Marcos 10
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Sa ye tiquiro topʉ ijiriquiro waha, Judea yehpa cahapʉ esa, Jordã wame tiri ma ape sie pahrẽpʉ esahye. Topʉ tiquiro esagʉ̃ ihñañe masa peyequina tiquiro cahapʉ cahmecoahye tja. Tiquina sa cahmecoagʉ̃ ihñano to pano tiquiro buheriro sahata pari turi buheahye tja.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Tiquiro sa buheri watoa fariseo masa wihiahye. Jesure ñano tiquiro yahuducugʉ̃ tʉho duamahye tiquina. Sa tʉho duaye tiquina Jesure sinituahye.
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 —¿Dʉhse ye dutiajari to Moise mʉsare tiquiro cũri? ni yʉhtiahye Jesu.
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 —“Papera pũre mʉsa cohãñene yahuyere ojoana mʉsa namosãnumiare cohã masine”, niahye Moise, ni yʉhtiahye fariseo masa pehe.
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yahuahye Jesu:
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Tiquiro sa ni ojoari ijiepegʉ̃ta ahri yehpare bajumehnediquiro ʉmʉno, numino gʉ̃hʉre yeahye.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Sa yero ʉmʉno tiquiro pacʉsʉmʉare cohã wijia, tiquiro namono mehna ijirota.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Sa ye tiquina pʉaro ijiepeta ihcã pagʉ yero saha ijire. Sa ye tiquina pʉaro yero saha ijierare. Ihcã pagʉ yero saha ijiye nine.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Cohãcjʉ̃ tiquiro omoca dʉhte dutiriquina ijire. Sa ye tiquinare cahme duhueraro cahmene, niahye Jesu tiquinare.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Sa ni tuhasa tiquiro buheyequina mehna wʉhʉpʉ sajãa wahahye. Wʉhʉpʉ sajã sa, tiquina namosãnumiare cohãñene tiquiro buheyequina sinituahye tja tiquirore.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Tiquina sa sinitugʉ̃ tiquiro yʉhtiahye:
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Sa yero numino pehe ticoro manʉnore cohãno, apequirore manʉ tiro, tiquiro mehna ñano yericoro ijire, niahye Jesu tiquinare.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Sa ye macanagãre Jesure ña peo dutiye tehe tiquinagãre Jesu cahapʉ ne cãhtaye niahye. Tiquina sa yegʉ̃ ihñañe tiquiro buheyequina pehe tiquinagãre ne cãhtayequinare tuhtiahye.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Tiquina sa tuhtigʉ̃ ihñano Jesu usuaro, ohõ saha niahye tiquinare:
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Ijirota niita niaja mʉsare. Ahriquinagã Cohãcjʉ̃re tiquina cahmeno saha mʉsa pehe cahmedana, tiquiro cahapʉ wahasi mʉsa. Mʉsa wahaeragʉ̃ mʉsa pʉhtoro ijisi tiquiro, niahye Jesu.
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Sa ni tuhasa Jesu macanagãre ne wʉa, tiquinagãre ña peoro ohõ saha niahye:
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Sa ye Jesu mahapʉ tiquiro wahaducugʉ̃ apequiro pehe oma cã, tiquiro dahpocãri cahapʉ dʉsepe curi mehna quehe sahye tiquirore ño peoro.
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye:
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Ahri Cohãcjʉ̃ dutiyere masine mʉhʉ: Masare wejẽdacãhña. Wʉana tieracãhña. Yaqueracãhña. Ni mehoedacãhña. Apequina yere ni meho nedacãhña. Mʉsa pacʉsʉmʉare ño peoya. Ahri dutiyere yero cahmene masare, ni yahuahye Jesu tiquirore.
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 —Buhegʉ, tire ijipihtiyere coã wahmʉa cãhtagʉ ijigʉpʉta yʉhdʉdʉcaera tii yʉhʉ, niahye tiquiro Jesure.
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu pehe tiquirore ihñadoque ohõ, cahĩahye. Sa yero ohõ saha niahye:
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro tiquiro pehe peye doeri cjẽ cʉoriquiro ijiro tire pejecʉoyequinare oho dueraro, bʉjʉa witi, coaera, wahaa wahahye.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Tiquiro sa bʉjʉa witigʉ̃ ihñano Jesu majaredʉca sa, tiquiro buheyequinare ihñadoque ohõ, ohõ saha niahye:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina pehe tiquirore tʉho maria wahahye. Sa ni tuhasa Jesu pari turi yahuahye tiquinare:
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Camello pehe awia copepʉ tiquiro sajã duagʉ̃ basioerare. Tiquiro sa ijiro yʉhdʉoro doeri cjẽ cʉoriquirore Cohãcjʉ̃re wacũno marieno Cohãcjʉ̃ pʉhtoro tiquiro ijiropʉre tiquirore waharo basioerare, ni yahuahye tiquinare.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye to pano tiquina tʉho mariariro yʉhdʉoro tʉho maria waha, tiquina basi ohõ saha niahye:
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu tiquinare ihñadoque ohõ, ohõ saha niahye:
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Tiquiro sa nigʉ̃ Pedro tiquirore ohõ saha niahye:
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Tiquiro sa nigʉ̃ta Jesu ohõ saha niahye:
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 Sa yena mʉsa wʉhʉsere, mʉsa bahanare, mʉsa pacosãnumiare, mʉsa pohnare, weserire, to pano mʉsa cʉoriro yʉhdʉoro yojopʉre peye cʉonata mʉsa. Sa ye apequina mʉsare ñano yeeta. Sa yena camepʉre ape tjuropʉ ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijinata.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Yojopʉre peyequina pʉhtoa ijiriquina ti pjepʉre ihyo ijiyequina tojoaeta. Sa ye yojopʉre peyequina ihyo ijiyequina ijiriquina ti pjepʉre pʉhtoa camesaeta tja, ni yahuahye Jesu tiquinare.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Sa ye tiquina mahapʉ maja, Jerusalẽpʉ mʉjañe niahye. Jesu tiquina panogã ʉhmʉ tãhye. Sa tiquiro ʉhmʉ tãgʉ̃ ihñañe tiquiro buheyequina ihña maria wahahye. Sa ye tiquina bato nʉnʉ tãriquina pehe cuero mehna nʉnʉ tãhye. Sa yero Jesu tiquiro buheyequinare tiquina sehsaro neahye tja. Sa yero masa tiquirore dʉhse yeatire Jesu yahu dʉcahye tiquinare.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 —Tʉhoya yʉhʉre. Yojopʉre Jerusalẽpʉ wahana niaja mari. Topʉ masa yʉhʉ masʉre Cohãcjʉ̃ ohorigʉre ñehe, apequinapʉre yʉhʉre ohoeta. Pahia pʉhtoare, mari acaye judio masare buheyequina gʉ̃hʉre yʉhʉre ohoeta. Sa ye yʉhʉre wejẽ dutieta tiquina. Sa wejẽ dutiye judio masa ijieyequina pehere yʉhʉre ohoeta.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Tiquina sa ohori bato tiquina pehe yʉhʉre bʉjʉpe, sihco puti ohõ, tana, wejẽeta. Sa yegʉ yʉhʉ yariari bato ihtia deco wahaboro masa wijiagʉtja, ni yahuahye Jesu tiquinare.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Sa ye Santiago, Ñu mehna Jesu cahapʉ esaye, siniahye tiquirore. Tiquina Zebedeo pohne ijiahye. Sa ye ohõ saha ni siniahye:
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 —¿Dʉhse yʉhʉ yegʉ̃ cahmeajari mʉsa? niahye Jesu tiquinare.
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 —Ijipihtiyequina pʉhtoro ijigʉ ʉsãre mʉhʉ mehna duji dutiya. Ihcãquiro mʉhʉ poto pehe, apequiro mʉhʉ cũ pehe pehe duji dutiya ʉsãre, mʉhʉ mehna pʉhtoa ʉsã ijiato saha, niahye tiquina Jesure.
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yahuahye Jesu tiquinare:
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Tiquiro sa sinitugʉ̃ tʉhoye tiquina yʉhtiahye:
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Mʉsa sa yʉhdʉanaja mʉsa ijiepegʉ̃ta, yʉhʉ mehna dutiatiquinare, yʉhʉ mehna dujiatiquinare bese masiedaja yʉhʉ. Ahrire yʉhʉ Pacʉ pehe quehno tuhasari. Sa ye tiquiro beseatiquina dihita yʉhʉ poto pehe yʉhʉ cũ pehe pehe dujieta, niahye Jesu tiquinare.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Sa ye apequina pʉa omopequina buheyequina Santiago, Ñu ahriquina pʉaro mehna usuahye tiquina sa sinidire tʉhoye.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Tiquina sa usuagʉ̃ ihñano Jesu tiquiro buheyequinare pijio ohõ saha niahye:
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Mʉsa pehe ne sa yesi mʉsa basi. Mʉsa mehna cjʉ̃no pʉhtoro iji duaro, ijipihtiyequina tiquiro mehna cjẽna cahacjʉ̃no ijiro cahmene tiquirore.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Sa yero ijipihtiyequinare dutiriquiro iji duaro, apequina cahacjʉ̃no ijiro cahmene tiquirore.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Sata ijigʉ ijiaja yʉhʉ gʉ̃hʉ. Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ijiepegʉta ahri yehpapʉ masare yedohogʉ ahtaʉ. Sa yegʉ peyequina masa ye buhirire yariagʉ ahtagʉ nii. Sa yegʉ peyequina masare pecapʉ wahaboriquinare yʉhdʉogʉ ahtagʉ nii. Masare dutipegʉ ahtagʉ niedʉ, niahye Jesu tiquinare.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Sa ye tiquina Jericópʉ esahye. Sa yero Jesu tiquiro buheyequina, masa peyequina mehna ti macapʉ ijiyequina tiquina wahagʉ̃ Bartimeo pehe maha dʉhtʉ cahapʉ dujiahye. Tiquiro Timeo macʉno caperi bajueriquiro ijiro, decoripe masare niñerure siniducuriquiro ijiahye.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Sa yero topʉ Jesu Nazare cjʉ̃no tiquiro cahapʉ ahtagʉ̃ tʉhoro Bartimeo ohõ saha ni sañuducuahye:
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye masa peyequina Bartimeore “Dihta mariahña”, ni tuhtiahye tiquina tiquirore. Tiquina sa tuhtigʉ̃ tʉhoro Bartimeo to pano tiquiro sañuducuriro yʉhdʉo cjũno sañuducu nemoahye tja:
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Tiquiro sa ni sañuducugʉ̃ tʉhoro Jesu pehe esadʉca, “Pijiohya tiquirore”, niahye. Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pehe caperi bajueriquirore piji cãhye:
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro tiquiro bui cjã suhtirore tu we cũ, uhpu yʉhdʉ cã, Jesu cahapʉ esadʉcahye.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Sa yero Jesu sinituahye tiquirore.
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 —Wahaya. Mʉhʉ yʉhʉre wacũ tutuagʉ quehnoa wahare, niahye Jesu tiquirore.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.