Atos 9
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Ti pjere Saulo Jesu yequinare ihña tuhtiriquiro, “Tiquinare wejẽgʉtja”, nino, tiquiro pahia pʉhtoro cahapʉ wahahye.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Topʉ esaro tiquiro ojoari pũrine siniahye pahia pʉhtorore. Ohõ saha niahye:
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Ti pũre ne tuhasa, waha, Damasco cahagã tiquiro esagʉ̃ waro ʉhmʉanopʉ asi sitedoque dijioahye tiquirore.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Sa asi sitedoque dijiogʉ̃ta tiquiro yehpapʉ bora quehe saro, yahuducugʉ̃ tʉhoahye:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 —¿Pʉhto, noa boro ijiajari mʉhʉ? niahye Saulo pehe.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Tiquiro sa nigʉ̃ Saulo cue nanare, ohõ saha ni sinituahye:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Tiquiro sa nigʉ̃ Saulo mehna cjẽna pehe tiquiro yahuducuye dihitare tʉhoahye. Jesu pehere ihñedahye. Tiquiro sa wahagʉ̃ ihñañe, cueye, tiquina yahuducu masiedahye.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Sa yero Saulo yehpapʉ cuñariquiro wahcãdʉca, tiquiro ihñagʉ̃ tiquiro caperi bajuerahye. Sa ye tiquina tiquiro omocare ñehe, Damascopʉ tʉã cãa wahahye tiquirore.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Sa yero tiquiro ihtia deco waro ne ihñeda, ihyera, ne sihniedahye.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Sa ye Jesu buheriquiro Anania wame tiriquiro Damascopʉ ijiahye. Sa yero Jesu bajuahye Ananiare. Sa bajuaro pisuahye tiquirore:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu yahuahye tiquirore:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Sa yero quehẽno saha tiquiro ihñarire ihñano niaga topʉre. Ohõ saha ijiyere ihñano niaga tiquiro: Mʉhʉ omocare tiquiro bui duhu peo, tiquiro caperi quehnoa wahagʉ̃ ihñano niaga tiquirore bajuarire, niahye Jesu Ananiare.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Anania ohõ saha niahye:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Sa yero ohõre tiquiro ijipihtiyequina mʉhʉre cahmeñequinare peresu yero taro niñohti. Pahia pʉhtoa tiquirore sa ye dutiñohti, niahye Anania Jesure.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu pehe yahuahye tiquirore:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Sa yero peye tahari yeere tiquiro yeri buhiri tiquiro ñano yʉhdʉrota. Tire tiquirore masigʉ̃ yegʉtja, niahye Jesu Ananiare.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Tiquiro sa nidi bato Anania pehe waha, esa, Saulo tiquiro ijiri wʉhʉpʉ sajãhye. Sajã sa, tiquiro omocare Saulo bui duhu peo, yahuahye tiquirore.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Tiquiro sa nigʉ̃ta tiquiro caperire wahi nʉtʉri saha bajuyere tiquiro caperire pahna dijiagʉ̃ ihñahye Saulo. Tiquiro sa ihña tuhasari bato wahcãdʉca sagʉ̃ apequiro pehe wame yeahye tiquirore.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Sa yero tiquiro ihyari bato pagʉ tutuariquiro wahahye.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Sa yero ti pjereta tiquiro judio masa buheye wʉhʉsepʉ Jesu yere buheahye masare. Jesu Cohãcjʉ̃ macʉno tiquiro ijiyere yahuahye Saulo.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Tiquiro sa yahugʉ̃ ihñañe ijipihtiyequina tiquirore tʉhoyequina acʉaa wahahye.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Tiquina sa ni tʉhotuepegʉ̃ta Saulo cuero marieno tutuaro mehna buhe dʉcahye. Judio masare Damasco cjẽnare quehnoano yahuahye. “Ahriquiro Jesu potota Cristo marine yʉhdʉoriquiro ijire”, tiquiro ni yahugʉ̃ tiquina pehe tiquirore “Ni mehono nine ahriquiro”, ni masiedahye tiquirore.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Sa ye peye decori bato judio masa tiquirore wejẽ duaye, tiquina basi yahuducuahye.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Sa yero Saulo tiquina wejẽ duagʉ̃ masiahye tiquiro basi. Sa ye ti maca cjẽ sopecaharire decopʉre, ñamipʉ gʉ̃hʉre cohtee tiahye tiquirore wejẽ duaye.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Tiquina sa wejẽ duagʉ̃ ihñañe ñamipʉ Saulo buheyequina tiquirore pʉhʉro pajiri pʉhʉdupʉ ne sãa, ti maca cjã sahrĩno behero pehepʉ duhu dijioahye tiquirore.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Sa ye Saulo Jerusalẽpʉ esaro, topʉ Jesu yequina mehna tiquiro iji duamahye. Tiquiro sa iji duepegʉ̃ta tiquina tiquirore “Jesu buheriquiro ijierare ahriquiro”, niñe, tiquirore cue niahye.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Tiquina sa cuepegʉ̃ta Bernabé pehe tiquirore ne cãhye Jesu cũriquina cahapʉ. Sa yero Saulo mahapʉ Jesure tiquiro ihñarire, Jesu mehna tiquiro yahuducurire, Damascopʉ cuero marieno Jesu yere tiquiro buhe dʉcarire yahuahye Bernabé pehe.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Tiquiro sa ni yahuri bato Saulo tiquina mehna sajãno, Jerusalẽpʉ tiquina mehna ijie tiahye.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Sa yero tiquiro cuero marieno Jesu yere buhee tiahye. Sa yero tiquiro judio masare Jesu yere yahu yʉhdʉdʉcaro niahye. Tiquina judio masa griego masa yere yahuducuyequina ijiahye. Sa ye Saulo tiquiro sa yahu yʉhdʉdʉcari buhiri tiquina tiquirore wejẽ duamahye.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Tiquina sa wejẽ duagʉ̃ ihñañe, Saulo mehna cjẽna Jesu yequina pehe tiquirore Cesareapʉ ne duhti cãa wahahye. Topʉ tiquirore siho ijiducume Tarsopʉ ohoahye tiquirore.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Sa ye ijipihtiropʉ, Judea yehpapʉ, Galilea yehpapʉ, Samaria yehpapʉ Cohãcjʉ̃ yequina quehnoano ijie tiahye. Ti pjere ne masa ñano yera tiahye tiquinare. Sa ye quehnoano buheahye tiquina. Sa ye tiquina Cohãcjʉ̃re cua pesaro ihñahye. Espíritu Santo tiquinare tiquiro yedohogʉ̃ tiquina pehe masa peyequina wahahye.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Sa ye Pedro ijipihtiye macaripʉ waharo, Jesu yequina Lida maca cjẽna cahapʉ gʉ̃hʉre esahye tiquiro.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Topʉ esaro Enea wame tiriquirore boca sahye. Enea tini masieniquiro ijiro, ocho cʉhmari waro cuñari cahsero mehna cuñae tiahye tiquiro.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Sa yero Pedro pehe tiquirore ohõ saha niahye:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Sa ye ijipihtiyequina Lida cjẽna, Sarona cjẽna tiquirore ihñañe, tiquina ñañe yerire duhu, Jesure wacũ tutuahye.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Sa ye Jope wame tiri macapʉ Jesure ño peoricoro Tabita wame tiricoro ijiahye. Ticoro wame Tabita griego ye yahuducuye mehna Dorca ijire. Ticoro quehnoañene yero, peye ohoe tiahye pejecʉoyequinare.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Sa yero ti pjere ticoro dohati wahcõ, yariaa wahahye. Ticoro yariagʉ̃ ihñañe, tiquina ticorore quehnoano cose, ʉhmʉano cjã tucũpʉ cũahye ticorore.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Lida wame tiri maca Jope cahagãpʉ ijiri. Sa ye Jesu buheyequina Jope cjẽna Pedro Lidapʉ tiquiro ijigʉ̃ tʉhoahye. Sa tʉhoye, pʉaro ohoahye Pedro cahapʉ. Tiquiro cahapʉ esaye, Pedrore yahuahye tiquina.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro tiquina mehna wahaa wahahye tiquiro. Topʉ tiquirore tiquina ne sari bato ʉhmʉano cjã tucũpʉ ne mʉjaa wahahye tiquirore. Sa ye ijipihtiyequina wape wiha numia tiquiro cahapʉ esadʉca, utiahye. Tabita tiquina mehna ijininopʉ peye suhtire yee tiahye. Sa ye tiquina ticoro yeri suhti ijirire ihñoahye Pedrore.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Tiquina sa ihñoepegʉ̃ta Pedro tiquinare ti tucũpʉ ijiyequinare wijia dutiahye. Tiquina wijiari bato tiquiro dʉsepe curi mehna quehe sa, Cohãcjʉ̃re ticorore sini basahye. Sa yero ticoro pagʉre majare ihñahye.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Ticoro wahcã nuju sagʉ̃ ihña, tiquiro ticoro omocare ñehe, tʉã wahcõ docoahye ticorore. Sa yero tiquiro to cjẽnare Jesu yequinare, wape wiha numiare pijio, ticorore catiricorore wiahye tiquinare.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Tiquiro sa yeri bato ijipihtiyequina Jope cjẽna tire masiñe peyequina masa Jesure wacũ tutua dʉcahye.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Came Jopepʉ Simo wahiquina cahserire quehnoriquiro mehna peye decori Pedro tiquiro mehna ijiahye.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.