Atos 13

Reꞌ Lokꞌ Laj Hu̱j Wilic wi̱ꞌ Ribiral i Jesus (POHNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Chiwach aj woꞌ take cho kꞌi̱j nok reꞌ take aj niminel cꞌahchiꞌ riqꞌuihbic wach quicomonil, reꞌ rikꞌorbal i Dios xa xkꞌormojic woꞌ eh xa xcꞌuhtjic woꞌ queh take aj niminel nquimol qui̱b ar Antiyoqui̱ya. Reꞌ take quikꞌoric reh riCꞌuhbal i Dios, reꞌ take jeꞌ wili quibihnal: Reꞌ maꞌ Wernaweh, reꞌ maꞌ Simon reꞌ Kꞌek Winak nquikꞌor reh ruꞌum kꞌek rilbal, reꞌ maꞌ Lu̱syo aj Sire̱ne, reꞌ maꞌ Sa̱wlo chꞌi̱l i maꞌ Manahen reꞌ rich qꞌuihic cho i kꞌatal kꞌoric Hero̱res.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Junpech cho nok reꞌ take aj cꞌuhbalanel reꞌreꞌ quimolom qui̱b chi cuyuj wiꞌc chi rilokꞌonjic i Dios, reꞌ Lokꞌ laj rUxlabal i Dios jeꞌ wili xikꞌor ru̱cꞌ chi̱ꞌ i jenaj queh aj cꞌuhbalanel reꞌreꞌ:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Chi jeꞌ reꞌ, reꞌ take richꞌi̱l maꞌ Wernaweh chꞌi̱l i Sa̱wlo, xquicoj quikꞌab china̱ Wernaweh chꞌi̱l i Sa̱wlo naxiꞌoquic chic chi ti̱j ru̱cꞌ cuyuj wiꞌc chi quichꞌi̱l take aj niminel ar Antiyoqui̱ya. Chiri̱j aj chic reꞌ xitakꞌabjic je maꞌ Wernaweh chꞌi̱l i Sa̱wlo reh chi nacojic chi cꞌuhbalanic.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Nok pahbamaj chic take je ruꞌum i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios, reꞌ maꞌ Wernaweh chꞌi̱l i Sa̱wlo xiꞌo̱j chipam i tinamit Sele̱wsya ribihnal eh nok pononak chic take ar, xiꞌoquic je chipam jenaj maꞌ laj cano̱wa reh chi nacojic pa riyukꞌul i Chi̱pire
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 quichꞌi̱l i caj toꞌo̱l Wa̱n reꞌ ribihnej woꞌ chi Cus. Jeꞌ aj reꞌ ruꞌ naxiponic chipam i tinamit Salami̱na ribihnal reꞌ wilic lok chi chi̱ꞌ riyukꞌul i Chi̱pire, reꞌ maꞌ Wernaweh chꞌi̱l i Sa̱wlo chꞌi̱l woꞌ i Wa̱n xquikꞌor riCꞌuhbal i Dios nkꞌoric chiri̱j i Jesus queh take ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel nquimol qui̱b pan tak pa̱t ntijiljic wi̱ꞌ ri̱j i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Chiri̱j wili nok wilque̱b chic take ponok chi chi̱ꞌ ricꞌulaꞌt riyukꞌul i Chi̱pire reꞌ wilic wi̱ꞌ i tinamit Pa̱pos ribihnal, ar xquirak jenaj winak aj war jeꞌ ru̱cꞌ ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel Warjesus ribihnal. Reꞌ winak reꞌreꞌ xa jeꞌ chic jenaj aj kꞌorol riCꞌuhbal i Dios nariban ri̱b
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 pa ricamaj chiwach cok i kꞌatal kꞌoric Se̱rjiyo Pa̱wlo ribihnal reꞌ jenaj winak kꞌe̱ꞌ tꞌulic ru̱cꞌ rinoꞌjbal. Junpech ajic nok reꞌ maꞌ Se̱rjiyo Pa̱wlo xiyukꞌej i maꞌ Wernaweh chꞌi̱l maꞌ Sa̱wlo ruꞌum chi ra̱j ribiram riCꞌuhbal i Dios,
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 reꞌ aj war reꞌreꞌ, reꞌ Eli̱mas woꞌ nelic wi̱ꞌ ribihnal pan criye̱co, xiyew ricꞌux chi ripitiric i maꞌ Se̱rjiyo Pa̱wlo reh chi maꞌxta nak ricojom wach ribiral i Jesus. Naxilow chi maꞌ xiban ta canar ripitiric, reꞌ aj chic rikꞌorbal maꞌ Wernaweh chꞌi̱l i Sa̱wlo xoquic risolcꞌjic pa ri̱j,
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 xa reꞌ laꞌ reꞌ i Sa̱wlo reꞌ ribihnej woꞌ chi Lu̱ꞌ, naxyeꞌeric ricowil rikꞌorbal ruꞌum Lokꞌ laj Uxlabal xchalic ru̱cꞌ chiwach i juncꞌam reꞌreꞌ, cow xitzꞌehtaj
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 eh je wili xikꞌor reh:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Chi jeꞌ reꞌ, reꞌ Dios xa chi yuꞌna ti nariyeb chana̱ i tiꞌcꞌaxic narimoysonic pa̱m i nakꞌ awach eh na̱cahnic chi jeꞌ reꞌ cu rehtal chic na̱wilbic woꞌ chic, nqui maꞌ Lu̱ꞌ reh.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Ar ajic reꞌ kꞌatal kꞌoric reꞌreꞌ xichꞌica̱ꞌ woꞌ ricꞌux chiri̱j i Jesus naxilow chaj bih xcꞌuluric eh jeꞌ woꞌ ruꞌum chi xa xsahchic chic ricꞌux chiri̱j nicꞌ wach rikꞌormojic ribiral kAja̱w Jesus xcaꞌn take maꞌ Wernaweh chꞌi̱l maꞌ Lu̱ꞌ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Chiri̱j aj chic reꞌ naxiꞌoquic chipam jenaj maꞌ laj cano̱wa, xiꞌelic je chipam tinamit Pa̱pos eh chi jeꞌ reꞌ, reꞌ maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l take richꞌi̱l xiponic pa riyukꞌul i Panpi̱lya ar pan tinamit Pe̱rque. Ar reꞌ Wa̱n reꞌ ribihnej woꞌ chi Cus, xichꞌak take cahnok i maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh ruꞌum chi xsoljic woꞌ chic je pan tinamit Jerusalen.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Chi jeꞌ aj reꞌ, reꞌ maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l maꞌ Wernaweh naxiꞌelic je pan tinamit Pe̱rque, xquitik juꞌ quibe̱h chi cꞌahchiꞌ quiqꞌuic je pa ricꞌulaꞌt riyukꞌul i Pisi̱rya cu rehtal xiponic chipam jenaj chic tinamit Antiyoqui̱ya ribihnal. Ar ajic pan jenaj hiꞌlbal kꞌi̱j xiꞌo̱j chipam i pa̱t ntijiljic wi̱ꞌ ri̱j Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses eh xiꞌo̱j tzꞌuhkok ar chi ribirmijic i cꞌahchiꞌ rikꞌormojic.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Nok cuxꞌunak aj chic riliric wach i hu̱j tzꞌihmbimaj wi̱ꞌ i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses chꞌi̱l quicꞌuhbal take aj kꞌorol riCꞌuhbal cho i Dios, reꞌ take cꞌamol be̱h chipam i pa̱t reꞌreꞌ xquitakꞌa̱ꞌ rikꞌormojic reh maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh chi jeꞌ wili:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Jeꞌ aj reꞌ, reꞌ maꞌ Lu̱ꞌ xpaꞌlajic johtok eh naxiban kꞌab queh wilque̱b ar chi maꞌxta quiꞌahnic jeꞌ wili xikꞌor queh chi cunchelal:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Reꞌ Dios nkalokꞌej wach i hoj ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel xa nok woꞌ richihim cho quiwach take kama̱m katiꞌt chi quiwach toco̱m tinamit chi naquilokꞌem wach. Reꞌ aj i Dios reꞌreꞌ kꞌe̱ꞌ nimal rajawric xicꞌuhtaj cho chiqui̱j take kama̱m katiꞌt naxesaj take cho chi xa yohbalamaj chic quiwach chipam ponok i toco̱m tinamit Eji̱pto ribihnal. Chipam i tinamit reꞌreꞌ, reꞌ take kama̱m katiꞌt xicꞌacharic cho chi xa iqꞌue̱l take ar.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Chiri̱j chic ruꞌ nok esemaj chic take cho ar, xquicora̱ꞌ je chipam yeꞌa̱b chik yu̱kꞌ reꞌ maꞌxta wi̱ꞌ patanel. Ar maꞌ xcanabjic ta quiliric ruꞌum i Dios chiwach i caꞌwinak (40) ha̱b xibehic chipam yeꞌa̱b reꞌreꞌ, to̱b ta cow take chi ribirmijic kꞌoric chiwach i Dios.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 «Reꞌ aj woꞌ Dios reꞌreꞌ xisach quiwach i wuku̱b queh qꞌuih chꞌuk wach tinamit wilque̱b pa riyukꞌul i Canahan eh reꞌ take yeꞌa̱b reꞌreꞌ xikꞌahsaj queh take kama̱m katiꞌt reh chi naquehcham.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Jeꞌ reꞌ ajic ar chipam i yeꞌa̱b Canahan reꞌreꞌ, reꞌ Dios xipahba̱ꞌ take chꞌukul kꞌoric chi quina̱ take kama̱m katiꞌt chiwach junikꞌob lajeb roxcꞌahl (450) ha̱b cu rehtal nponic ru̱cꞌ rikꞌijil ricꞌacharic i Samwel reꞌ aj kꞌorol riCꞌuhbal woꞌ i Dios.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Cu ru̱cꞌ aj i Samwel xponic quicojoric take chꞌukul kꞌoric chi quina̱ take kama̱m katiꞌt maj reꞌ take reꞌ pꞌuht quipahkam chi naroquic jenoꞌ kꞌatal kꞌoric chi quina̱. Ruꞌum aj chi jeꞌ reꞌ xquipahkaj, reꞌ Dios xipahba̱ꞌ jenaj quikꞌatal kꞌoric, Sawul ribihnal racꞌu̱n cho maꞌ Si̱s reꞌ ra̱ꞌ riꞌsil cho i Wenjamin. Reꞌ Sawul reꞌreꞌ caꞌwinak (40) ha̱b xkꞌatbic kꞌoric chi quina̱ take kama̱m katiꞌt
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 eh naxesmejic woꞌ chic lok pa ricamaj chi kꞌatal kꞌoric, reꞌ chic i maꞌ Tawiy xcojoric chi rijelow-bal, maj chiri̱j i Tawiy jeꞌ wili rikꞌorom cho Dios:
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 «Ruꞌum aj reꞌ, reꞌ Dios xikꞌor woꞌ cho reh maꞌ Tawiy chi reꞌ i cꞌacharel reꞌ naricoꞌlonic queh take rich ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel, ar chi quixilac take ra̱ꞌ riꞌsil ruꞌ narelic cho.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Xa reꞌ laꞌ ruꞌ nok chi cu jaꞌ ncꞌulic ta ayuꞌ wach acꞌal eh chi cu jaꞌ richop ta woꞌ kꞌoro̱j cꞌuhbal, reꞌ Wa̱n jeꞌ wili xikꞌor queh chiꞌnchel tinamit ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel:
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 «Jeꞌ reꞌ xikꞌor queh, maj nok qꞌuisi̱n chic maꞌ ricohlaj wach ricamaj yeꞌo̱j cho reh ruꞌum i Dios, reꞌ Wa̱n jeꞌ woꞌ wili xikꞌor cho:
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 «Chiri̱j aj i Jesus reꞌreꞌ, reꞌ hoj cꞌahchiꞌ kakꞌorom i cꞌuhbal xojtakꞌabjic wi̱ꞌ chi nakakꞌorom aweh hat-tak was tak nicha̱kꞌ wich ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Awraham jeꞌ woꞌ aweh hat-tak maꞌ reꞌ ta ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Awraham. Reꞌ cꞌuhbal reꞌreꞌ jeꞌ wili rikꞌor:
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 eh to̱b ta woꞌ nak jeꞌ reꞌ, reꞌ take tinamit aj Jerusalen chꞌi̱l take nahsil chi quina̱, xa xquichꞌuk woꞌ kꞌoric china̱ i Jesus. Ru̱cꞌ aj xcaꞌn take tinamit reꞌreꞌ, xo̱j manlajok wach i quikꞌorbal take aj kꞌorol riCꞌuhbal i Dios reꞌ quitzꞌihmbam cho chiri̱j i Jesus chipam take hu̱j nilmijic wach pan tak hiꞌlbal kꞌi̱j, xa reꞌ laꞌ to̱b ta woꞌ nilmijic wach take hu̱j reꞌreꞌ pan tak hiꞌlbal kꞌi̱j, reꞌ take tinamit xa maꞌ xquirak ta woꞌ chiri̱j i kꞌoric xcaꞌn take aj kꞌorol riCꞌuhbal i Dios eh xa ta woꞌ nak xquinaꞌbej chi reꞌ Jesus aj coꞌlonel queh cꞌacharel.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Chiri̱j chic ruꞌ nok xichꞌuk chic kꞌoric china̱ i Jesus, reꞌ take tinamit quipahkaj reh Po̱nsyo Pila̱to chi naritakꞌa̱b ricansjic to̱b ta nak maꞌxta nechꞌ ok rimahc chi nariquimic.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Jeꞌ reꞌ quimic xiban i Jesus reh chi xmanlajic wach nicꞌ nimal tzꞌihmbimaj cho chiri̱j. Chiri̱j wili naxkahsjic cho Jesus wach curu̱s, xo̱j cojorok pan jenaj mukꞌunbal,
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 xa reꞌ laꞌ reꞌ Dios xucsaj woꞌ cho chi quixilac camnak, nqui i cꞌuhbal reꞌreꞌ.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 «Nok ucsumaj chic cho Jesus, qꞌuih kꞌi̱j xicꞌuhtaj ri̱b chi cꞌachlic queh take wich aj niminel reꞌ xa reꞌ woꞌ xiponic cu ar Jerusalen naxichalic ar Calile̱ya, xa cꞌahchiꞌ woꞌ quiyeb quichi̱ꞌ queh aj Jerusalen chiri̱j i holohic laj cꞌuhbal wili
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 reꞌ cꞌahchiꞌ woꞌ kakꞌorom aweh tak yuꞌna chi jeꞌ wili: Reꞌ rikꞌorom cho Dios queh take kama̱m katiꞌt najtir kꞌi̱j,
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 xmanlajic woꞌ wach ruꞌum nok reꞌreꞌ xucsaj cho Jesus chi quixilac camnak. Jeꞌ reꞌ kꞌuruꞌ, maꞌ xa ta queh take kama̱m katiꞌt xmanlajic wach rikꞌorbal i Dios riyeb cho najtir kꞌi̱j, jeꞌ laꞌ woꞌ xmanlajic wach ku̱cꞌ i hoj ca̱ꞌ quiꞌsil cꞌachalco̱j yuꞌna. Jeꞌ reꞌ nikꞌor maj chi cꞌahchiꞌ rikꞌoric i Dios chiri̱j ripahba̱bjic i Jesus chi kꞌatal kꞌoric, jeꞌ wili xikꞌor pa ricab moloj wach bi̱ch ritzꞌihmbam maꞌ Tawiy:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 «Maꞌ xa reꞌ ta reꞌ xikꞌor, jeꞌ laꞌ woꞌ xikꞌor chi jeꞌ wili:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Jeꞌ reꞌ xiban, jeꞌ ricab tzꞌihmbimaj woꞌ cho wili ruꞌum i maꞌ Tawiy ar chipam jenaj chic ribi̱ch:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 «Yuꞌna kꞌuruꞌ charak tak chiri̱j i wili: Reꞌ kꞌoric xikꞌor maꞌ Tawiy reꞌreꞌ maꞌ reꞌ ta chiri̱j chi ribil ri̱b xkꞌoric cho, chiri̱j laꞌ Jesus xkꞌoric. Jeꞌ reꞌ nok reꞌ hin maꞌ reꞌ ta chucuj kꞌoric niban aweh tak nanikꞌor i wili: Reꞌ maꞌ Tawiy reꞌ xiban ricamaj chi kꞌatal kꞌoric chi quina̱ take rich cꞌacharel jeꞌ ricab rikꞌatam cho ri̱j i Dios, reꞌreꞌ naxquimic je xmikric woꞌ acꞌal chipam i mukꞌunbal xmukꞌunjic wi̱ꞌ cu̱cꞌ take rima̱m ratiꞌt
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 raj nchel Jesus reꞌ xucsjic cho ruꞌum i Dios chi quixilac take camnak, maꞌ xmikric ta nchel acꞌal.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 «Jeꞌ aj reꞌ ruꞌ was tak nicha̱kꞌ chanaꞌbej tak chi xa ruꞌum i Jesus reꞌ xcꞌaꞌchsjic cho ruꞌum i Dios chi quixilac camnak, reꞌ hoj xkacꞌul kajawric chi cꞌuhbalanic eh ruꞌum reꞌ cꞌahchiꞌ kakꞌorom aweh tak yuꞌna chi wilic cuybal mahc pa ribihnal.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Jeꞌ woꞌ nkakꞌor aweh tak chi reꞌ nicꞌ paꞌ qꞌuihal take nquichꞌica̱ꞌ quicꞌux chiri̱j ruꞌ ewoꞌ ncuyuric quimahc chiwach chiꞌnchel chaj bih maꞌ cuyu̱j ta nak chic ruꞌum i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Jeꞌ reꞌ kꞌuruꞌ chanaꞌbej tak chi coric i cꞌahchiꞌ kakꞌorom aweh tak eh ma̱yakꞌabej pan awo̱k tak. Chayohbalej awi̱b tak eh maꞌ ok nchel chana̱ hat-tak ncutbic i cꞌuhbal kꞌoro̱j cho chi jeꞌ wili cuꞌum take aj kꞌorol riCꞌuhbal i Dios najtir kꞌi̱j:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 “Hat-tak reꞌ nayakꞌabej pan awo̱k tak nikꞌorbal,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Chiri̱j reꞌ, nok reꞌ maꞌ Lu̱ꞌ cꞌahchiꞌ relic je chꞌi̱l i Wernaweh chipam i pa̱t reꞌreꞌ, reꞌ take cꞌamol quibe̱h take cꞌacharel nquimol qui̱b ar, xquipahkaj reh chi naritikim juꞌ rikꞌormojic ribiral i Jesus chipam i jenaj chic ponok hiꞌlbal kꞌi̱j
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 xa reꞌ laꞌ naxquichꞌak cahnok quib i maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l i maꞌ Wernaweh cu̱cꞌ take cꞌacharel wilque̱b ar, xa xitahkaljic woꞌ je cuꞌum qꞌuihal take quich ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel chꞌi̱l woꞌ juntuhm chi maꞌ reꞌ ta ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel jeꞌ ru̱cꞌ quicojom qui̱b chi rinimjic i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses eh nquicꞌam woꞌ na̱ i cꞌuhbal reꞌreꞌ. Reꞌ take cꞌacharel reꞌreꞌ jeꞌ wili xkꞌormojic queh ruꞌum maꞌ Lu̱ꞌ:
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Chiri̱j chic ruꞌ naxponic i jenaj chic hiꞌlbal kꞌi̱j reh xama̱na, reꞌ take cꞌacharel chipam i tinamit reꞌreꞌ naxquibiraj ribiral chi reꞌ maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh wilque̱b ar chipam i pa̱t reꞌ ntijiljic wi̱ꞌ ri̱j i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses, qꞌuihal take xquimol qui̱b ar chi ribirmijic riCꞌuhbal i Dios rikꞌor i maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Nok juntuhm take ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel xquilow chi yohbal wach qꞌuihal tinamit xquimol quib chi ribirmijic i maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh, kꞌe̱ꞌ naxchalic quicꞌa̱ eh ruꞌum reꞌ jeꞌ wili pꞌuht quikꞌorom chi risolcꞌjic pa ri̱j rikꞌorbal maꞌ Lu̱ꞌ:
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Raj laꞌ maꞌ Lu̱ꞌ naxpahꞌic johtok chꞌi̱l i Wernaweh jeꞌ wili xikꞌor queh chi maꞌ nyoꞌjic ta nechꞌ ok:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 maj reꞌ takꞌanic xiban keh i kAja̱w Jesus jenaj wach chꞌi̱l jeꞌ ricab kꞌoro̱j cho reh raj kꞌorol Cꞌuhbal i Dios Isayi̱yas ribihnal naxkꞌormojic reh chi jeꞌ wili:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Naxquibiraj chi jeꞌ reꞌ take maꞌ reꞌ ta ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel birinic ncaꞌn cok ar, xa suk chic quicꞌux pꞌuht quitioxem johtok reh Dios ruꞌum i Cꞌuhbal chiri̱j i Lokꞌ laj Ajabe̱s Jesus cꞌahchiꞌ rikꞌormojic queh. Jeꞌ reꞌ nok, chi quixilac take maꞌ reꞌ ta ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel reꞌreꞌ, reꞌ chꞌuku̱j woꞌ cho qui̱j ruꞌum i Dios chi naquicoꞌljic, yohbal wach qꞌuihal take xiniminic reh cꞌuhbal chiri̱j Jesus reꞌ xiban i maꞌ Lu̱ꞌ.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Jeꞌ reꞌ ajic reꞌ Cꞌuhbal chiri̱j i Lokꞌ laj Ajabe̱s Jesus qꞌuihal take cꞌacharel quiniminic reh eh ruꞌum reꞌ cꞌahchiꞌ woꞌ rojic lok rikꞌormojic cuꞌum maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh chipam i yukꞌul reꞌreꞌ.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Xa reꞌ laꞌ cꞌuhbal reꞌreꞌ maꞌ nponic ta chi quiwach take ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel, reꞌ laꞌ chic xcaꞌn xiꞌoquic chi rihunuric quipa̱m take nahsil chipam i tinamit reꞌreꞌ chꞌi̱l take juꞌjun ixok yohbalamaj quiwach chꞌi̱l woꞌ cꞌamol take na̱ i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses. Chi jeꞌ reꞌ pꞌuht caꞌnam tiꞌcꞌaxic reh maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh cu rehtal xquesaj lok chiri̱j quitinami̱t.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Ar ajic reꞌ maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l Wernaweh nok elic chic ncaꞌn je chipam i tinamit reꞌreꞌ, xquipuh lok i poklaj chꞌihlic pan co̱k rehtalil chi reꞌ take cꞌacharel reꞌreꞌ xkajic mahc chi quina̱. Chi jeꞌ reꞌ, reꞌ maꞌ Lu̱ꞌ chꞌi̱l i Wernaweh xiꞌo̱j chipam i tinamit Ico̱nyo ribihnal
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 naxquicana̱ꞌ cahnok take quich aj niminel ar Antiyoqui̱ya chi xa suk chic pan quicꞌux ruꞌum xchoporic quina̱ ruꞌum i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.