Mateus 27
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Nolowi mul ili mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe yeflipiye le mete lipi piti pinuwepe mete piti Juda, pe pepi pinta tisi piti ma paltei Jisas la.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Pe pire foiye kimplipitei pire topuwo Jisas le pe kesi pila pe fale paltowo Pailat. Le metine ili lite Rom laule piti ma luntoluwepe mete pite Juda, le le lesio towa liti moli lipi piti Rom.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Wem Judas, le wuso laltei Jisas le esi piti mete olpe fei pepe, le luluwo Jisas wuso pe ma paltei la, Judas nou onposi le le onom manowo Jisas. Le nou kapi era watafei 30 kina pepe nou lilape le watepe mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye pire mete lipi piti Juda.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Judas lirpeiye, “Ki kingiepe il olpe le ki kaltei metine teingi le esi piti mete olpe piti le ma la.” Le pe namti pirpowo Judas polpepei, “Ku ma molomen? Fei pepe ma ye peiye yotei.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Fei Judas liripe era pe winem lite Ma Ili leinginim, le le le taniepe mete pepe. Leye lo Judas le kumkeri lotei lultei laye.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe kapi era pepe le pe pirpeiye, “Era fei pepei olo piti mire maite teluwi le il lipi pouku pirpei polo era olpe fei polpepe ku ma mafo pratei mole ufau lite winem lite Ma Ili kolo, olo.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Pe yaruwepe il pafo re fei, pe piripe era fei pepe paise tef lite metine piti lire tef lesiepe minki re men nange pepe. Pe paise tef fei lepe liti ma paptei towa piti mete alpe nemple le Juda potei ma olo.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Min fei polpepei so pe pinawo tef fei lepe pirpolo “Tef liti Teluwi” le fei re pe wala pinawo nange fei lepe.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Leye lo il wuso metine nimou Jeremaia sungoi lirpei pepe, pe fale punkom. Le lirpei lolpepei,
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 le pe piripe paise tef liti metine piti lire tef lesiepe minki re men nange pepe wusoli Ma Ili lirpei fei.”
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jisas lile kani onom lantowo Pailat, le metine ili piti luntoluwepe mete le le leletei Jisas-ye, “Ye metine ili piti untoluwepe mete piti Juda lom?” Le Jisas namti lirpowoye, “Iyo il min ye irpei pepe.”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Le il wuso mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti pinuwepe piti Juda, il pelpe wuso pirpei pamtutuwo Jisas pepe wolo olo, Jisas nou lirpepe lire il men re kolo olo.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Liso Pailat lirpowo Jisas lolpepei, “Ye ingitepe il men wuso pe pirpei pamtutuye pepei lo olo?”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Wolo Jisas linaulo piti ma nou lirpowo lire il men, liso Pailat wala linlele lotei.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Eringi nempleiyeye nempleiyeye wem mete piti Juda papli oweli lipi piti onposio wem wuso Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pe tani Isip, wem fei lepe, metine ili lelpe piti luntoluwepe pepe le ma kesi metine nele wuso lifei winem oli lepe le ma laltei naro le yawi. Metine ili lepe le ma lingiepe il wuso mete wuru pepe pe pirpei peisi nange lite metine minele wuso lifei winem oli lepe soma le lirpepe kesi metine fei lepe paltei naro le yawi leye.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Wem fei lepe metine nele lifei winem oli. Le nange lele Jisas Barabas, le metine olitei le mete wuru pretawo.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Liso wem mete wurutei pepe pe pau panfi nemple, Pailat lepleteiye, “Minele ma ki kesi kaltei le yawi? Jisas Barabas lo Jisas wuso pe pinawo Krais lepe?”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Pailet retai loporotei wuso pe pila Jisas pe paltowo lepe wusoli pe enke olpe piri Jisas. Pe enke olpe piri wusoli le nange lele olo fale ili.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Wem Pailat wala lifei tulum piti lingitepe le le kapi laptei lire moingi piti mete, le wala lifei tulum lepe wem moto pele naptei il nirpowo nolpepei, “Ye ma olomen ire metine fei lepe kolo, le metine teingi wusoli nemul mulpou ki ketei yongou le ki kulu kutei kila moingi ili kiri.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Fei mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti pinuwepe mete piti Juda, pe pirepe kilau mete wuru pepe piti pe ma peletei Pailat piti ma kesi Barabas laltei le yawi le le ma laltei Jisas la.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Wolo Pailat lepletei lolpepei, “Ise yirpei ma ki kaltei minele le yawi?” Le pe namti pirpowoye, “Barabas.”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 “Le ki ma kolomen kire Jisas wuso pinawo pirpolo Krais lepe?” Pailat lepletei. Le pe yeflipiye namti pirpowo polpepei, “Ire singu tingeli laitei nimpe.”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Wolo Pailat lepleteiye, “Le lingiepe il men olpe?” Leye lo pe pirkilau pailolo pirpeiye, “Tingeli laitei nimpe.”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Wem Pailat luntoli wuso le miso weisipe enke pelpe kolo olo, le pe ma waipiti plolpo, le kali tipe kaptetei esi pele alepe nimin piti mete wuru pepe ma puluwo le le lirpepeye, “Metine fei lepei lepe ki kaltei la kolo olo. Ise isotei yaltei la.”
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Le mete wurutei pepe pe nou pirpowo Pailat polpepei, “Moingi piti le la lepe ye ma usauku ku mire eple pouku mila.”
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Leye lo Pailat kesi Barabas laltei naro le yawi le le lirpepe petesi Jisas le le laltei le esi pelpe piti pe ma tingeli laitei nimpe.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Leye lo Pailat mete pele piti plolpo, pe kesi Jisas pila pinki pe winem ili, le pe leinginim le pe wuruye pau pile neinowo.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Pe nomplei olongou pele tanio le pe palfowo olol nele teingitei yalei.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Leye lo pe yaruwepe foiye singu ponwipe pire wi le pe reptapowo pifei falo lite Jisas le pe watowo nimpe lesio lire eti tilpi lele. Pe polpepe piri piti ma kelelawo pirpolo le metine ili. Leye lo pe yaru yamkelem pratowo onom le pe palwe oli piri. Pe pirpei polpepei “Metine ili piti untoluwepe mete piti Juda, ye ma ratei wem ulel.”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Pe paruwo tunku le pe kali nimpe wuso lesio lepe pe piri petesi falo lele.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Wem pe palwe oli piri Jisas re fei, pe nou kotuwo olol teingi yalei wuso palfowo lepe le pe nou palfowo olongou pele lotei. Leye lo pe kesi pila pe towa yawi piti ma pire singu tingeli laitei nimpe.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Wem pe wala naro uf pe, pe perengawo metine nele nange lele Saimon. Le lite Sairini. Le pe yeftuwo kali nimpe lite Jisas.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Pe pe fale tulum pinawo Golgota, il pal piti nange fei lepe pirpei polo, ‘Tulum lite oru weingampi.’
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Tulum fei lepe pe watowo Jisas wain tipe piti ma lalei wolo pe pire menele le pire palupu wain tipe lepe, le le molou. Jisas lalei kumputei lingitowo wolo molou lolpepe, le olo lalei kolo, linauye wusoli ire esi pele ma pa, ma lingitei flis kolo.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Pe pire singu tingeli Jisas laitei nimpe re fei, pe so paptetei nimpe fouri piti ma kapi olongou piti Jisas pele, pe ma kapi wai nemple.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Pe polpepe re fei pe so pratei lupila Jisas.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Nimpe lite Jisas yuwei pe paptei il pirpei polpepei, “Metine lepei le Jisas, le metine ili piti luntoluwepe mete piti Juda.” Il pepei wuso pe pirpei pamtuwo Jisas pepe, le pe paptei paitei nimpe yuwei wuso Jisas laitei lepe.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Leye lo pe tingelinge mete twinges piti tire ausi. Nele paltei laitei nimpe lele lile plen lite eti tilpi lite Jisas le nele laitei nimpe nele lile eti enkau lite Jisas.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Mete pe pau praltetei Jisas le pe papleipe eri pelpe le pe pirpei kelelawo pirpeiye,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 “Ye wuso ma altutu winem lite Ma Ili, le epli twinges niliyeye ye miso nou eila lepe. Ye kane yotei, wuso ye ninge lite Ma Ili so itipi au tani nimpe.”
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le mete piti pinuwepe mete piti Juda, pe re palwe oli piri Jisas le pe pirpeiye,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Le kaniepe mete nemple wolo le miso kane lotei kolo olo. Le metine ili piti luntoluwepe mete piti Israel lom? Wuso le fei litipi lau tani nimpe, ku ma mulpope il pele.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Le lulpowo Ma Ili, le le lirpei lolo le ninge lite Ma Ili. So ku fei ma muluwo Ma Ili ma kanowo lo olo.”
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Le mete twinges piti tire ausi le pe tingelinge taitei nimpe tepe re te tolpepe, te kelelawo Jisas.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Wem epli lile nimin, tef lite Juda yefliye munkunum fale keraisi le le fale ningli wem epli weitei le piti ma lautile.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Ningli lepe Jisas louti linai il lipi lirpeiye, “Eli, Eli, lama sabaktani?” Le il pal pepe pirpei polpepei, “Ma Ili leiki, Ma Ili leiki piti men ye usaiki?”
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Mete ilepe wuso pile pepe pe pingitowo le pe pirpeiye, “Le linawo Ilaija.”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Fei nele lelpe frou lantu le kali namalou, lepe lelpe lite piri poltoto tipe le tipe ma lingio le wem pe pesi kenpi, tipe ma naroro. Metine nele lelpe lepe le le kali nele watafei namalou lire loltoto wain tipe yawi wala pulou le metine fei lepe leltei namalou lire tipe lepe, leltei loli nimpe um le le leila yeftuwo Jisas piti ma lalei.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Wolo mete wuru pepe pirpeiye, “Wala mungariwo, muntoli waipiti Ilaija ma lau kanowo lo olo.”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Fei Jisas nou louti linai il lipi le le kete yef.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Leye lo ranguwom ili piti lultei winem lite Ma Ili lepe lawo lile um yuwei le noro tef, plen kere le laitei le plen le laitei. Tef lintire le era poungongo,
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 tef wuso paptei towa pato pepe, tef lepe lungo le mete wuru piti Ma Ili pele wuso pinu pa pepe pe nou peilo.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Pe pusape tulum wuso pinu paptei pato pepe le wem Jisas nou leilo re fei, mete wuso pinu le pe nou peilo pepe pe pe Jerusalem le mete wuru pulwepe.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Wem metine piti luntoluwepe mete piti plolpo, le liripe mete pele piti plolpo pepe, pe wuso pile puntoluwo Jisas, pe puluwo maiene wuso lini lepe le men nange wuru wuso fale pepe, pe turwepe le pe pirpeiye, “Punkomtei, le ninge lite Ma Ili.”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Nimoure wuru pile fiyen pe so puntolili. Pe wuso pulsesi Jisas pato Galili so pau le pe kanowo.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Nimoure pepei pe peingalope nimin pile pe so puntolili, Maria Makdala, Maria, ne nimou piti Jems re Josep, le nimou piti Jems re Jon, te eple winge titi Sebedi.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Wem epli lautile, metine nele le oweli re yini pele wurutei, le ratei Arimatea, so lau. Le nange lele Josep, le le re le pupane lite Jisas.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Josep linki le falowo Pailat le le leletei liri topo lite Jisas. Fei Pailat lirpepe piti pe ma kali watowo Josep.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Liso Josep kali topo lite Jisas le le lire ranguwom teingi yefli lire weisi,
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 le le lalingi luwo erau nample lele. Josep wala nempisye lepei lalowi erau nample fei lepe. Leye lo Josep weisi erau ili lalfo lopopowo erau nample lepe le le leye.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Maria Makdala nire Maria nenpe, me roum mratei kani onom mantowo erau nample lepe.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Nolowi, mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti Farasi, pe pe puluwo Pailat
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 le pe pirpeiye, “Ili louku, ku onposiepe il wuso metine piti lempesipe mete pepe, wem le wala namin ratei le lirpei lolo, ‘Epli wem twinges le niliyeye fei ki ma nou keilo.’
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Ye ma irpepe rourowo erau nample lepe poporo ma epli wem twinges le niliyeye lepe pe kere wo waipiti pupam pele ma pe pire ausi kali. Le pe ma pirpepe mete pirpolo le olo nou leiloye. Il pite fei pingi pempesipe mete pepe, pe ma olpetei le il pite pinu pepe olo olpe wisyauye.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Le Pailat lirpepe lolpepei, “Rourowo, kesipe yali pal yilape ye yuntoluwo re rourowo yailolowotei.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Pe so pusa Pailat le pe pe prourowo erau nample lepe. Pe topuwo erau wuso loli wingi piti erau nample lepe le pe paptei mete pratei rourowo erau nample lepe.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.