Lucas 18
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Sa ye Jesu tiquinare Cohãcjʉ̃re siniñene yahuro ohõ saha niahye:
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 Tiquiro sa nidire buhero taro ahri queoye mehna yahuahye tiquinare:
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Sa yero wape wihoro gʉ̃hʉ topʉ ijiahye. Ticoro tiquiro cahapʉ sa majareno ohõ saha niahye: “Yʉhʉre ihña tuhtiriquirore buhiri dahre dutiya mʉhʉ. Yʉhʉre ni cahmota basaya”, ni siniducuahye ticoro tiquirore.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Ticoro sa nigʉ̃ peye tahari tiquiro “Yesi yʉhʉ”, nimahye ticorore. Tiquiro sa niepegʉ̃ta ticoro peye tahari sa siniducuro tiquirore ni cariboro ye cãmahye. Ticoro caribogʉ̃, ohõ saha niahye tiquiro basi. “Yʉhʉ Cohãcjʉ̃re, masa gʉ̃hʉre ño peoeraja.
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 Yʉhʉ sa ño peoegʉ yʉhʉ ijiepegʉ̃ta ahricoro pehe yʉhʉre caribo ye cãmaga. Yʉhʉre sa cariboro yʉhʉre caributigʉ̃ yerota ticoro. Sa ni yahusãducugʉ̃ ticorore ihña tuhtiriquirore buhiri dahre dutiitja”, niahye buhiri dahre dutiriquiro, niahye Jesu.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Sa nino Jesu tiquinare yahu nemoahye:
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Tiquiro yʉhdʉoro Cohãcjʉ̃ pehe tiquiro yequina tiquiro beseriquinare ñamipʉ, decopʉ tiquirore sinidiquinare yʉhtiro, yedohorota.
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Mʉsare niita niaja. Cohãcjʉ̃re tiquina sinidiro sahata duita tiquinare yedohorota. ¿Tiquiro sa yʉhtiriquiro ijiepegʉ̃ta yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ahri yehpapʉ tojoa tagʉ Cohãcjʉ̃re wacũ tutuayequinare bocaboagari yʉhʉ? niahye Jesu.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Sa ye apeye quiti mehna ohõ saha ni yahuahye Jesu: “Ʉsã pehe quehnoana ijiaja. Apequina pehe ñano yeyequina ijire”, ni, tʉhotuyequinare ahri quitire yahuahye:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 —Cohãcjʉ̃ ya wʉhʉpʉ pʉaro ʉmʉa Cohãcjʉ̃re siniñe wahahye. Ihcãquiro fariseo masʉno ijiahye. Apequiro wapa ne cohteriquiro ijiahye.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Sa yero fariseo masʉno pehe ducu, ohõ saha ni yahuahye Cohãcjʉ̃re: “Yʉhʉ yaquerigʉ, ñañene yerigʉ, numia mehna ñano yerigʉ ijieraja. Apequina yero saha ijieraja. Ahriquiro wapa ne cohteriquiro yero saha ñagʉ ijieraja. Sa yegʉ mʉhʉre ‘Quehnoare’, niaja Cohãcjʉ̃.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Yʉhʉ semanaripe pʉa decore mʉhʉ yere yegʉ sijiaja. Sa yegʉ pʉa omope cjoeri niñeru cjoerire wapatagʉ ihcã cjoere mʉhʉre ohoaja”, niahye fariseo masʉno Cohãcjʉ̃re.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Sa yero wapa ne cohteriquiro pehe yoaropʉ muhri yo ducu, tiquiro ñañene bʉjʉa witi, ʉhmʉsepʉre ihñedahye. Tiquiro ñañene bʉjʉa witiriquiro ijiro tiquiro cutirore quẽ ohõ, siniahye Cohãcjʉ̃re: “Cohãcjʉ̃, yʉhʉ ñagʉ ijiaja. Sa yegʉ mʉhʉ paja ihñaña yʉhʉre”, niahye tiquiro Cohãcjʉ̃re.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Mʉsare niita niaja. Ahriquiro wapa ne cohteriquiro pehere tiquiro ya wʉhʉpʉ tojoagʉ̃ Cohãcjʉ̃ pehe “Mʉhʉ ñañene cohã tuhasaʉ”, niahye tiquirore. Apequiro fariseo masʉnore “Mʉhʉ ñañene cohãʉ”, niedahye Cohãcjʉ̃. “Yʉhʉ quehnoagʉ ijiaja”, nidiquiro Cohãcjʉ̃ ihñagʉ̃ ñariquiro ijire. “Yʉhʉ ñagʉ ijiaja. Sa yegʉ yee ñañene bʉjʉa witiaja”, nidiquirore Cohãcjʉ̃ quehnoariquiro ijigʉ̃ yerota tiquirore, niahye Jesu.
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Sa ye masa tiquina pohnene macanagãre Jesure ña peo dutiye tehe, tiquiro cahapʉ ne wihiahye. Tiquina sa yegʉ̃ ihñañe Jesu buheyequina tiquinagãre ne wihiyequinare tuhtiahye.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Tiquina sa tuhtigʉ̃ ihñano Jesu macanagãre pijioahye tiquiro cahapʉ. Pijio tuhasa ohõ saha niahye tiquiro buheyequinare:
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Potota niita niaja mʉsare. Ahriquinagã Cohãcjʉ̃re tiquina cahmeno saha mʉsa pehe cahmedana, tiquiro cahapʉ wahasi mʉsa. Mʉsa wahaeragʉ̃ mʉsa pʉhtoro ijisi tiquiro, niahye Jesu.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Tiquiro sa nidi bato judio masa pʉhtoa mehna cjʉ̃no Jesure sinituahye:
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye:
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Ahri Cohãcjʉ̃ dutiyere masine mʉhʉ. “Wʉana tieracãhña. Masare wejẽdacãhña. Yaqueracãhña. Ni mehoedacãhña. Mʉsa pacʉsʉmʉare ño peoya”, ni, sa ye dutire Cohãcjʉ̃. Sa yegʉ tire yeya mʉhʉ, niahye Jesu.
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesure yʉhtiahye:
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro, Jesu tiquirore ohõ saha ni yahuahye:
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro tiquiro pehe peye doeri cjẽ cʉoriquiro ijiro tire pejecʉoyequinare oho dueraro, tutuaro bʉjʉa witi, wahaa wahahye.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Tiquiro sa bʉjʉa witigʉ̃ ihñano Jesu ohõ saha ni yahuahye apequinare:
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Camello pehe awia copepʉ tiquiro sajã duagʉ̃ basioerare tiquirore. Tiquiro sa ijiro yʉhdʉoro doeri cjẽ upʉro Cohãcjʉ̃re cahmedaro, Cohãcjʉ̃ tiquiro pʉhtoro ijiropʉre waharo basioerare, niahye Jesu.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquirore tʉhoyequina ohõ saha niahye:
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye:
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Tiquiro sa nigʉ̃ Pedro tiquirore ohõ saha niahye:
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu ohõ saha niahye:
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 Mʉsa cũri yʉhdʉoro wapatanata. Sa yena mʉsa yariari bato ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijinata mʉsa, niahye Jesu tiquinare.
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Sa ye Jesu doce tiquiro buheyequinare neahye. Sa neano tiquinare yahuahye:
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Topʉ masa yʉhʉre ñeheñe, judio masa ijieyequinare ohoeta yʉhʉre. Yʉhʉre tiquina ohori bato tiquina yʉhʉre bʉjʉpe, ñano ni, yʉhʉre sihco puti ohõeta.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Sa ye yuta dari mehna tana tuhasa wejẽeta yʉhʉre. Sa yegʉ ihtia deco wahaboro masa wijiagʉta yʉhʉ, niahye Jesu tiquinare.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Tiquiro sa ni yahurire quehnoano masiedahye tiquiro buheyequina. Cohãcjʉ̃ tire tiquinare quehnoano masigʉ̃ yeraniahye.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Sa ye Jesu gʉ̃hʉ Jericó wame tiri maca cahagãpʉ esahye. Topʉ caperi bajueriquiro maha dʉhtʉ caha duji, niñeru sinino niahye.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Sa yero masa peyequina tiquiro caha yʉhdʉagʉ̃ tʉhoro sinituahye tiquinare:
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 —Jesu Nazare cjʉ̃no waharo nine, ni, yahuahye apequina tiquirore.
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Tiquina sa ni yahugʉ̃ tʉhoro tiquiro sañuducuahye:
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquiro caha ihñaducuyequina pehe, “Dihta mariahña”, ni tuhtiahye tiquirore. Tiquina sa ni tuhtiepegʉ̃ta to pano tiquiro sañuducuriro yʉhdʉoro sañuducu nemoahye tja:
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Tiquiro sa ni sañuducugʉ̃ tʉhoro, Jesu pehe esadʉca, “Pijioya tiquirore”, niahye. Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pehe caperi bajueriquirore piji cãhye. Tiquina sa piji cãgʉ̃ Jesu cahapʉ esagʉ̃ Jesu pehe tiquirore sinituahye:
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 —¿Dʉhse yʉhʉ yegʉ̃ cahmeajari mʉhʉ? niahye Jesu.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 —Ihñaña. Yʉhʉre wacũ tutuagʉ, quehnoa wahare mʉhʉ, niahye Jesu tiquirore.
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Tiquiro sa nigʉ̃ta caperi bajueriquiro ihñaa wahahye. Sa quehnoa waharo, tiquiro Jesu mehna wahahye. “Cohãcjʉ̃ tutuariquiro ijire”, niahye tiquiro. Sa ye masa peyequina caperi bajueriquiro ihñagʉ̃ ihñañe “Cohãcjʉ̃ quehnoariquiro, tutuariquiro ijire”, niahye tiquina gʉ̃hʉ.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.