Lucas 9

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 — ausente —
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Deipat Gin gur mama kasip napir ohsi gur aptei aptei oh susa Got ohe napapindin meng poriyao er hat ma pati kuuhan bap ihirnong yah mat pisayao hat sashenmur.
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Ihat sonmat oh guragure mandap son ohe erer ohsi hat sapri. Mandap oh sonmat oh tohhe marim sapri. Den ungsihe sapri. Manihe mim sapri. Watahhe yot mat pisapri. Be kombita sonmur.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Susa ap mutuho be apteido koriyaoh tit han oh tit nambura Gin nohsi indiprohemur naporhanhe ama nambur han orhorsiwi ap oh indinmur. Orhorsiwi patimdapat Gin wan apteinong sapera dahayahan sonmur.
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Ap mutuh pati han ihir hahap naham na namburiyahanoh ihir Diradir san ham ihirnong na amburiya ohe pe oh dirnong atnap batbet napripra ma hapat ha dahatingwe rim gure tong huhun tambor oh atei orhor hirmat mandam sonmur pora darhengopri.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Por darhetporhan ihir aptei aptei oh Got ohe yah meng oh pot pisayao er hat pati kuuhan ihirnong yah mat pisayao mat pihipari.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Gahan Jisas oh orhe han ihirsi ihat sapti ohe meng oh kuuhan kat ihir am hapti Moh Jon tom patirisuh han orhor it da apris ihat sapatkin. Kat ihir Moh Iraija orhor it apris ihat sapatkin. Kat ihir Moh rih ma Got ohe meng pot pisashe han propet ihir tit it apris ihat sapatkin gigoshat saperhan Gariri mong ohe kakhan Herot oh ama meng muk oh amrapat da huung ama ritip oh.
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Da huung rima Jon ohra rih nohe mengtei ma kak agatmatpa oh gin ihtin han tit ihat apripatmur ma ripti oh oh kinhatin han ihat apripat rim ihan noh wamtipora ama dahatip oh.
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Gahan Jisas orhe nathei ma darhetir han ihir it apdapari. Aprisa iraire ihat ma piri meng gonsi oh Jisas ohnong potpari. Potperhan Jisas oh Gin dirarhe Betsaida apteinong sus indiprohemur potporhan Jisas ohsi irarhe pipari.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Irarhe saperhan gahan kuuhan ruumsan ihir Ihir anong sayamur ritperhan ihir amrama ire kom apingopari. Ire kom apriperhan Jisas oh ihirnong Gur kom ma apriya oh yahwa pora Got ohe napapindin ohe meng oh poro sik hat pati kuuhan ihirnong yah mat pisao deingopri.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Indeipat kwihan orhe nathei han ihir Jisas ohe pat duupnong hama ohnong Matei hanip timbas tei moh den oh de teimdapat dar pandiprohe. Ihan go ihirnong Gur den rusi ire patio aptei apteio oh sus guragure den mohom din apo timdin apo angmat sonmur por darhetinmur potpari.
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 — ausente —
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 — ausente —
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Potporhan orhe han ihir orhe ma porru mat potperhan ihir amuk amuk ham tongnongopari.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Tongnotperhan Jisas oh den hanen ohsi; aning ep yot ohsi darpat aw tei mahatnong watahama Got ohnong Weso pora brisbras pora orhe han ihirnong Gin gur ihirnong nitat mar pandinmur por apingopri. Apriporhan ihir nitat mar pandipari.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Pandema ihir gonsi dama pei ham ma mandaya oh it dara ung mima nathei ung oh teip mat itpari.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Gahan tit dah tit Jisas oh orhap teinong sus Got ohsi mengripatin orhe pinggit pisapat han ihir orhe mengripat teinong pipari. Saperhan oh Kuuhan gon ihir nohnong de hana naporiptingweri por dahandeingopri.
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Dahamtiporhan ihir Kat han ihir gonong Jon tom patirisuh han orhormur naporiptimur. Kat ihir rih patesuh han propet Iraija orhormur naporiptimur. Kat ihir rih propet pateshe han ihir tit han it masas da apris pat han orhormur naporiptimur potpari.
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 Potperhan oh Gin guragurwa. Nohnong de hano naporipti por dahandeingopri. Por dahamtiporhan Pita oh Gora Got oh ihirnong amburin hanmur napor kis naham nadarhetip han oh gomur potipri.
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 Pita oh ameng oh potporhan Jisas oh We. Nohe boknong arpin meng ri mohri gur tirip hat sasipri por baso por anggungopri.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Anggurpat Hanip Brer nohnong rotu ap ohe han pohono ap yawar ohe hanat bok han ire duuptei hano sawa mengnong am hat pati hano ihir nohnong garnaham batbet ruumsup nahatiprimur. Nahat patimdapat nitperhan noh haputipramur. Hapura yot dah timama bimrip oh Got oh it da napris it napamsapramur pongopri.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Pora orhorsi sapti han gonsi ihirnong Gur Noh ohe danong ham dimtipora ma dahapti kuuhan gur guragure ma nuhur ihat inpera ma dahapti da oh mandama noh Jisas ohe danongwi hat sapatin nohnong ruumsup naham nitperhan hapurhanhe yahwa dahat orhorwi nohe danong ham dinahenmur.
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 Gur Matei orhorwi trun mihat orhorwi pateprineng daham inin hat ma sapti bap guroh eimat yah hat paten ohe da oh na datipri han bap gurmur. Nuhur Jisas ohe danong hat saptin niyarit hapuriyahan yahwa daham ma dinahapti bap gur eimat yah hat paten ohe dasi hat patepri bap gurmur.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Gur yah hat eimat paten ohe da oh mandama kakdah ohe erernong moh ruumsan datpora daham ruumsan erer oh gonsi dariyahanoh gure erer ruumsan ma dariya han oh gurnong batbet naham er nahatipra tei oh ama ihir napanggeim yah nahatiprida. Basra. Ama erer ihir na napanggeitiprimur.
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Gur norhornongo norhe mengnongo oh kasna nahayahanoh kaput Hanip Brer noh norhe has da ohsi; ato yahnap hat pati ensero ire has ohsi gon gurus rim apris gurnonghe noh kasna nahatipramur.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Noh gurnong arpin meng napotiprohmur. Kat mama pati gur na haput patin orhor Got orhe napapat da oh pitap hatporhan gur wamtiprimur pongopri.
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Jisas oh ama meng oh pora gahan tit Sande rima Gin Pitao Jono Jemiso ama yitir han gur nohsi yei kanong ruprohemur. Rusa noh Got ohsi mengitiprohmur pora ihirnong ambur ihir ruhpari.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Rusa yei ka hat koripti Jisas oh Got ohsi mengingopri. Mengripatin orhe rumkin oh wan rumkin tit tamburker hangopri. Hama orhe watahhe wanohe has namenap hat manda hangopri.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Ihat mandapat rih ma haputpa han yot Mosessi; Iraija ihit pitap ham ihir mengriptingopari.
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 Mosessi; Iraija ihithe has ohsi aprisa Jisas ohe Jerusarem ap mutuhnong sus ma haputipra ohe meng oh gosporiptingopari.
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Jisas oh orhe has ohsi has hat patim ama yot han ihitsi mengriptin Pitao ama yitir han ihir timon patimdapat masas wamtipari.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Wamara yot han ihit Jisas ohnong mandama sapera ritperhan Pita oh Wanahat napapat hana. Dir matei mihat pati oh yahmur. Ihan dir matei indinmat nuhur tom ap tem yitir hatiprohemur. Tit gwea; tit Moses ohea; tit Iraija ohe imat hatiprohemur potipri. Pita oh kian meng potin ham hanhan hat patim ameng oh potipmur.
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Pita oh ameng oh porpatin awgapar isip tit giamtiporhan ama yitir han ihirhe kas hatpari.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Kas hatperhan awgapar mutuh amdapat meng tit Moh norhe brer kis mar darhetip brermur. Ihan ohe ma naporpat meng oh gur amranmur rim hangopri.
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Girit mandatporhan ihir it wandeiyaoh Jisas orhap pat hangopri. Ihtiporhan ihirhe Gin mama wandeiya meng moh dirhe na riprimur rima na tirip ham ama kimirit inpa oh.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Jisaso orhe yitir hano ihir yei ka timorimdapat kutwi it apteinong wapero rim waihpari. Waptin but ham koriyaoh Jisas orhe pinggit pisapat tohathei han ihirsi; be kuuhan kat ruumsan ihirsi mandap ririmat apris tarmur Jisas ohnong wamat patingopari.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Wamat patimdapat tit han tit mutuh ohomdapat tandeima Tisa. Nohe mon ohe ma ihat pat meng oh gonong pomat napotiprohmur. Go wamar ha pomtinoh rim pomat orhor napotiprohmur. Nohe brer oh morhapmur.
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Ohnong oh ketsup tit ohe mutuhnong hama da aban matporhan oh kapkap orhor ngangara atem kat purmaksi hama ama ketsup oh kapkap na mandam orhe inanong er deipatmur.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Indeipato rim noh brer ohsi apris gorhe pinggit pisapat han ihirnong Gur brer moh ohe mutuh mahan ketsup ros er deipat ketsup moh gur dat amdatin por pomat potporhan ihir kis tahayaoh dat na amdatin ina hayamur. Ihan go ketsup ohnong dat kot teinong mar darhetinmur por akit kasip mengtei orhor pongopri.
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Gipotporhan Jisas oh Epe. Gin mama pati kuuhan gur da ban tahat orhorwi patimur. Gur nohnong Oh yah matin hanwa na dahaya moh noh gursi napapatru mama napapat oh gur desut da darhetipri pora itap ohnong Gin mon ohsi aprina pongopri.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Potporhan ihit taman Jisas ohe duupnong apriptin ketsup oh ohe mutuhnong ros da aban mara kakdahnong eiprehet sara dapurkem dapurkem mat pisongopri. Imat pisaporhan Jisas oh Mama mihpat ketsup er go hanip brer ohnong mandama eimat maras sonmur pora brer ohnong yah deingopri. Yah deipat itap ohnong Brer moh gin yah hahmur. Itap go it ambur pisona pongopri.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Potporhan kuuhan ihir Epe. Got ohe kasip ohsi indei moh Got orhor kasipnap hanmur daham sein bupang ringopari.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 Nohe ma napotiproh meng oh pomat amrat patinmur. Hanip Brer nohnong nang han oh mahaw han ire bes teinong nahatipramur pongopri.
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Potporhan ama meng ohe mutuh meng oh Got oh ire kinteinong na pitap mat patin ohoh ihir hanhan hatpari. Hanhan hapti kas ham ama mutuh meng oh na dahamtipari.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Gahan Jisas orhe pinggit pisapat han ihir Got ohe napapindin teinong hatinmat oh nohri winsi han ham atei hatipramur gosham irair sakarap goshatpari.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Iham sakarap goshatperhan Jisas oh ire ma ihat daham ma sakarap goshaya danong oh wamar am hapat brer gar tit ambur popris ohe duup oh mandapat
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 Gur norhe danong ham mama mihtin brer ihirnong ambur yah deiyahanoh ama indeipti han gur nohnongwi na namburiptimur Nohnong ma nadarhetip han at nuhutnong tap mat nambur yah nahaptimur. Got orhor gin kakdah moh patim Maihir win timbasnap hat pati bapmur ma naporipti bap gurnong oh win isipsi bap nahatipra han bap gurmur pongopri.
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Gahan Jon oh Jisas ohnong Napapat hana. Nuhur wandeiyaoh tit han tit Noh Jisas ohe kasip ohsi mongsup gur maras sona naporpatmur por mongsup ga pet apisapatgwermur. Ihpathan oh dire tap na sapat hano rim nuhur baso potirimur potipri.
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Potporhan Jisas oh Gur mohnong dahenmur. Gurnong na mahaw nahapti han ihir guragure yah han ihirmur. Ihan ama ihat napanggeipti han ihirnong baso poripri pongopri.
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Gahan Jisas oh Got oh nohnong nambur aw teinong mahat naprun dik oh gin kakduup hah ma hapat dahama Gin Jerusarem ap mutuhnong sapora daham irair pipari.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Susa mandap oh kat ihirnong Dir Samaria mong mutuh oh saprohemur. Ihan gurri hat susa Samaria mong ohe aptei oh tit ap tit matei timdina ha napotingwe rim gurri hat sus dahahat sonmur. Dahahat susa Yahwa. Jisas ohsi gur map timdina naporiyahanoh gur ama ap oh mamen tahaptinmur por darhengopri.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Por darhetporhan ihir susa potperhan ama Samaria ihir Jisas oh dire na sapti Jerusarem ap yawarnong sapato rim ihir Ihan oh matei na timdiprohmur por baso por indeingopari.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Baso por imar garmatperhan Jisas orhe pinggit pisapat han yot Jemissi Jon ihit baso poriya meng oh amrama Jisas ohnong Hanipyaha. Gwe da oh Ihit aw tei mahatdapat irat has go wandono. Wandasa mama kuuhan ap baso riya ihirnong adur timbas matino ihit imat ha potingwe go dahapatda por dahamtipari.
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Por dahamtiperhan Jisas oh it tamburker ihitnong wamara Epe. Gutnong nih ihtin meng oh ritin naporhe por indeingopri.
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Ihama atei na timama wan aptei tit sus timdipari.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Gahan irair mandap saptin tit han tit Jisas ohnong Nohana. Gwe ma sasipra kat oh nohri ditaditwi saptiru sasiprimur pongopri.
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Potporhan Jisas oh Go nohsi sasipramur ma ri oh mohnong dahatinmur. Kotwa ihiroh deip temhe apit manhem timaptimur. Ner ihirhe ap ham patimur. Hanip Brer nohnong oh aphe timbas hanmur. Hanip wan ire ap wanin ohwi timon sapatmur pongopri.
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Gahan Jisas oh tit han tit ohnong Go nohsi sashenmat go aprinmur pongopri. Potporhan oh Hanipyaha. Ditadit son ina hat pat orhora; noh it apteinong susa at oh hapurit sein sara apris ditadit sasiprimur pongopri.
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Potporhan Jisas oh Es. Damdapat ma haputpa da hatin hat pati bap ihirdapat kat hapuriya han ire sein oh sa saripri. Gori gin orhor nohe tapnong ham susa Got ohe napapindin ohe meng oh pot pisashenmur pongopri.
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Gahan tit han oh Hanipyaha. Noh gwe tapnong ham sasipramur. Sonmat oh noh it norhe apteinong sus norhe nita ihirnong kapkep maro hama dit sasiprimur. Go Yahwa ihtina napotiprohda rim dahanahapatmur pongopri.
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Potporhan Jisas oh Es. Mohnong dahenmur. Tit han ohe da duung rim tamreipat da asoh wan han ihir apris go mihat tamreindinmur potperhan oh ire mengnong amram dindeihanoh orhe tamreindin oh na yah hatiprohmur. Ihat dahapti han ihir Got ohe napapindin tei ohe atamreindin danong na hatin ina hat pati han bap ihirmur pongopri.
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.