Lucas 17
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Sa ye Jesu yahuahye tiquiro buheyequinare:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Masʉnore tiquiro wamʉapʉ pajiria ʉtãre dʉhte yo, pajiri mapʉ tiquirore cohãgʉ̃ ñano wahaboaga tiquiro. Apequiro pehe ahriquinagã mehna cjʉ̃nogãre ñañene yegʉ̃ yero pajiri mapʉ tiquina cohãriquiro yʉhdʉoro ñano yʉhdʉrota. Tiquirore tutuaro buhiri dahrero cahmene.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 Quehnoano yeya mʉsa. Mʉsa acayʉro ñano tiquiro yegʉ̃ ihñana “Yeracãhña”, niña tiquirore. Sa yena tiquiro ñañene bʉjʉa witigʉ̃, quehnoañene camesagʉ̃ mʉsa pehe tiquiro ñañe yeyere boya.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Sa yero mʉsa acayʉro ihcã decota siete tahari mʉsare ñano tiquiro yegʉ̃ mʉsare tiquiro bo dutigʉ̃ boya. “Pari turi mʉhʉre ñano yesi”, siete tahari tiquiro nigʉ̃ tope taharita tiquiro ñano yerire boya, niahye Jesu.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Sa ye Jesu buheyequina tiquirore ohõ saha niahye:
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye:
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 Came ahri quitire yahuahye Jesu:
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Sa niedare mʉsa. Tiquirore ohõ saha nine mʉsa: “Yʉhʉ ihyayere doha quehnoña. Sa yegʉ yʉhʉ ihya sihnigʉ̃ yʉhʉre cohteya. Yʉhʉ bato mʉhʉ gʉ̃hʉ ihya sihniña”, nine mʉsa dahra cohteriquirore.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Dahra cohteriquiro mʉsa dutiyere tiquiro yegʉ̃ tiquirore “Quehnoare”, niedare mʉsa. Tiquiro dahraye dihitare yero niaga tiquiro.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Mʉsa gʉ̃hʉ tiquiro yero saha ijire. Cohãcjʉ̃ dutiriro sahata ye pehona ohõ saha ni, tʉhotuya mʉsa. “Ʉsã gʉ̃hʉ dahra cohtena dihita ijiaja. Ihyo ijina ijiaja ʉsã. Ʉsã dahraye dihitare yei ʉsã”, ni, tʉhotuya mʉsa, niahye Jesu tiquiro buheyequinare.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Ape deco Jerusalẽpʉ Jesu waharo niahye. Topʉ waharo Samaria yehpa, Galilea yehpa, ti pʉa yehpa watoa yʉhdʉ cãhye.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 — ausente —
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 — ausente —
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Sa nigʉ̃ tiquinare ihña, yahuahye Jesu:
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Sa yero ihcãquiro tiquina mehna cjʉ̃no quehnoano tiquiro pagʉ wahagʉ̃ ihñano, Jesu cahapʉ majare tojoa tahye. Sa tojoa taro tutuaro mehna Cohãcjʉ̃re ño peoahye. “Cohãcjʉ̃ tutuariquiro, quehnoariquiro ijire”, ni, ño peoahye tiquiro.
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Sa nino tiquiro Jesu dahpocãri caha dʉsepe curi mehna quehe sa, “Quehnoare”, niahye tiquiro. Samaria cjʉ̃no ijiahye.
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Tiquiro sa yeri bato Jesu ohõ saha ni sinituahye:
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Ahriquiro ape yehpa cjʉ̃no dihita Cohãcjʉ̃re “Quehnoare”, nino taro tojoa tari. ¿Dʉhse ijiro boro apequina ahtaerajari? niahye Jesu.
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 Sa ni tuhasa Jesu yahuahye dʉsepe curi mehna quehe sariquirore.
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Ti pjere meheñequinagã fariseo masa Jesure sinituahye:
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 “Cohãcjʉ̃ pʉhtoro ijiye ohõpʉ ijire”, ni masiedare. “Sohõpʉ ijire”, ni masiedare. Cohãcjʉ̃ tiquiro pʉhtoro ijiye masa tiquina tʉhotuyepʉ ijire, niahye Jesu fariseo masare.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Sa ni tuhasa Jesu tiquiro buheyequinare ohõ saha ni yahuahye:
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Apequina mʉsare ohõ saha nieta. “Tiquirore ihñaña. Cristo ijire. Ahriquirore ihñaña. Cristo ijire”, nieta mʉsare. Tiquina sa niepegʉ̃ta tiquinare tʉhoeracãhña.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Ʉpo miadoqueoro wacũeno mehna ti mia sitedoqueoro sahata yʉhʉ gʉ̃hʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ wacũeno mehna tojoa taʉtja.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Ahrire yʉhʉ yeato pano yʉhʉ tutuaro ñano yʉhdʉta. Sa ye yojopʉ cjẽna yʉhʉre cahmesi.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 Noé tiquiro ijiri pje cjẽna tiquina ijiriro sahata yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ yʉhʉ tojoa tagʉ̃ sata ijieta masa.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Noé tiquiro ijiri pjere ijipihtiyequina masa sa ihyaducue tiahye. Sa ye sihniducue tiahye. Ʉmʉa, numia mehna omoca dʉhtee tiahye. Noé pajiria yucʉsapʉ tiquiro sajãto pano Cohãcjʉ̃ tiquinare tiquiro mioato pano ti ijipihtiyere masa yeducue tiahye. Sata ijirota yʉhʉ tojoa tagʉ̃ gʉ̃hʉre.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 Lote tiquiro ijiri pje cjẽna tiquina ijiriro sahata yʉhʉ tojoa tagʉ̃ ijieta masa. Lote tiquiro ijie tiri pjere masa ihya, sihni, dú, dua, weserire ote, wʉhʉse yeahye.
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Tiquina sa yeri watoa Sodoma wame tiri macapʉ ijiriquiro Lote tiquiro wahari deco ʉhmʉse cjã peca, peca asiye paca ʉtã pjeri gʉ̃hʉ acoro ahtaro saha tiquina bui bora pje, tiquinare wejẽ pehoe tiahye.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ wacũeno mehna yʉhʉ tojoa tagʉ̃ tiquina yero sahata yeyequina ijieta masa ti pjere.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 ’Ti pjere ihcãquiro tiquiro ya wʉhʉ bui cjã paapʉ quehnoari paapʉ ijiriquiro wʉhʉ puhiapʉ tiquiro ye ijigʉ̃ tire neno wahaeracãhdo tiquiro sojaro mehna wahato saha. Sa yero wesepʉ ijiriquiro gʉ̃hʉ ti pjere tiquiro ya wʉhʉpʉ piheracãhdo tiquiro sojaro mehna wahato saha.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Lote namono ticoro waharire wacũña mʉsa.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Masʉno yʉhʉre wacũno marieno tiquiro esa tuharo tiquiro cahmeno saha yero, pecapʉ waharota. Sa yero yeere sa yeducuriquiro ijipihtiye decori yʉhʉ mehna ʉhmʉsepʉ ijirota.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 ’Ti ñamine pʉaro ihcã cuñanopʉ carĩñequinare ihcãquiro yʉhʉre cahmeniquirore neitja. Sa yero yʉhʉre cahmedariquiro topʉ tojoarota.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Ti pjere pʉaro numia ihcãnopʉ tiquina trigore tu mʉtoñe numiare ihcãcoro yʉhʉre cahmenicorore neitja. Sa yero yʉhʉre cahmedaricoro topʉta tojoarota.
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 [Sa ye wesepʉ pʉaro dahrayequina tiquina ijigʉ̃ ihcãquirota neitja. Ihcãquiro topʉ tojoarota,] niahye Jesu.
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Sa nigʉ̃ tiquiro buheyequina pehe sinituahye tiquirore.
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.