Mateus 9

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas oh bot dah rus tongnoma ihir it han tannong desa Jisas orhe aptei kotpari.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Kotperhan kat han ihir buh girirnet bes girirnet ritip han kaw tei sara Jisas ohe pat duupnong popingopari. Popriperhan Jisas oh ire Ohwi yah matin hatinwa ma dahaya da oh wamara er han ohnong Nohana. Gin go da yah hatinmur. Gwe er da hat saporhan Got oh ama ohe pe oh heisup nahat napapat da oh gin noh dat namdamur pongopri.
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 Potporhan sawa meng am deipti han ihir ameng oh amrapti Wa. Hanip dire er da hat saperhan Got oh heisup nahat napapat da oh orhorwi hirmat namdapat hanmur. Hanip dir nih imat hirmat amdatiproh. Ihan ohe Got orhor hatin ham ma mengir moh oh Got orhornong dasei mar ihat mengirmur gigoshangopari.
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Gigoshatperhan ire ihat ma gosporiya meng oh Jisas oh ire danong awamara Gur kianorim nohnong Oh Got ohnong dasei mar ihat mengirmur daham er da hayao.
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 Noh gin gwe er da oh eimat dat namdamur porhanoh gur mutuh danong oh wamara Moh arpin indeihe daham am hatin hatinda. Basra. Na am hatin hatin da ohoh. Noh Gin go yah ham masas tandeim sona potporhan gur wamara oh arpin indeipat hanhe daham am hatiprohemur.
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 Ihan gur Hanip Brer nohnong Oh arpin hanip dire er gap dat namdapat hanhe ha dahatingwe rim gin noh sik han ohnong Gin go yah hat tandeima gorhe napopriya gwar oh dar marim sona potiprohmur pora sik han ohnong Gin go yah hat tandeima gorhe napopriya gwar oh dat marima gorhe apnong sonmur pongopri.
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Potporhan oh arpin tandeima orhe apnong sangopri.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Saporhan ihir Epe. Hanipnong orhor Got orhe kasip ohsi matporhan ohe mengtei imat yah mat pisapat ma hapat daham ihir sein bupang ripti Got ohnong armi matpari.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Matyu noh norhe takis yan darpat ap oh tongnot patin Jisas oh apingop. Apris nohnong Go nohsi sashen han ham nohsi tap hat sasiprimur napotporhan noh arpin ohe meng amram ohsi sasuhmur.
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Ihama nuhur sus Matyu nohe ap oh den dipa. Daptin takis yan kat pe gapah hat daripti hano sawa meng pomat na dindeipti hano ihir apris nuhur Jisas ohsi tap ham den dipa.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Den daptin Parisi ihir aprisa wanahapti orhe namgit napisapat han nuhurnong Gure tisa moh kianorim takis yan daripti hano sawa meng pomat na amrapti hano ihirsi tap ham den taman daptio napor dahanahama Jisas ohnong indeingopa.
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Imtiperhan Jisas oh ire indeiya meng oh amrapat ihirnong Gur kusem han ihirnong ma amburipti oh yah hat pati han ihirnong ha yah matingwe rim amburiptida da sik hat pati han ihirnong ha yah matingwe rim amburipti. Basra. Sik hat pati ihirnong ha yah matingwe rim amburiptimur.
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 Amaru hat orhor noh yah hat pati han ihirnong Gur er danong kom asar mandanmur potinmat na apdormur. Nohe ma apdor oh er danong hat ma sapti han ihirnong Gur er danong kom asar mandama Got ohe danong hat sonmur potinmat apdormur. Ihtin ohoh ihan gur ma brak matpa meng oh wamara am hatinmur. Ma brak matpa meng oh mamarumur. Gur Got nohnong apop natemtin danong isip hapti hanip hinhina matin danong pomat na deiyahanoh noh na bopor deipatmur. Hanip ihirnong hinhina matin da oh isip hayahanoh noh bopor deipatmur ama potip oh por brak matpamur pongop.
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Gahan Jon orhe pinggit pisapat han ihir aprisa Jisas ohnong Parisi ihiro nuhuro Got ohsi mengitinmat oh kakun den na dam Got ohsi mengitin danong ham ohsi mengir patimur. Nure ma ihapti da oh gwe pinggit pisapat han ihir kianorim na ihaptio por dahandeingopa.
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 Por dahamtiperhan Jisas oh Ei. Gur mohnong dahenmur. Guragure yah han oh kopen kuu datporhan Kopen kuu daro rim ama han ohsi tap ham den amam ham daptimur. Oh patin oh kakun den awammur na riptimur. Kwit ohnong mahaw ihir wan teinong matperhan oh na pat moho daham ohe danong ham saheih ham kakun den awammur rim na deyahanoh oh yahmur pongop.
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 Jisas oh kopen da ohsi; rihohe da ohsi na sahsah deiptio rim oh mameng moh ringop. Rihohe aripti watah oh tem tahatporhan kopenohe watah bra tit dara rihohe watah temnong na apaptimur. Apayahanoh mukmak tahah tei hanip go dirhitporhan tem isip hatiprohmur.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Kopenohe irat gap wain tom oh dara rihohe sahapti han watah san temnong na yohoptimur. Yohoyahan kopenohe irat gwe tom gap ohoh ihan patem pipira purpat rihohe san ohsi tap hat timbas hatiprohmur. Ihtin ohoh ihan irat gap tom ohsi; san ohsi yah hat ha patengwe rim kopenohe irat gap tom oh kopenohe sahapti watah san temnong yohoptimur. Amaru hat orhor rihohe meng ohsi; kopenohe meng ohsi tap mat gamin mat na papten hatinmur pongop.
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Porpatin rotu apnong wamat papti han tit apingop. Aprisa Jisas ohe duup oh mong tei wah katin takira Nohe kor uh kopen haputmur. Ihan go susa bes oh uhe basnong matporhan it da sa apriproh pongop.
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Pora Jisaso orhe namgit napisapat hano nuhur pipa.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 — ausente —
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 — ausente —
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Marinporhan oh it kom katnong tamburker wamara Kora. Go da yah hatinmur. Gwe Ohwi yah nahatiprohwa dahah ohe pe oh gin go yah hahmur porpatin orhor kwapran gatera ama yah hatip oh.
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Yah hatporhan nuhur susa rotu apnong wamat pat han ohe apnong ruhpa. Royaoh kuuhan ihir kor uh haputo rim pormik meng maro payimamo apero haptingopa.
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 Ihaptihan Jisas oh Gur aperipri. Brer moh na haputmur. Be timon patmur. Gin gur gonsi kotnong rona potporhan ihir kre angopa.
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Kre atperhan ihirnong kotnong darhetporhan ihir roperhan Jisas oh sein it pati dahnong rosa bes marinporhan it da apris masangop.
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Masporhan ama imat pamsa meng oh aptei aptei oh sa gospot pipari.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Ihapti nuhur kot rosa pipa. Saptin kin kwisi han yot ihit Depit ohe puh go nuhutnong hinhina nahatina pot uat tit apingopa.
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Pot uat tit apriperhan nuhur ap roperhan ihithe marangopa. Marperhan Jisas oh Gut nohnong Oh arpin yah nahatin hatin hanwa dahayada por dahandeingop. Por dahamtiporhan ihit Hanipyaha. Nuhut arpin ihat dahayamur pongopa.
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Potperhan oh Gutagute Ohwi yah nahatiprohwa ma dahayaru nahatiprohmur pora ite kinnong bes ka adip deingop.
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 Adip matporhan kin watahangopa. Watahatperhan oh Gut sus ihirnonghe poripri por anggungop.
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 Anggutip orhor ihit kot ros ma saya oh ama aptei aptei oh ameng oh rit ama pipa oh.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Saperhan Jisaso nuhurhe sapero rim kot ruhpa. Royaoh mongsup oh atem apat pat han tit popingopa.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 Popriperhan Jisas oh mongsup ga aper yah matporhan oh yah ham mengingop. Mengitporhan ihir Epe. Isrer dir rih mihtin han moh na wandeishemur rima sein bupang ringopa.
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 Ihir ihat dahatperhan Parisi ihiroh Mama han ihir ohe danongwi hatiprohe ma hapat daham Oh er han mongsup ire duuptei han ohe kasipsi indeipat basda pora indeingopa.
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Jisas ohe tamreima ma ihat sasuh oh aptei aptei gonsi susa rotu ap ros meng am maro ire Got orhe mengtei napapindin oh apripramur ma rishe meng oh Gin arpin mama apir ohmur pot pisao hanip tihan sik tihan sik ma er hat pati ihirnong yah maro ihat sanipat.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 Ihat sapatin wandeioh kuuhan isip gon tit sipsip bap hatin hat patin ihirnong den sahamo papindin han ihir timbas hat patin batbet ham bingbung ritin ohe danong ohwi hat patingopa. Ihat patihan oh kamahara deingop.
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Kamahara mara orhe pinggit pisapat han nuhurnong Den dam ruumsan datin hatin hat pati orhor den dam suhdin han ihiroh pang hat patimur.
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Ihat pati ohoh ihan Gin gur den dam oh ihat suhdin ihat suhdin ma naporpat han orhornong Gin go den dam suhdin haya teinong moh suhdin han ihirnong oh ti darhetinmur por dahamtinmur napongop.
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.