João 9
Piratapuyo NT (PIR_WBT) vs AAI
1 Sa yena Jesu ʉsã tiquiro buhena mehna mahapʉ wahana, apequirore caperi bajueriquirore boca saʉ. Tiquiro wahma masa bajuaropʉta caperi bajueriquiro ijie tiahye.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Ʉsã gʉ̃hʉ tiquirore ihñana, sinituu Jesure: —¿Buhegʉ, ahriquiro dʉhsero caperi bajueriquiro masa bajuayari? ¿Ñañene yeyari tiquiro sa waharo? ¿O tiquiro pacʉsʉmʉa pehe ñañene yeyari tiquiro sa wahagʉ̃? ni sinituu ʉsã pehe Jesure.
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Ʉsã sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yʉhtiri tiquiro: —Ahriquiro ñañene yeri buhiri caperi bajueriquiro wahaerari. Tiquiro pacʉsʉmʉa gʉ̃hʉ ñañene tiquina yeri buhiri caperi bajueriquiro wahaerari. Cohãcjʉ̃ tiquirore caperi bajueragʉ̃ yeri tiquirore ihñagʉ̃ yero taro, masare tiquiro ihñoatire.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Yʉhʉre ohoriquiro tiquiro cũrire yojopʉre yero cahmene marine. Ñamipʉ mari dahra masieno sahata camepʉ yʉhʉre ohoriquiro tiquiro cũrire ye masiedaja mari.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ahri yehpapʉ buhrioro marine to ihña masigʉ̃ yero saha ijigʉ ahri yehpa cjẽnare Cohãcjʉ̃ yere masigʉ̃ yeaja yʉhʉ, nidi Jesu.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Sa ni tuhasarota yehpapʉ sihco puti cũri. Tiquiro sa sihco puti cũrire dihta mehna dahra more, caperi bajueriquirore tiquiro caperire wisõri.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Sa wisõno ohõ saha nidi Jesu: —Siloé wame tiri copepʉ cuhsari copepʉ mʉhʉ caperire cosegʉ wahaya, nidi Jesu. Siloé ʉsã ye mehna niñe “Ohori cope”, niñe nidi. Jesu tiquiro caperire cose dutiriquiro pehe waha, cose, caperi ihñariquiropʉ tojoa wihiri.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Tiquiro tojoa wihigʉ̃ tiquiro cahapʉ ijiyequina tiquirore ihñari. To pano niñeru sinimediquiro tiquiro ijigʉ̃ ihñariquina tiquirore ohõ saha nidi tiquina basi: —¿Ahriquiro sohõ ijiriquiro niñeru sinidiquiro ijierajari? nidi tiquina.
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 —Tiquirota ijire, nidi apequina pehe. —Tiquiro ijierare. Tiquiro saha bajuriquiro ijire, nidi apequina pehe. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro caperi bajueramediquiro pehe ohõ saha nidi: —Tiquiro tjiaja yʉhʉ, nidi tiquinare.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Tiquiro sa nigʉ̃ masa tiquirore sinituri. —¿Caperi bajuegʉ ijirigʉ dʉhse waha ihñari mʉhʉ? ni sinituri tiquina tiquirore.
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 —Jesu wame tiriquiro sihco co mehna dihta mehna dahra more, yʉhʉ caperire wisõri. Yʉhʉre wisõ tuhasa “Siloé wame tiri copepʉ mʉhʉ caperire cosegʉ wahaya”, tiquiro nigʉ̃ cosegʉ esaʉ yʉhʉ. Yʉhʉ sa coseri bato yʉhʉ caperi quehnoano bajuri yʉhʉre, ni, yahuri tiquiro masare.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 —¿Mʉhʉre sa yeriquiro nohopʉ ijiagari tiquiro? nidi tiquina. —Õbah. Noho ijiro ijiaga, nidi tiquiro.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Sa ni yahuducu tuhasa tiquina caperi bajueramediquirore fariseo masa cahapʉ neari.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Ti deco Jesu dihtare sihco co mehna dahra more caperi bajueriquirore tiquiro ihñagʉ̃ yeri deco saurú deco ijiri. Ti deco ʉsã sori deco ijiri.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Sa ye fariseo masa pehe tiquirore sinituahye tja. —¿Dʉhse ye mʉhʉ ihñari? ni sinituahye tiquina. —Dihta mehna yʉhʉ caperire wisõri. Sa yegʉ yʉhʉ caperire yʉhʉ coseri bato ihña dʉcaʉ yʉhʉ, ni yahuahye tiquiro tiquinare.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 —Tiquiro saurú decore mari sori decore mari dahra dutieri decore dahraya. Sa yero tiquiro Cohãcjʉ̃ yaquiro ijierare, niahye apequina fariseo masa pehe. Apequina pehe ohõ saha niahye: —Ñañene yeriquiro ohõ saha yʉhdʉo masiedare. Sa yero tiquiro quehnoariquiro ijiboaga, niahye apequina. Sa ye tiquina pʉa curua tu wahye tiquina basi.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Sa ye pari turi tiquina caperi bajueramediquirore sinituahye tja. —¿Mʉhʉre caperire quehnoano yeriquirore mʉhʉ waro dʉhse ni tʉhotuajari Jesure? niahye tiquina tiquirore. —Tiquiro potota Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro ijire, niahye caperi bajueramediquiro.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Coã waropʉre judio masa ohõ saha ni tʉhotumahye. “Ahriquiro caperi bajueramediquiro ijierare”, ni tʉhotumahye tiquina. Sa ni tʉhotuye caperi bajueramediquiro pacʉsʉmʉare pijioahye tiquina.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Pijio, tiquiro pacʉsʉmʉare sinituahye fariseo masa pʉhtoa. —¿Ahriquiro potota mʉsa macʉ ijiajari? ¿Duita tiquiro caperi bajueriquiro masa bajuari? ¿Potota caperi bajueriquiro ijieperota dʉhsero ihñajari yojopʉre? ni sinituahye tiquina tiquiro pacʉsʉmʉare.
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 —Ahriquiro ʉsã macʉta ijire. Sa yero duita caperi bajueriquiro masa bajue tiri tiquiro.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Tire masiepenata tiquiro ihñarire, tiquirore ihñagʉ̃ yeriquiro gʉ̃hʉre masiedaja ʉsã. Ʉsã macʉre sinituya. Bʉcʉro ijire tiquiro. Tiquiro basi yahu masine, niahye tiquiro pacʉsʉmʉa.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Judio masa ʉsã pʉhtoa coã waropʉre ohõ saha nie tiahye. —“Jesuta Cristo Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijire”, niñequinare mari buheye wʉhʉsepʉ sajã dutisi ʉsã, nie tiahye judio masa pʉhtoa. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoye caperi bajueramediquiro pacʉsʉmʉa judio masa pʉhtoare cue niahye.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Sa cueye, “Bʉcʉro ijire tiquiro. Tiquirore sinituya”, niahye tiquina judio masa pʉhtoare.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Came judio masa pʉhtoa pari turi pijioahye caperi bajueramediquirore tja. Pijio ohõ saha niahye tiquirore: —Cohãcjʉ̃ mehna poto yahuya mʉhʉ. Jesure ni mehoriquiro tiquiro ñañe yeriquiro ijigʉ̃ ʉsã masiaja. Sa yegʉ poto yahuya ʉsãre, niahye judio masa caperi bajueramediquirore.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yʉhtiahye tiquiro: —Jesure tiquiro ñañe yeriquiro ijigʉ̃ masiedaja yʉhʉ. Ihcãnota masiaja yʉhʉ. Panopʉre caperi bajuegʉ ijie tii yʉhʉ. Yojopʉre ihñaja yʉhʉ. Ti dihitare masiaja yʉhʉ, ni yʉhtiahye caperi bajueramediquiro tiquinare.
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 —¿Dʉhse yeri mʉhʉre tiquiro? ¿Mʉhʉ caperi ihñatire dʉhse yeri tiquiro mʉhʉre? ni sinituahye tiquina.
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 —Tireta mʉsare yahu tuhasami yʉhʉ. Yʉhʉ sa niepegʉ̃ta mʉsa ne tʉho duerare yʉhʉre. ¿Dʉhse ye duana pari turi yʉhʉ yahugʉ̃ tʉho duajari mʉsa? ¿Mʉsa gʉ̃hʉ tiquiro buhena iji duajari? niahye tiquiro tiquinare.
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina tuhtiahye tiquirore: —Mʉhʉ Jesu buherigʉ ijire. Ʉsã pehe Moise buhena ijiaja.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Potota Cohãcjʉ̃ Moisere yahuducue tiahye. Jesu tiquiro ahtarirore ʉsã masiedaja, niahye tiquina caperi bajueramediquirore.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Tiquina sa nigʉ̃ yʉhtiahye tiquiro: —¿Tiquiro ahtarirore mʉsa masiedagʉ̃ yʉhʉre ihñagʉ̃ yeriquiro ijiro, Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijieraboagari tiquiro?
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Cohãcjʉ̃ ñañe yeyequinare tiquina siniñene tʉhoerare. Ti pũritare mari masiaja. Tiquinare tʉhoeraperota Cohãcjʉ̃re ño peoriquirore, tiquiro dutiyere yeriquirore tiquiro siniñene tʉhore Cohãcjʉ̃.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Coã waropʉre ahri yehpa iji dʉcagʉ̃pʉre ne coã masa bajuaropʉ caperi bajueriquirore ne ihcãquiro ihñagʉ̃ yeriquiro marieda tiahye.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Sa yero Jesu Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijieraro yʉhʉre ihñagʉ̃ yeraboaya tiquiro, niahye tiquiro tiquinare.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 —Mʉhʉ duita ñagʉ ijie tiahye. ¿Sa ijiepegʉta ʉsãre buhe duajari mʉhʉ? niahye judio masa pʉhtoa tiquirore. Sa ni tuhasayeta tiquina tiquirore cohã wio cãhye.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Sa yero caperi bajueramediquirore tiquina cohã wiorire Jesu tʉhori. Sa tʉhoro caperi bajueramediquirore boca saro tiquirore sinituri: —¿Masʉnore Cohãcjʉ̃ ohoriquirore wacũ tutuajari mʉhʉ? nidi Jesu.
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 —¿Pʉhto, noa ijiajari tiquiro? Tiquirore masigʉ wacũ tutuagʉtja tiquirore, nidi caperi bajueramediquiro Jesure.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 —Tiquirore ihña tuhasari mʉhʉ. Yojopʉre mʉhʉ mehna yahuducugʉ tiquirota ijiaja yʉhʉ, nidi Jesu caperi bajueramediquirore.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 —Pʉhto, mʉhʉre wacũ tutuaja, nidi caperi bajueramediquiro. Sa nino tiquiro Jesu caha dʉsepe curi mehna quehe sa, tiquirore ño peori.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Tiquiro sa ño peogʉ̃ ihñano ohõ saha nidi Jesu: —Quehnoañequina, ñañequina gʉ̃hʉ tiquina yerire masigʉ̃ yei ahtaʉ ahri yehpapʉre. Caperi bajueyequina tiquina ihña masieno saha tiquina yero saha ijiyequina yʉhʉ Pacʉre masiedare. Sa masieñequinare yʉhʉ Pacʉre masigʉ̃ yei ahtaʉ yʉhʉ. “Ʉsã quehnoano masiaja”, ni tʉhotumediquina quehnoano tiquina masiedarire masigʉ̃ yei ahtaʉ yʉhʉ, nidi Jesu.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye meheñequinagã fariseo masa tiquirore ohõ saha nidi: —¿“Caperi bajueyequina tiquina ihña masieno saha quehnoano masiedare mʉsa gʉ̃hʉ”, nii niajari mʉhʉ ʉsãre? nidi fariseo masa Jesure.
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Tiquina sa nigʉ̃ ohõ saha nidi Jesu: —Caperi bajueyequina tiquina ihña masieno saha poto mʉsa quehnoano masiedagʉ̃, mʉsare buhiri mariedaboaya. “Ʉsã quehnoano masina ijiaja”, mʉsa nidi buhiri, buhiri tina ijinine mʉsa yojopʉre, nidi Jesu tiquinare.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.