Mateus 25

Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sa ye Jesu pari turi queoye mehna ohõ saha ni buhe nemori tja:
1 “Nati ana veya’amaim mar ana aiwob itinin i boro baibitar nah ten biyah numin tabin boubun itinamih hai ramef hibow hinan na’atube.
2 Tiquina mehna ihcã omope numia tʉho masieñequina numia ijiahye. Apequina numia pehe ihcã omope numia tʉho masiñequina numia ijiahye.
2 Baibitar five i not wairafih, naatu baibitar five i men not wairafih.
3 Tʉho masieñequina numia pehe tiquina sihõñe pacare, pose tiye pacare nemahye. Apee pacare ʉhse pose tiye pacare ti pihtigʉ̃ tiquina pioborire nedahye.
3 Baibitar men not wairafih hai ramef hibow, baise karisin men ta hirirabar hibaimih.
4 Tʉho masiñequina numia pehe tiquina sihõñe paca ʉhse pose tiye pacare neahye. Apee paca tiquina pioati paca gʉ̃hʉre neahye.
4 Baibitar five not wairafih hai ramef hibow naatu kibubumaim karisin hirirbaren hibow auman hin.
5 Sa ye omoca dʉhteatiquiro tiquiro bajueragʉ̃ tiquina numiare wʉjʉa purĩgʉ̃ carĩa wahahye.
5 Tabin boubun ana orot men saise na, baibitar isan hima hikakaif matah fot hi’inurir hi’in.”
6 Sa yero ñami decopʉ sañuducugʉ̃ tʉhoahye. “Tʉhoya. Omoca dʉhteatiquiro ahtaro ca tare. Tiquirore piti cana ahtaya”, ni sañuducugʉ̃ tʉhoahye.
6 “Fainaiwan sabuw fanah sibisib hinowar, ‘Tabin boubun ana orot enan kwana kwa’itin.’”
7 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye numia wahcã, tiquina ye sihõñe pacare quehnoahye.
7 “Imaibo baibitar ten hi’inu’in himisir, hai ramef matah hibobaituturen naatu hito’aben.
8 Sa ye tʉho masieñequina numia pehe apee numia tʉho masiñequina numiare ohõ saha niahye: “Ʉsã sihõñe paca yatiro nine. Sa yena mehenogã mʉsa ye ʉhsere ohoya ʉsãre”, ni sinimahye tiquina numia.
8 Baibitar men not wairafih turahinah not wairafih isah hio, ‘A karisin turin kwaibaisi, aki ai ramef temomorob.’”
9 Tiquina sa siniepegʉ̃ta tʉho masiñequina numia ohõ saha yʉhtiahye: “Ʉsã ye ʉhse mari ijipihtinare esa tuhaeraboaga. Sa yena ʉhse cʉoyequinare mʉsa basi dúna wahaya”, ni yʉhtiahye tʉho masiñequina numia pehe.
9 “Baise baibitar five not wairafih hiyafutih hio, ‘Men karam boro kwa turin anit naatu aki turin anab. Gewasin boro kwanan sabuw biyahimaim kwabo isa kwanatobon.’”
10 Sa ye tʉho masieñequina numia dúye wahahye. Tiquina sa wahari bato omoca dʉhteatiquiro wihiahye. Tiquiro wihigʉ̃ ihña tiquina yere quehno tuhasariquina numia tʉho masiñequina numia tiquirore piti cahye. Piti ca bose deco omoca dʉhteri decopʉ tiquiro mehna ihñañe wahahye. Sa ye bose decore tiquina yeri wʉhʉpʉ apequina mehna numia tiquina sajãri bato, sopecahare biha cãhye.
10 “Basit baibitar karisin tobonamih hinan ufut, tabin boubun ana orot natit, baibitar five hibobuna hima’am bairi hin tabin ana yasisir wanawanan hirun etawan hitufabon.”
11 Camepʉ tʉho masieñequina numia pehe wihimahye. “Pʉhto, ʉsãre põohña”, nimahye tiquina numia.
11 “Men manin baibitar five hina hitit hi’afririy ‘Regah, Regah, etawan kubotawiy arun!’”
12 “Ijirota mʉsare niita niaja. Mʉsare masiedaja yʉhʉ”, niahye tiquiro tiquina numiare.
12 “Baise orot efatait eo, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu men aso’ob kwa iyab.’”
13 ’Sa yena tʉho masiñequina numia tiquina yere quehnoano quehno tuhasa, tiquina cohteriro saha quehnoana, ñañe mariena iji, cohteya mʉsa gʉ̃hʉ. Yʉhʉ tojoa tati decore ti hora gʉ̃hʉre ne masiedare mʉsa, ni yahuri Jesu.
13 “Isan imih mata to niwa’an kwanama, anayabin veya o sumar men kwa so’ob, mar biy boro iti sawar hinamatar.”
14 Sa ni yahu tuhasa queoye mehna ohõ saha ni buhe nemori tja:
14 “Maramaim mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Orot ef yok bainanawan isan bobobunabuna ana veya; ana akir wairafih e’afih hina ana sawar kaifen isan faramih.
15 ’Sa cohte dutiro tiquina ihbo masino puno tiquinare niñeru cjoerire ohoahye. Ihcãquirore ihcã omope cjoeri wapa bʉjʉye cjoerire uru cjoerire ohoahye. Apequirore pʉa cjoe ohoahye. Apequirore ihcã cjoe ohoahye. Tiquinare oho tuhasa, wahaa wahahye.
15 Hai so’ob ana fofoninamaim orot ta ana kabay 5,000 itin, orot ta 2,000, orot ta 1,000. Imaibo i ana nanawan busuruf in.
16 Sa ye ihcã omope cjoeri tiquiro ohoriquiro duita tiquiro wahari batota ti cjoeri mehna apee borore dúahye. Tiquiro dúrire apequinare duahye. Tiquiro duari wapa pʉa omope cjoeri wapa yeahye tiquirore. Sa yero pʉa omope cjoeri cʉoahye.
16 Akir wairafin 5,000 baib in banikamaim yari’iy in bowabow, 5,000 tafan hiya’abar bai.
17 Sa yero pʉa cjoe tiquiro ohoriquiro duita tiquiro wahari batota ti cjoeri mehna apee borore dúahye. Tiquiro dúrire apequinare duahye. Tiquiro duari wapa pititia cjoe wapa yeahye tiquirore. Sa yero pititia cjoe cʉoahye.
17 Akir wairafin bairou’abin i na’atube sinaf. Kabay 2,000 bai in imaim ma bikukumiyaw 2,000 tafan hiya’abar bai.
18 Ihcã cjoere tiquiro ohoriquiro pehe cope sehe, ti cjoere yahye, ti copepʉ nʉono.
18 Baise akir wairafin ta ana kabay 1,000 baib i mutufor in hub bai regah ana kabay hub iwan taunafut in.
19 ’Came yoari bato tiquina pʉhtoro wihiahye. Sa wihiro tiquiro niñeru cjoeri mehna tiquina ñehe nemorire queoro ahtaro tiquirore dahra cohteyequinare pijioahye.
19 “Hima manin maiyow, imaibo akir wairafih hai orot ukwarin matabir na tit, naatu hai bowabow nuteteyan itah.
20 Sa yero ihcã omope cjoeri tiquiro ohoriquiro pʉhtoro cahapʉ esa, pʉa omope cjoeri wiahye tiquirore. “Ihcã omope cjoeri yʉhʉre ohori mʉhʉ. Ihñaña. Ti cjoeri mehna apeye cjoerire ñehe nemou”, niahye tiquirore.
20 Naatu akir wairafin kabay 5,000 baib na run ana regah nanamaim eo, ‘Regah o 5,000 itu, baise ayu abowabow tafanamaim 5,000 abaib i iti kubai.’”
21 “Quehnoano yeaya mʉhʉ. Mʉhʉ quehnoagʉ, yʉhʉ dutiriro saha yerigʉ ijire. Mehenogãre quehnoano yeaya mʉhʉ. Sa yegʉ yojopʉre mʉhʉre pajiro mʉhʉ dahratire cũtja. Sa yegʉ yʉhʉ mehna bucueya mʉhʉ”, niahye tiquiro pʉhtoro.
21 “Regah iya’afut eo, ‘A merar ayiy, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, bowabow gidigidih ibosunusunub kukakaifen gewas, imih boro anayara’ahi inayen sawar gagamih inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai!’
22 Sa yero pʉa cjoere ñehediquiro pʉhtoro cahapʉ esa, yahuahye tiquirore: “Pʉa cjoe yʉhʉre ohori mʉhʉ. Ihñaña. Ti cjoeri mehna apeye cjoeri pʉa cjoe ñehe nemou”, niahye tiquiro.
22 “Naatu akir wairafin bairou’abin kabay 2,000 baib na run eo, ‘Regah o a kabay 2,000 ibitu i iti, naatu abowabow tafanamaim 2,000 abaib i iti kubai.’
23 “Quehnoano yeaya mʉhʉ. Mʉhʉ quehnoagʉ, yʉhʉ dutiriro saha yerigʉ ijire. Mehenogãre quehnoano yeaya mʉhʉ. Sa yegʉ yojopʉre pajiro mʉhʉ dahratire cũtja. Sa yegʉ yʉhʉ mehna bucueya mʉhʉ”, niahye tiquiro pʉhtoro.
23 “Regah eo, ‘A merar ayiyi, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, sawar matan ta ibosunusunub kukakaifen gewas. Imih boro anayara’ahi inayen sawar moumurihika inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai.’
24 ’Sa yero ihcã cjoere ñehediquiro pʉhtoro cahapʉ esa, yahuahye tiquirore: “Pʉhto, mʉhʉ apequina pehere tutuaro dahra dutigʉ ijire. Sa tutuaro dahra dutigʉ ijigʉ mʉhʉ basi oterapegʉta ti dʉcare nene mʉhʉ.
24 “Imaibo akir wairafin baitonin kabay 1,000 baib na run eo, ‘Regah ayu aso’ob, o i a tur fokarin, turanah hai masaw o aribe kufafaur naatu turanah nowah o kutatanumabe kutaratar.
25 Mʉhʉ sa ijigʉ̃ mʉhʉre cuei. Sa cuegʉ cope sehe, ti copepʉ mʉhʉ niñeru cjoere nʉou. Ihñaña. Ohõpʉ ijire mʉhʉ ya cjoe niñeru cjoe”, niahye tiquiro.
25 Imih ayu o isa abir. A kabay abai an hub agais aibun inu’in, iti abai ana abit maiye kwitin.’
26 “Mʉhʉ ñagʉ, cape bʉjʉgʉ ijire. Yʉhʉ basi oterapegʉta ti dʉcare yʉhʉ negʉ ijigʉ̃ masine mʉhʉ.
26 “Ana Regah iya’afut eo, ‘O i orot kakaf nokonokow anababatun! O iso’ob, ayu i tebob nonowatih afafour naatu tetatanum nonowatih ataratar.
27 Yʉhʉ sa ijigʉ̃ ihñaepegʉta yʉhʉ niñeru cjoere niñeru ihbori wʉhʉpʉ ihboboaya mʉhʉ. Mʉhʉ sa ihbogʉ̃ tiquina ti cjoere wiayepʉ apee niñeru oho nemoboaya tiquina”, niahye pʉhtoro tiquirore.
27 Gewasin au kabay banikamaim itayi ta’in tabowabow, ayu atanan, saise tafan hitaya’abar auman hitutu atab.’
28 Sa nino apequina tiquiro dahra cohteyequinare dutiahye tiquiro: “Niñeru cjoere ehmaña tiquirore. Pʉa omope cjoerire cʉoriquiro pehere ohoya.
28 “Naatu orot ukwarin eo, ‘Kabay iti orot umanamaim kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay 10,000 baib i kwaitin.
29 Cʉoyequinare oho nemoutja. Sa ye pajiro cʉoeta. Cʉoeyequina pehere mehenogã tiquina cʉoepegʉ̃ta tire ehmaʉtja.
29 Anayabin orot yait uman ebi’e’etaw boro sawar tafan hinaya’abar moumurihika nabow isan nakaram. Baise orot yait uman nutanub ema’am biyanamaim sawar etei’imak boro hinabosairen.
30 Ahriquiro dahra cohteriquiro dʉhseatiquiro ijierare. Nahitianopʉ ñanopʉ cohã cãhña tiquirore. Topʉ tiquiro tutuaro uti, bʉjʉa witiro mehna bahque dihorota”, niahye pʉhtoro, ni yahuri Jesu.
30 Imih iti akir wairafin nukunukuwin kwabai kwan kwarauw ufun gugumin wanawanan ere, nati imaim nama narerey wan nayob nitafofofor.’
31 Sa ye Jesu yahu nemori:
31 “Orot Natun ni’aiwob nanan ana maramaim ana tounamatar kakafiyih boro bairi hinan ana urama’am bonamanamarin tafan namare.
32 Sa yʉhʉ dujigʉ̃, ahri yehpa cjẽna ijipihtiyequina yʉhʉ cahapʉ cahmecoaeta. Tiquina sa cahmecoari bato pʉa curua tu waʉtja tiquinare. Ovejare ihña ihboriquiro ovejare, cabra gʉ̃hʉre tiquiro tu wariro saha masare tu wa docoutja.
32 Naatu tafaram wanawanan sabuw tutufin etei boro hinaru’ay Jesu nanamaim hinabat. Imaibo i boro sabuw nakusib rou’ab hinamatar, nabatanenayan sheep naatu goat bairi ekukusibih na’atube.
33 Sa tu wagʉ oveja yero saha ijiyequinare quehnoañequinare yʉhʉ poto pehe bese docoutja. Sa yegʉ cabra yero saha ijiyequinare ñañequinare yʉhʉ cũ pehe pehepʉ bese docoutja.
33 Sheep i boro uman ana asukwafune hinabat naatu goat boro uman ana beyawane hinabat.”
34 Yʉhʉ sa yeri bato yʉhʉ ijipihtiyequina pʉhto pehe yʉhʉ poto pehepʉ yʉhʉ bese docoriquinare ohõ saha ni yahutja: “Yʉhʉ Pacʉ mʉsare quehnoano yere. Ahri yehpare bajumehnenopʉ mʉsa ye ijiatire tiquiro pʉhtoro ijirore quehnoyu tuhasari Cohãcjʉ̃. Sa yena yojopʉre tiquiro quehnoriropʉre ijina ahtaya.
34 “Imaibo aiwob orot boro sabuw uman ana asukwafune isah nao, ‘Kwa i Tamai ebigegewasini, kwana mar ana aiwob nowamih kwabai. Anayabin tafaram matara’e ana veya God kwa isa yabuna.
35 Yʉhʉ ʉjʉa ahbagʉ̃ mʉsa pehe yʉhʉre ihyayere ohori. Yʉhʉ aco wʉogʉ̃ yʉhʉre mʉsa sihõri. Mʉsa cahapʉ yʉhʉ tinigʉ̃ yʉhʉre ihña masiedapenata yʉhʉre quehnoano piti cari mʉsa.
35 Ayu bayumih amomorob bay kwaitu, sikau mamamah harew kwaitu atom, abinanawan au merar kwayi a baremaim ama ra’at ama.
36 Suhti mariegʉ yʉhʉ ijigʉ̃ ihñana mʉsa pehe yʉhʉre suhti sãari. Dohatigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ mʉsa yʉhʉre ihñana ahtari. Peresupʉ yʉhʉ ijigʉ̃ gʉ̃hʉre yʉhʉre ihñana ahtari mʉsa”, niitja quehnoañequinare.
36 Segar ama’am faifuw kwaitu aus, asawow ainu’in, kwakaifu naatu dibur bar ama’am kwana kwainanawanu.’”
37 Yʉhʉ sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina yʉhʉre sinitueta: “¿Pʉhto, dʉhse ijigʉ̃ mʉhʉ ʉjʉa ahbagʉ̃ mʉhʉre ihyayere ohori ʉsã? ¿Dʉhse ijigʉ̃ mʉhʉ aco wʉogʉ̃ mʉhʉre sihõri ʉsã?
37 “Sabuw gewasih boro hiniya’afut hinao, ‘Regah mar biyika bayumih imomorob ai’it bay ait, o sika mamamah harew ait itom?
38 ¿Dʉhse ijigʉ̃ mʉhʉre ihña masiedapenata mʉhʉre quehnoano piti cari ʉsã? ¿Dʉhse ijigʉ̃ suhti mariegʉ mʉhʉ ijigʉ̃ mʉhʉre suhti sãari ʉsã?
38 Naatu biyika inanawan inan ai’it a merar ayiy abuwi ai sebomaim imara’at? O segar ima’am faifuw ait ius?
39 ¿Dʉhse ijigʉ̃ mʉhʉ dohatigʉ̃ o peresupʉ mʉhʉ ijigʉ̃ gʉ̃hʉre mʉhʉre ihñana esari ʉsã?” nieta yʉhʉre.
39 Naatu mar biyika isawow inu’in akaifi, o dibur bar ima’ama ainanawani?’”
40 Tiquina sa ni sinitugʉ̃ tʉhogʉ yʉhʉ pʉhto tiquinare yahutja. “Ijirota mʉsare niita niaja. Ahriquina yeequina mehna cjʉ̃no ihyo ijiriquiro tiquiro ijiepegʉ̃ta, tiquirore mʉsa sata yeri. Sa ijiriquirore sa yena, yʉhʉre yero saha yena nidi mʉsa tiquinare”, ni yahutja.
40 “Aiwob orot boro niyafutih nao, ‘Anababatun au’uwi, nati ana veya’amaim ayu taitu gidigidih isah kwasisinaf, i ayu isau kwasinaf.’”
41 ’Quehnoañequinare yʉhʉ sa ni yahuri bato yʉhʉ cũ pehe pehepʉ ducuyequinare yʉhʉ ijipihtiyequina pʉhto ohõ saha ni yahutja: “Cohãcjʉ̃ tiquiro buhiri dahreatina ijire mʉsa. Yʉhʉ mehna tojoeracãhña. Pecapʉ wahaya mʉsa. Ti peca ne yatierare. Watĩno, tiquiro yequina angele gʉ̃hʉ tiquina ijiatire ti pecare yeri Cohãcjʉ̃.
41 “Imaibo sabuw ana beyawane hinabatabat isah boro nao, ‘Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan. Kwa i orarafen wanawanan kwarun, Demon Mowan ana tounamatar bairi isah wairaf wanatowan hibobogaigiwas kwan imaim kwarun bairi e’arahi.
42 Yʉhʉ ʉjʉa ahbagʉ̃ mʉsa pehe yʉhʉre ihyayere ohoerari. Yʉhʉ aco wʉogʉ̃ mʉsa yʉhʉre sihõedari.
42 Ayu aa amomorob, men abisa ta kwaitu aan, sikau mamamah harew men kwaitu atom.
43 Yʉhʉre masiedana mʉsa yʉhʉre piti caerari. Sa ihña cãri. Suhti mariegʉ yʉhʉ ijiepegʉ̃ta, yʉhʉre suhti sãaedari mʉsa. Dohatigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ peresupʉ yʉhʉ ijigʉ̃ gʉ̃hʉre sa ihña cãri mʉsa yʉhʉre”, ni yahutja tiquinare ñañequinare.
43 Ai nanawan anan men au merar kwayi a sebomaim amara’at. Segar ama’am faifuw men kwaitu ausimih, a sawow ainu’in, o dibur baremaim ama’am men kwana kwainanawanu.’”
44 Yʉhʉ sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina yʉhʉre sinitueta: “¿Pʉhto, mʉhʉ ʉjʉa ahbagʉ̃, mʉhʉ aco wʉogʉ̃, ʉsã masiedigʉ mʉhʉ ijigʉ̃, suhti mariegʉ mʉhʉ ijigʉ̃, dohatigʉ mʉhʉ ijigʉ̃, peresupʉ mʉhʉ ijigʉ̃ dʉhse ijigʉ̃ ʉsã pehe mʉhʉre yedohoerari?” ni sinitueta yʉhʉre.
44 “Naatu i boro hiniya’afut hinao, ‘Regah, mar biyika o aa imomorob, o harewamih sika mamamah, o ibinanawan, o segar ima’am, o isawow inu’in, o dibur bar ima’am men aibaisimih?’”
45 Tiquina sa ni sinitugʉ̃ yʉhʉ tiquinare ohõ saha ni yahutja: “Ijirota mʉsare niita niaja. Ahriquina yeequina mehna cjʉ̃no ihyo ijiriquirore mʉsa ne yedohoerari. Sa ijiriquirore mʉsa yedohoerana, yʉhʉreta sa yena nidi mʉsa”, ni yahutja tiquinare.
45 “Imaibo i boro niyafutih nao, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu taitu gidigidih men kwabibaisih, nati i men kwakok ayu kwatibaisu.’”
46 Sa yero tiquinare sa buhiri dahreducurota Cohãcjʉ̃. Ti buhiri dahreye ne pihtisi. Sa ye, quehnoañequina pehe ijipihtiye decori quehnoano ijieta, ni yahuri Jesu.
46 “Naatu nati sabuw i boro hinan ma’ama wanatowan ana baimakiy hinab. Baise sabuw gewasih boro hinan yawas ma’ama wanatowan hinab hinama hiniyasisir.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.