Atos 19
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Corintopʉ Apolo tiquiro ijiri watoa, Pablo pehe cʉnʉ cjʉpʉ mʉja yʉhdʉa, Efesopʉ esahye. Topʉ esaro ihquẽquina Jesu yequinare bocahye.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Tiquinare boca saro tiquiro tiquinare sinituahye:
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Tiquina sa ni yahuri bato Pablo tiquinare sinituahye tja:
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha niahye Pablo:
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina tʉhori bato, Jesu wame mehna wame yeahye tiquinare.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Sa yero Pablo tiquina ihquẽquina bui tiquiro omoca duhu peogʉ̃, Espíritu Santo pehe wihiahye tiquinapʉre. Tiquiro sa wihiri bato tiquina pehe tʉhomehneñe yahuducuye mehna yahuducu, Cohãcjʉ̃ yere yahuahye.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Tiquina ijipihtiyequina doce ʉmʉa ijiye ijiboaga.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Came Pablo judio masa tiquina buheri wʉhʉpʉ sajã, ihtia asʉ̃ waro decoripe cuero marieno Cohãcjʉ̃ pʉhtoro tiquiro ijiyere yahuducuahye tiquina mehna. Tiquirore tiquina sa tʉhori bato “Ahri ijirota ijire”, niahye tiquina.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Sa niepegʉ̃ta apequina pehe tʉho duerahye. Sa ye tiquina masa tʉhoro quehnoañe buheyere ñano niahye. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Pablo pehe Jesu yequinare piji wijia, ape siepʉ wahahye. Waha, Tirano wame tiri wʉhʉ buheri wʉhʉpʉ decoripe masare Cohãcjʉ̃ yere yahuahye tiquiro.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Pʉa cʉhma waro buhee tiahye tiquinare. Tiquiro sa buhegʉ̃ ijipihtiyequina Asia yehpa cjẽna judio masa, judio masa ijieyequina mehna mari pʉhtoro Jesu yere tʉhoahye.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Sa yero Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna Pablo peye tahari ye ihñoahye.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Suhti cahseri Pablo tiquiro pagʉre pihari cahserire, tiquiro pihari suhti gʉ̃hʉre ne cã, dohatiyequinare ohoahye. Ti suhtire ohogʉ̃ tire ñeheñe tiquina dohatiye yʉhdʉa wahahye. Sa ye watĩa tiquina mehna ijiriquina wahaa wahahye ti suhtire tiquina ñehedi bato.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Sa ijigʉ̃ apequina judio masa, sa tiniducuyequina, watĩare cohãñequina judio masa yayia ijiahye. Sa ye Pablo tiquiro yeriro sahata Jesu tutuaye mehna watĩare cohã duamahye. Sa ye watĩare duhu dutimahye tiquina.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Esceva wame tiriquiro siete tiquiro pohne pehe sata yemahye. Esceva pehe judio masʉno pahia pʉhtoro ijiahye.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Tiquiro pohne watĩnore tiquina waha dutiri bato, watĩno pehe ohõ saha niahye tiquinare:
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Tiquiro sa nigʉ̃ta watĩnore cʉoriquiro pehe tutuaro tiquinare ñehe maa wahahye. Sa yero tiquinare ña yʉhdʉaro yeahye. Tiquiro sa yeri bato suhti marieñequina, cami tiyequina oma wijiaa wahahye tiquina ti wʉhʉre.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Tiquina sa yeri bato ijipihtiyequina Efeso cjẽna, judio masa, judio masa ijieyequina mehna tire tʉhoye, cue yʉhdʉahye tiquina. Sa ye mari pʉhtoro Jesu yere bʉjʉpero marieno yahuducuahye masa pehe.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Sa ye masa peyequina Jesure wacũ tutuayequina tiquina ñano yerire yahuye ahtahye.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Tiquina mehna cjẽna peyequina yayia masare ujuayequina yero saha yeyequina ijiahye. Sa ye tiquina ojoari pũrine yayia tiquina yerire yahuye pũrine topʉ ne cãhta, masa ihñonopʉ ti pũrine ʉjʉ̃a cohã cãhye tiquina. Ti pũri wapa tirire tiquina queogʉ̃, ijipihtiye pũri cincuenta mil cjoeri niñeru cjoeri wapa timahye ti pũri.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Sa ye Cohãcjʉ̃ yere cahmeñequina peyequina wahahye. Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna tiquiro yequina wahahye.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Tiquina sa wahari bato Pablo ohõ saha ni tʉhotuahye: “Macedonia yehpapʉ esa mʉhta, ti yehpare yʉhdʉa, Acaya yehpare esaʉtja. Ti yehpare yʉhʉ esari bato Jerusalẽpʉ wahaʉtja. Ti macare yʉhʉ esari bato Romapʉ wahaʉtja”, ni tʉhotuahye Pablo.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Pʉaro tiquirore yedohoyequinare tiquiro pano oho mʉhtahye Macedonia yehpapʉ. Timoteo, Erasto gʉ̃hʉ ijiahye tiquina. Sa yero Pablo pehe ihcãquirota tojoa nʉnʉ tãrĩahye Asia yehpapʉ.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Ti pjere Efesopʉ Jesu yere apequina cahmedaye, Pablo gʉ̃hʉre tuhtiahye.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Plata mehna dahrariquiro Demetrio wame tiriquiro plata mehna cohãcjõno Artemisa wame tiricoro ya wʉhʉ queoyere yeriquiro ijiahye. Sa yero tiquiro apequina plata mehna dahrayequina mehna ti queoyere dua, pajiro wapatahye tiquina.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Sa yero Demetrio apequina plata mehna dahrayequinare piji cahmecoa yahuahye tiquinare.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Ahriquiro Pablo yerire tiquiro buheri gʉ̃hʉre masine mʉsa. Ohõ saha ni buhere tiquiro. “Cohãmana queoye masa tiquina yeyequina catiyequina ijierare”, ni yahue tiri tiquiro. Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye peyequina Efeso cjẽna, ijipihtiropʉ apequina Asia yehpa cjẽna gʉ̃hʉ ti buheyere “Ijirota ijire”, nie tiri.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Sa niñe mari dahrayere masa ñano yahuducuboaga. Sa ye mari yacoro cohãcjõno Artemisa ya wʉhʉre masa cohãboaga. Sa yero ticoro ijipihtiyequina Asia yehpa cjẽna, ijipihtiri yehpa cjẽna tiquina ño peoricoro ticoro ijiepegʉ̃ta ticoro tutuaye butiarota. Sa ye masa ticorore masiedaboaga, niahye Demetrio tiquinare.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina pehe tutuaro usua, sañuducuahye:
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Sa ye Efeso cjẽna ijipihtiyequina sañuducu yʉhdʉa, tʉho masiñe pihtia wahahye. Sa wahaye, Gayore, Aristarco gʉ̃hʉre ñehe, masa tiquina cahmecoanopʉ tiquinare weje cãhye. Gayo, Aristarco mehna Macedonia cjẽna ijiye, Pablo mehna tiniñequina ijie tiahye.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Sa ye Pablo masa cahapʉ tiquiro waha duagʉ̃, Jesu yequina pehe tiquirore waha dutierahye.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Sa ye apequina ti yehpa cjẽna pʉhtoa, Pablo mehna cjẽna ijiye, tiquina cahacjẽnare yahu dutiahye Pablore:
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Sa ye topʉ cahmecoañequina mehna cjẽna pehe peyequina “¿Dʉhsena tana mari cahmecoana niajari?” ni, masiedahye. Sa ye tiquina sañuducu nemoahye. Ahrie pehepʉ ijiyequina sijoro ni, sañuducuahye. Apequina gʉ̃hʉ sijoro ni sañuducuahye.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Sa ye judio masa pehe Alejandro wame tiriquirore masare yahu dutimahye. Sa yero Alejandro “Dihta mariahña”, nino tiquiro omoca mehna quẽ dijioahye. “Ahriquina ʉsãre judio masare tuhtiye nine”, ni tʉhoturo judio masare cahmota duaro, yahuducumahye.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Tiquiro sa niepegʉ̃ta judio masʉno tiquiro ijigʉ̃ ihñañe masa ijipihtiyequina ihcãno mehna pʉa hora waro sañuducuahye:
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Tiquina sa ni sañuducugʉ̃ ihñano, Efeso cjẽna pʉhtoare yedohoriquiro masare, “Dihta mariahña”, ni, yahuahye tiquinare.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Sa ye apequina “Ahri poto ijierare”, ni masiedare. Sa yena usueracãhña mʉsa. Quehnoano tʉhotuya mʉsa.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Ahriquina mʉsa ñehe tariquina mari cohãcjõnore ñano ni yahuducuerari. Sa ye tiquina cohãmana wʉhʉsepʉre sajã, yaquerari. Sa yena quehnoano yeya mʉsa.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Sa ye Demetrio, plata mehna dahrayequina mehna ahriquinare mʉsa ñehediquinare yahusã duaye, buhiri dahre dutiyequina pehere yahuahro tiquina. Tiquina buhiri dahre dutiyequinare ahriquinare yahusã masine.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Pari turi cahmecoana quehnoano mehna cahmecoaña. Yojopʉre mʉsa yeriro saha yeracãhña.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Miare mʉsa ihyo waro usua, sañuducurire mari pʉhtoa tʉhoye, “Marine cohãñe niaga”, ni tʉhotueta tiquina. Sa yena mʉsa sa ni sañuducurire tiquinare quehnoano poto yahu masiedaja mari, niahye pʉhtoare yedohoriquiro masare.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Sa ni yahu tuhasa, “To puno tjire. Wahaya”, niahye tiquiro masare.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.