Lucas 18
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Jisas oh Gur Got ohnong dahandein ohe da oh garham na mandama dipwi dahamar ha patengwe rim noh paham meng tit napotiprohmur. Paham meng oh mamarumur.
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 Tit ap mutuh tit meng sam pondeipat han tit patesuhri. Ama han oh Got ohnong na kasa ham hanip ire danong na hapat han oh patesuhri.
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Patin orhe pat ap mutuh oh kuu tahem tit ama patesuh oh. Patin uhe boknong meng tit matperhan uh sus meng sam pondeipat han ohnong Nohe boknong meng tit ma nahapti ohe meng oh go ponaham napanggeitinmur dipwi ponipatri.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Porpatin meng sam pondeipat han oh meng na amram kimirit patesuhri.
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 kuu tahem uhe dipwi apris dahanahapat moh nohnong ina ruumsi nahapatmur. Ina ruumsi nahapat moh noh na pondeihanoh atnap dipwi dahanahapatin nohnong garnahatipra ma hapat. Ihan noh gin orhor meng sam pomara ayah matpora daham meng sam apomtipri. Ihtipri pongopri.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Giporpat Hanipyah oh Gin gur meng sam pondeipat er han ohe meng oh amraya ohe meng oh dahenmur.
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Got orhe nitao rim kis nahat napapat bap gurnong oh kwitem timbas mong da timbas dipwi ohnong dahamatwi ayahanoh oh namram na napanggeitiprohda. Basra. Oh sunhat na patema kapkap orhorwi namram yah mat napanggeitiprohmur.
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Noh arpin meng napotiprohmur. Got oh kapkap orhorwi namram napanggeitin da hat pat orhor Hanip Brer norhe it ma apripra oh apris wanahahoh kuuhan gur Got ohwi inahatin hatin hanwa dahat pati hatiprio da ihtin dasi hat na pati hatiprido pongopri.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Kat han ihir Nuhurwi Got orhe meng amram yah hat saptimur. Kat ihir nure tan hat na saptimur por ihirnong dasei matpamur. Ama ihat nuhurwi yah hat saptimur ma dahapti han ihirnong Jisas oh mama paham meng moh pongopri.
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 Yot han tit patesheri. Tit han oh Parisi ihirri; tit han oh takis yan darpat han ihirri. Ama han yot ihit Got ohsi mengitinmat Got ohe ap yawarnong ruhpari.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Rosa Parisi oh tandeima orhe danongwi hama orhe damdapatwi Got ohnong Gota. Noh kuuhan gonsi ire ma gapah hat saptio er hat saptio bisei saw hat saptio ire ma ihat sapti ohe tan noh na hat pato rim noh gonong weso napormur. Mama takis yan dar kat orhe gapah hapat han moh ohe tanhe noh na hat pato rim gonong weso napormur.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Noh tit wik tit wik oh gosi mengitinmat yot dah den na dam gosi mengripatmur. Noh erer gonsi ma darpat oh sama kathei hatporhan kat oh gonong napripatmur. Noh ihatwi sapat ohoh ihan nohe ma ihpat oh yahnap hat pat ma hapat daham gonong weso napormur por sa potipri.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Oh Parisi ohe Got ohnong potip meng oha; Takis yan darpat han oh meihdapat tandeima da er ham aw teinong mahat na watahama mem hat patim orhor orhe rangrang teinong bessi pung pung pora Got ohnong Gota. Noh er hat sapat hanmur. Ihan go hinhina naham napanggeitina por dahamar sa pipri pongopri.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Jisas oh ameng oh giporpat Noh arpin meng napotiprohmur. Hanip gur Nohwi win isipsi hanmur daham guragure winnong daptuhuripti han gurnong oh Got oh win garsi han nahatipramur. Gur guragure winnong daptuhutin ohe danong na hat pati han gurnong oh Got oh win isipsi han naham win nadaptuhutipramur. Ihtin ohoh ihan ama yot han ite Got ohnong ma meng potpa ohe pe oh Got oh Parisi ohnong Go yah hat sapat hanmur na potipmur. Na pora takis yan darpat han ohnongwi er da hirmat amdama Go yah hanmur potipmur. Potporhan oh pokwi yah han ham it orhe apteinong pipmur pongopri.
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Gahan kuuhan ihir Nohe brer moh Jisas oh bes marima ha beten matinoh rima popingopari. Popriperhan orhe pinggit pisapat han ihir Baso por imtipari.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Imtiperhan Jisas oh Es. Gur ihirnong Baso potipri. Got orhe napapindin hrepnong ma hapti ihir oh mihtin brer ihir ihapti bap ihir ohoh ihan gur baso potipri. Brer ihir nohe patnong moh ha apringwemur por ihirnong Nohe duupnong moh aprino pongopri.
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Porpat orhe han ihirnong Noh arpin meng napotiprohmur. Hanip gur brer ire Itapir supir ihir napaptiwa daham ire hrepnong hat ma patiru gurhe ihat orhor Got oh napapat hanwa daham orhe napapat hrepnong na ayahanoh gur eimatnap Got ohe napapindin hrepnong na hatipri bap gurmur pongopri.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Gahan kak hat pat han tit apris Jisas ohnong Tisa. Yah hatwi sapat hana. Noh kinhat ushanoh yah hat eimat paten dasi hatiproh por dahandeingopri.
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Por dahamtiporhan Jisas oh ohnong Wa. Got orhap yah hat pat hanmur. Gin nohnong yah hatwi sapat hanmur ma napor oh Oh Got hatin hat pat hanmur daham naporda da na gidaham napor.
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Go Got ohe sawa meng Moses ohe atem teimdapat ma napotip meng oh go am hat patmur. Sawa meng oh mamarumur. Bisei sawheri hapri. Haniphe ha haputinoh daham supri. Gapahhe hapri. Dasuh inin menghe hanip ire boknong deipri. Suanir itanir ire danong ham ire mengnong pomar amram dindeinmur. Ama sawa meng muk oh go am hat pat ohoh ihan go ama sawa meng muknong oh amram dindeinmur pongopri.
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Potporhan oh Ama sawa meng ohra noh rih brer garsut orhor gonsi pomat amram dindeisuhru ginhe imat orhorwi dimar patru patmur pongopri.
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Potporhan Jisas oh Go imat dindeipat orhora; mama tit da mohoh go na ihpatmur. Gwe ma na ihpat oh mamarumur. Gin noh napotiprohmur. Gorhe ihsen erer ruumsan ma papat oh gin wan han ihirsi mohoma mani oh dara borop hat ma pati han ihirnong apinmur. Ihahhanoh go aw tei Got ohe napaptepra tei mahat ohe ruumsansi han hatipramur. Ihpat nohsi tap hat sashen han hat aprishenmur pongopri.
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Potporhan oh Noh ihsen ruumsansi han ohoh ameng oh amrama Noh ihsen ruumsan pat moh gonsi ha mandatiproho daham isip da heimse ringopri.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Heimse ritporhan Jisas oh ohe da er hah danong am hama Ihsen ruumsansi ham kamah han hat ma pati han ihiroh Got ohe napapindin hrepnong hatinmat kinhat son ham butahaptimur.
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Sahapti han kemar ihir sur tem kat oh kinhat ron ham butahaptimur. Erer ruumsansi hat pati han ihiroh amaru hat orhor atnap Got ohe napapindin hrepnong sonmat oh atnap kinhat son ham butahaptimur pongopri.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Potporhan ihir ameng oh amrama Epe. Kamah han ihirnongri Got oh amburpatmur dahapti tei moh gin Jisas oh kamah han ihir na saprimur ri moh ihan kinhatin han ihirnongwi ambura yah hat eimat paten dasi matipra por dahamtipari.
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Dahamtiperhan Jisas oh Es. Hanip guragurdapat nambutin inasi na matin hat patimur. Got orhordapatwi nambutin inasi naham namburpatmur pongopri.
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Potporhan Pita oh Nuhur erer mandam ohe kom sapti ohoh ihan Got oh amam nahat patkin daham Jisas ohnong Nohana. Nuhurra nure erer oh mandama gonong ma dinahapti ohwa pongopri.
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 Potporhan Jisas oh Noh arpin meng napotiprohmur. Hanip gur Got ohe napapindin ohe danong ham apo kuu brero taptemo supir itapiro ihirnong mandam ihat sayahanoh
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 ama ihat sapti han gurnong oh Got oh Gin kakdah moh patinhe gure mandaya ohe erer oh isip mat orhor naprisipramur. Kaput eimat ma patepri teihe Got oh yah hat eimat paten dasi nahatporhan eimat yah hat pateprimur pongopri.
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Gahan Jisas oh orhe pinggit pisapat nathei han ihirnong ambur irarhe teinong tap tei deipat Gin gur amratin. Dir Jerusarem ap mutuhnong ruptimur. Rusa ap mutuhnong hatperhan Got oh Hanip Brer nohe boknong ma inahatipri meng oh propet ihirnong potporhan ma brak matpa meng oh gonsi nohnong inahatperhan arpin dam timdipramur.
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Inahatperhan ma dam timdipra oh mihat timdipramur. Nohnong Juda na hat pati han bap ire bes teinong nahatiprimur. Nahatperhan ihir tang nahayao dasei meng naporiyao tumbe gut nasariyao kaw boksi niyao naham nitiprimur. Nitperhan noh haputipramur.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Hapur sein nitperhan bimrip oh da apris it masapramur pongopri.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Potporhan orhe pinggit pisapat han ihir orhe ma por meng oh na dahatpari. Ama mutuh meng oh ihir da ban tahat patin ohoh pomat na dahatpari.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Jerusarem ap mutuh ruperim mandap oh sus Jeriko aptei oh koriyaoh kin kwisi han tit mandap manggap tan amdapat tongnoma hanip ihirnong manio erer oh ti namdina por deip deipatgopri.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Deip deipatdapat Hanipyah Jisaso ire ma apriyanong oh amrama We. Hanip ma apris hapti gur de gurwi apriptio por dahandeingopri.
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 Dahamtiporhan ihir Jisas Nasaret aptei han ohsi nuhur apriptimuro potpari.
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Potperhan oh Jisas Depit ohe mon go apris kamahara naham yah nahatinmuro por uangopri.
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Uatporhan ohri hat saya kuuhan ihir Ai. Kin kwisi han go imatri uatipra por baso por indeingopari. Baso por imtiperhan oh ire meng na amram atnap akit orhorwi Depit ohe mon go nohnong kamahara naham yah nahatina por ut patwi hangopri.
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Ut patwi hatporhan Jisas oh sapatdapat tandeim kimiringopri. Kimiripat Ginra kin kwisi han ohnong ambur nohe pat duupnong moh poprina pongopri. Potporhan ihir ambur orhe duupnong popriperhan
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 Jisas oh Gin noh gonong ha kinnahatinoh rim go nohnong unar por dahandeingopri. Gipor dahamtiporhan oh Hanipyaha. Nohe kin mama kwi hat pat moh nayah matporhan noh kin watahatporo daham ginapot unarmur pongopri.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 Potporhan Jisas oh Go nohnong ohwi yah nahatiprohwa ma dahah ohe pe oh gorhe kinnong noh nayah deimur. Gin wataham sonmur pongopri.
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Potporhan arpin kapkap asut orhorwi kin tandipekas rim watahangopri. Watahama Got ohnong weso pora armi mat Jisas ohe kom oh apingopri. Ihtiporhan kuuhan ihir wamara Got orhor yah dei ma hapat daham Got ohe winnong adaptuhur armi deingopari.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.