Romanos 8
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Min polpepei so mete wuso fale ilepe pite Krais Jisas pepe, Ma Ili ma watepe moingi liti pa kolo olo.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 Wusoli ki lite Krais Jisas le il lipi pite Riri Teingi piti wauku nempi lepe, pe kaneiki kusape il lipi piti peilaiki onom le ki kingiepe il olpe piti ma ka kiripe.
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Il lipi pite Moses pepe, pe olo kaneiki kolo olo wusoli topo tale leiki olo touli piti ma lire il olpe. Wolo Ma Ili, le kaneiki. Le kapi il olpe tani topo tale leiki wem le laisi ninge lele lau piti ma la lungwouku. Ninge lele fale metine wape watafei ku mete walem piti mire il olpe, le wem le la, le kapi il olpe tanuku ku mete piti tef, le le lila moingi lire il olpe pouku.
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 Ma Ili lolpepei soma ku piti mingowo tisi lite Riri Teingi lepe, ku ma ratei teingipe tuwopou watafei il lipi pite Moses wuso pirpei namuku pepe, wusoli ku olo musa wai louku liti linu mratei mire il olpe pepe, ku musaye.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Mete piti pingiepe il men nange piti tef, enke pelpe re ma patope menmen piti tef. Le mete piti pingiepe il pite Riri Teingi, enke pelpe re ma patope menmen pite Riri Teingi.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Metine piti onom pele natope menmen piti tef fei lepei, metine fei lepe, le ma la. Le metine piti onom pele natope menmen pite Riri Teingi, metine fei lepe, le ma kali nempi liti ratei lingi wem wem, le le ma ratei lire onom malye.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Wem metine onom pele natope menmen piti tef fei lepei, metine lepe le metine eringi lite Ma Ili, wusoli le lingiepe il lipi pite Ma Ili kolo olo, le onom pele re miso weitei kolo olotei.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 Mete piti pingiepe il men nange piti tef lepei, pe ma pirine onom pite Ma Ili pele teingine kolo olo.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 Wolo ise yingiepe il men nange piti tef kolo olo, ise yingiepe il pite Riri Teingi. Ki kirpei kolpepei, wuso Riri lite Ma Ili lireise ratei, ise ma yingiepe il pele. Le wuso metine minele, le olo kali Riri lite Krais kolo olo, metine fei lepe le lite Krais lele kolo olo.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 Le topungou peise olo paye wusoli il olpe olo pingiepe paitei fei. Wuso Krais lireise ratei, riri leise olo namin rateise leinginim wusoli ise fale teingipe tuwopou yire Ma Ili.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Wuso Riri lite Ma Ili wuso nou leila Jisas wem le la lepe, wuso Riri fei lepe le lireise ratei, le nou leila Jisas le ise re, topungou peise piti pa wolo Riri lite Ma Ili lepe le ma waise nempi liti ratei, wusoli le ratei leinginim peise.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 Sou ilim winkem peiki, utu pite Ma Ili pele patouku ku, le ku ma mingiepe il men nange pite tef kolo olo.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Wusoli wem ye ingiepe il men nange peiye piti tef, ye ma a. Le wuso Riri kaneiye usape il olpe peiye, ye ma kali nempi liti ratei.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Mete wuso Riri lite Ma Ili linunuwepe pepe, pe eple pite Ma Ili.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 Wusoli Riri wuso Ma Ili waise lepe, le nou waise moingi piti ise ma turise kolo olo. Wolo Riri lepe, le weiteise fale yire eple pite Ma Ili, le singe pite Riri lepe, pe kanouku piti minawo Ma Ili molpepei, “Eiya, Eiya leiki.”
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Riri lite Ma Ili le kaniepe ririm pouku fi fi pepe, pe pirpei nomnaipe pirpolo ku eple pite Ma Ili pele.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 Le fei ku eple pite Ma Ili pele le men nange pele pepe, ku ma kapi. Le wuso ku mire Krais mepi mila moingi, menemple wuso Ma Ili watowo Krais pepe, ku re ma miri mepi kapi. Le ku ma miri Krais mepi ratei uf teingi lite Ma Ili.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 Ki onposi kolpepei, moingi wuso fei falouku pepe, pe olo kumpu le pe olo pato wem ulel kolo olo. Wolo wem wala lato, wem Ma Ili ma kosauku menmen teingipetei pele le pe olo ma nempletei.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Men nange wuso Ma Ili laptei pepe pe yeflipipiye pratei lupatotowo wem fei lepe, le pe onposi piti Ma Ili ma lire frou raltuwe wem fei lepe lau frou le le ma laptei eple pele fale pile alepe nimin.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Men nange wuso Ma Ili laptei pepe, pe pratei pire flis re moingi. Pe potei onposi piti pe ma pratei pire flis re moingi kolo olo, wolo Ma Ili lotei, le onposi piti laptei pratei polpepe. Wolo men nange pepe, pe pratei pungario wem piti Ma Ili ma kaniepe.
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 Wem wala lato, wem Ma Ili ma kaniepe men nange pepe le pe ma pa porworo kolo oloye, le pe ma pratei teingipe pire eple pite Ma Ili pele.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Ku mretai molpepei, sungoi liye so lau lau fale wem fei lepei, men nange wuso Ma Ili laptei pepe, pe pouti pirpei pire flis re moingi watafei nimoure piti pilape eple le pe pingitei flis.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Wolo men nange pepe, pe poteteiye pouti pirpei pire flis re moingi kolo. Ku mete wuso kali Riri lite Ma Ili, Riri Teingi lepei Ma Ili linu wauku wo, le soma wauku men nange nemple pepe lingi. Ku re mouti mirpei kutou leinginim le ku mratei mungario Ma Ili ma kanouku fale mire eple pele le wem fei lepe, topo tale louku yefliye ma nou lingitei flis re moingi kolo oloye.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 Ku onposi piti mratei teingipe, liso Ma Ili kanouku. Le wuso ku muluwo wem teingi fei lepe fei, piti men ma ku nou mratei onposisi? Wusoli wem metine linu onposi piti ma kali menmen, wolo wem le kali luluwo fei, le ma nou onposi kolo oloye.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Le wuso ku onposi piti ma kapi menmen wuso ku fei wala mulwepe kolo pepe, ku mapiri enke pouku le ku mratei mungariepe.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Riri Teingi re laule piti ma kanouku ku wusoli ku olo singe kolo olo. Ku mretai piti ma meletei Ma Ili molomen re kolo olo, wolo Riri Teingi lotei, le kanouku piti lirpopowo Ma Ili, le le liripe il pele olo nempletei, ku re miso mretape kolo olo.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Le Ma Ili, le lulwepe enke pite mete leinginim le le retai il menemple wuso Riri lirpowo liripe pepe, wusoli Riri Teingi kaniepe mete piti lirpopowo Ma Ili le Ma Ili re le retai Riri Teingi, le lingiepe il piti Ma Ili.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Ku mretai molpepei, menmen yeflipiye, Ma Ili laptei fale piti kaniepe mete wuso onom puwol Ma Ili lepe. Pe wuso Ma Ili lotei onom pele le le so linape.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 Mete wuso Ma Ili retape pepe le keiniepe, le karipe laptei piti ma fale watafei ninge lele. Le lolpepe soma ninge lele lepe, le ma line oru piti linuwepe winkem wuru.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 So mete wuso Ma Ili karipe laptei pepe, le linape. Le wem le linape le laptei fale teingipe tuwopou piri le lotei. Le mete wuso Ma Ili laptei fale teingipe tuwopou piri le lotei pepe, Ma Ili karipe watepe nempi lele lotei piti pe ma pratei pingi wem wem.
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 Menmen teingipetei fei pepei pepe, pe ma falouku, le ku ma mirpei il menemple miripe, olo. Wuso Ma Ili kanouku, minemple re ma purauku kolo olo.
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 Ma Ili lesio ninge nange leletei lepe, lesio lari re kolo olo, wolo le laltei lau piti ma la lungwouku ku mete yeflipiye. Ma Ili wauku ninge lele, le men nange pele pepe re, le ma wauku lire onom teingine lo ma olo?
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 Le mete wuso Ma Ili keiniepe pepe, minemple re miso watepe moingi liti pa kolo olo. Wusoli Ma Ili lotei lirpei nomnaipe lirpolo le weisipe fale pire mete teingipe tuwopou.
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 Minemple miso watepe moingi liti pa lo olo? Miso olo, wusoli Krais Jisas, le loteteiye la le le nou leilo le le fei lifei eti tilpi lite Ma Ili. Le kanouku piti lirpopowo Ma Ili.
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 Krais kani onom lantouku, le menemple re miso kare peitouku tanio kolo olo. Wuso moingi lo flis falouku, lo nimpi neiyouku lo oweli yini nange neiyouku, lo mete eringi pouku popori potei piti ma posuku, lo wem ku ma. Wuso moingi fei pepe falouku, Krais ma wala onom puwouku.
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Min watafei il piti paitei yousi pe pirpei pepe. Pe pirpei polo,
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Moingi fei pepei falouku wolo olo, ku mile singe wusoli le lotei piti kani onom lantouku lepe, le kanouku piti mile singe.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 Wusoli ki kretai punkom, Krais kani onom lantouku le menemple re miso kare peitouku tanio kolo olo. Menemple watafei wem ku ma, lo wem ku nampir mratei, ririm pite yuwei, lo mete lipi piti puntoluwepe mete piti tef, lo singe men nange pite teplai yuwei pepe, pe miso kare peitouku tanio Krais kolo olo. Le men nange piti wem fei lepe, le men nange piti wem lingi lingi re lepe, pe miso kare peitouku tanio Krais kolo olo, wusoli le kani onom lantoukutei.
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 Lo menemple piti pratei yuwei lo menemple piti pratei tef, le punkomtei, men nange wuso Ma Ili laptei pratei eryai pepe, pe miso kare peitouku tanio Ma Ili kolo olo, wusoli Apa louku Krais Jisas, le kani onom lantoukutei.
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.