mal anɨm. Pero siiga d́a amalnɨmne, ¿jesɨc t́iiga aŋcótspa?
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Tsenneta̱ jém Jesús cuando jém Anás icutsadáy jém co̱bacpɨc pa̱nij, jém Caifás.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Jesɨc jemum te̱ñ jém Peto nocojo̱m jém juctɨcɨɨm. Sampa ixɨ. Jém it́yajwɨɨp iñɨ́mayyaj jém Peto: —Mimich, ¿d́a yɨ́p pɨ̱xiñ micuyujcɨɨwiñ? Jém Peto iŋnécpa. Nɨmpa: —Ɨch d́a aje.
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Jesɨc tu̱m jém icuyo̱xapaap jém co̱bacpɨc pa̱nij ijɨ́yáypa jém Peto. Jém it́ɨ̱wɨ, jém it́ɨŋquímayñewɨɨp it́a̱tsɨc. Nɨ́mayt́a̱ jém Peto: —¿Que d́a mánix jém finca de olivos, ju̱t́ matsta̱ jém pɨ̱xiñ?
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Jesɨc e̱ybɨct́im iŋnéc jém Peto iga iixpɨcpa Jesús. Jesɨc jeet́im rato aŋwejpa tu̱m ca̱yu.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Jesɨc topta̱ Jesús jém Caifás it́ɨccɨɨm. Nanɨcta̱ jém palacio ju̱t́ it́ jém Romapɨc gobernador. Tsuuyt́im. Joccuquej. Jém pa̱nij aŋjagooyiyaj d́a tɨgɨyyaj jém palacio porque ijɨ̱syajpa jém Israelpɨc pɨxiñt́am siiga tɨgɨypa jém Romapɨc pɨxiñt́am it́ɨcjo̱m, d́a tsɨ́y juuts cuáyñe, jesɨc d́a wɨa̱p icútyaj jém pascuasɨŋ wíccuy.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Jeeyucmɨ put ipalacio jém Pilato, nɨc aŋcɨɨm iga iám jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj. Nɨ́mayt́a̱ jeeyaj: —¿T́i quejaj inimiñ para yɨ́p pɨ̱xiñ?
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Jesɨc jém judíos iŋjagooyiyaj icutsoŋyaj, nɨmyaj: —Meega d́a pɨ̱mi mal iwatne yɨ́p pɨ̱xiñ, jesɨc d́a maŋcɨɨjuŋcodáypa iŋcɨɨjo̱m.
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Jesɨc jém Pilato iñɨ́máy jeeyaj: —Nase̱ttaamɨ e̱ybɨc jemɨc, cɨɨpiŋtaamɨ con micht́am iniŋquímayooyi. Jesɨc nɨmyajpa jém judíos: —D́a anai̱t́a derecho iga anaccaatámpa ni tu̱m pɨ̱xiñ.
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Iwatyajpa je̱mpɨc iga cupacpa jém aŋma̱t́i jém nɨmnewɨɨp Jesús cuando iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ ju̱t́pɨc accaata̱p.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Jesɨc jém Pilato tɨgɨygacum jém palacio. Iŋwejáy Jesús, iñɨ́máy: —¿Que micham jém judíospɨc miRey?
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Jesɨc Jesús icutsoŋ jém gobernador, iñɨ́máy: —¿Que mich iñyaac miñɨmpa je̱mpɨc o tuŋgac miŋmadayñe iga ai̱apaap?
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Nɨmpa jém Pilato: —¿Que ɨch ajudío? Jém michpɨc iñt́ɨ̱wɨtam, jém judíos, con jém pa̱nij aŋjagooyiyaj micɨɨjuŋcotyaj ɨch aŋcɨɨjo̱m. ¿T́i mal iŋwatne?
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém Pilato: —Nu̱ma ɨch atsɨ́ypa juuts aŋjagooyi, pero d́a anaŋjacpa jém pɨxiñt́am juuts yɨ́p naxyucmɨpɨc aŋjagooyiyaj. Siiga anaŋjacpa juuts yɨ́p naxyucmɨpɨc aŋjagooyi, jesɨc áŋa̱yajpa jém ampɨxiñt́am iga odoy i̱ wɨa̱iñ acɨɨjuŋcot jém judíos icɨɨjo̱m. Pero ɨch d́a anaŋjacpa juuts yɨ́p naxyucmɨpɨc aŋjagooyiyaj.
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Jesɨc jém Pilato iñɨ́máy jém Jesús: —¿Que nu̱ma micham jém miRey? Jesús icutsoŋ. Nɨmpa: —Mich miñɨmpa iga ɨch aRey. Ɨch anay y amiñ yɨ́p naxyucmɨ iga anaŋmadáypa jém pɨxiñt́am jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi. Jesɨc it́u̱mpɨy jém icupɨcyajpáppɨc jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi, imatoŋyajpa t́i anaŋmadáypa.
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Nɨmpa jém Pilato: —¿T́i jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi? Cɨɨjuŋcotta̱ Jesús iga accaata̱iñ (Mt. 27:15-31; Mr. 15:6-20; Lc. 23:13-25) Jesɨc cuando yaj icwác jém Pilato, putgac aŋsɨ̱cmɨ. E̱ybɨct́im nɨc iñɨ́máy jém judíos: —Ni tu̱m it́áŋca d́a ampadáy yɨ́p pɨ̱xiñ.
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Pero iniit́t́a tu̱m costumbre iga cada pascuasɨŋ aŋcutsɨgáypa tu̱m preso para mimicht́am. ¿Jesɨc t́i iñxunpa, iŋwɨ̱aŋja̱mta iga aŋcutsɨgáypa jém judíos iRey?
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Jesɨc it́u̱mpɨy de jeeyaj e̱ybɨct́im pɨ̱mi jɨyyajpa. Nɨmyajpa: —Odoy cutsɨgaayɨ yɨ́p pɨ̱xiñ. Cutsɨgaayɨ jém Barrabás. Jém Barrabás tu̱m númpaap.
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.