Mateus 23
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Leye lo Jisas lirpepe mete wurutei pepe le le lirpepe pupam pele lirpeiye,
1 Imaibo Jesu sabuw rou’ay gagamin naatu i ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le mete piti Farasi, pe pilowo Moses tulum le pe weisipe re pirpeise pire il lipi pepe.
2 “Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee i Moses ana ofafar etei hisora’ub.
3 So ise ma yaptepe mingim le ise yingiepe il men pe pirpei piti ise ma yingiepe. Wolo tisi men pe pingio piti pesio towa men, ise ma yingiepe pato wusoli il men pe peptalo wolo pe pingiepe kolo olo.
3 Imih abistan tibi’obaiyi i kwanabosiyasiyar, baise men kwani’u’urih. Anayabin abisa teo i men na’atube tisisinafumih.
4 Pe kete moingi paltepe mete nemple le pe kete ire esi taniepe mete fei pepeye, pe ma nou kaniepe kolo oloye.
4 Ofafar fokarih maiyow sabuw tuwabuh hiyara’ah hi’abar tibi’akir, naatu i men kafa’imo boro umah hina’ofere hinibaisih bit nakereremih.
5 Pe pesiepe towa men wuru piti mete nemple ma pulwepe re yafeipe. Yulwepe morou topungou pe paptei il pite Ma Ili paitei le pe topwepe pifei masi re esi pelpe le olongou pelpe piti pafo pifei yuwei, mingelem pelpe pepe pe pengleipe pe ulepe. Pe polpepei wusoli mete ma pirpei polo ‘Pe pirkilau pingiepe il pite Ma Ili,’ wolo olo.
5 “Sawar etei bebeyanamaim tisisinaf sabuw itihimih. God ana Tur ai kanabihimaim hikirum, ukwarih, umah, hai faifuwamaim hikubabaren sabuw itihimih.
6 Pe onom kerepe tulum teingipe piti pe pifei wem mete papli oweli lipi le pe pinape pe le angli pal re pe ma pompetepe tulum teingipe soma pe pifei.
6 Hiyuw hai mar tekokok efan gewasih hinabow hinamare hinama, naatu Kou’ay Bar wanawanan tekokok efan gewasih imaim hinama.
7 Pe onom kerepe mete wuso pratei tulum piti paptetei re paisesipe oweli piti pe ma peisipe poporo le mete ma pinape pe mete piti peptalo mete.
7 Hai kok gagamin i ahar efanamaim sabuw hinakakafiyih, hai merar hinay hinabora’ara’ahih bai’obaiyenayah gewasih hinarouw.
8 Ise ma yusape mete nemple pinaise pirpolo ise mete piti yeptalo mete nemple kolo olo, pe ma pinaise polpepe kolo wusoli ise ilim winkem le metine niliyeye le leitaleise.
8 “Baise kwa men bai’obaiyenayah hinarauw hina’omih. Anayabin kwa etei i ain uf, naatu a Bai’obaiyenayan i ta’imon.
9 Le ise ma yinawo metine nele lite tef fei lepei lepe, yinawo yirpolo eiya kolo, olo, wusoli ise Yaitei niliyeye leise le ratei yuwei.
9 Men yait ta iti tafaramamaim Tamat kwana’omih, anayabin kwa Tamat i ta’imonamo maramaim ema’am.
10 Le pe ma pinaise pirpolo ise mete piti yinuwepe mete nemple pe ma pinaise polpepe kolo wusoli metine niliyeye piti linuse le Krais.
10 Naatu men yait ta kwa isa bai’obaiyenayah narouw nao, anayabin kwa A Bai’obaiyenayan i ta’imon Keriso akisin.
11 Metine ilitei leise le ma lesiepe towa leise.
11 Orot gagamin kwa wanawananamaim i orot yait taintuwan isah ebi’akir.
12 Metine minele wuso leila lotei lirpolo le metine ili, Ma Ili ma kari laltei lire metine kumpu lire yape le metine minele wuso leite lotei lirpolo le metine kumpu lire yape, metine fei lepe Ma Ili ma laltei lire metine ili.”
12 Orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nayare, naatu orot yait taiyuwin eyayare God boro nabora’ah orot gagamin namatar.
13 “Moingi ilitei ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yamsi wingi karipe mete piti ma pe uf teingi lite Ma Ili. Ise isotei re miso yinki ye kolo olo, le mete nemple pirpolo pe ma pinki pe pepe wolo ise yusape pe kolo olo.”
13 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanah rerekabih! Sabuw mar ana aiwobomaim run isan hai etawan kwahir, naatu kwa run isan kwakwahir, sabuw afa runamih tisisinaftobon baise kwa men kwabibasit boro hinarun.
14 [“Moingi ilitei ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yempesipe towa nimoure le ise yire ausi kapiepe oweli men nange pelpe piti winangou pelpe le ise rautu isotei yaupe wem ise yire il ulepe tengelem yaupe yeletei Ma Ili. Wusoli ise fei yolpepei, Ma Ili ma waise moingi ilitei.]”
14 Yababan boro kanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawan rerekabih! Kwafur baibin kwai’a’afiyih hai sawar kwabowabow, naatu iti baifa’i isan kwai’o’orot yoyoban manimanih kwayoyoyoban
15 “Moingi ilitei ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yinge peryai ye uf tef nemple nemple le ise yirkilau ma weisipe mete yaptei pulteise. Le wem pe papteise mingim ise isotei yingowo tisi oli wolo ise yingowo wisyauye le mete wuso ise weisipe pingeise pepe, pe pirkilautei pingowo tisi oli lepe pe weli ili peye.”
15 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Tafaram, tafaram un boy kwabai sabuw dogoroh baikitabirin a kou’ayomaim run isan kwa’u’uwih, naatu orot ta’imon kwabai a kou’ayomaim erur i ana kakafin tafan kwaya’abar kwai’afiy kakafin natun matar kwa bairi kwanan kwani’akiramih.
16 “Ise mete piti naliepe mete nemple tisi, wolo ise lutepe olpe, ise retawo tisi yoporo kolo, wolo yirpei yolo, ise ma naliepe tisi, moingi ili ma faleise. Ise yeptalo mete nemple yolpepei, ‘wuso metine nele le topwepe il lapiri le le leisi nange lite winem lite Ma Ili lele, il wuso le topwepe lapiri pepe pe ma pile singe kolo olo. Le wuso le leisipe kol wuso pifei winem lite Ma Ili leinginim pepe, il wuso linu topwepe lapiri pepe pe ma pile singe.’
16 “Yababan boro kwanab! Mata fimih! A bai’obaiyenamaim sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait Tafaror Bar isan na’obaifaro, nati ana’obaifaro yabin en, baise orot yait Tafaror Bar wanawanan gold isan na’obaifaro, nati anao matanen i nakakafiy.’
17 Ise lutepe olpe, fupeiteteise. Menemple pe teingipetei, gol lo winem lite Ma Ili wuso laptei gol fale teingipetei pepe?
17 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, gold o Tafaror Bar? Baise Tafaror Bar i gagamin anayabin i wanawananamaim gold i kakafiyih himatar ti’inu’in.
18 Ise yeptalo yapwonou yolpepei, ‘Wuso metine nele le topwepe il lapiri le le leisi nange lite tile, il wuso le topwepe lapiri pepe, pe ma pile singe kolo olo. Le wuso le leisipe nange piti oweli men wuso pifei tile piti ma paptei watowo Ma Ili, il wuso linu topwepe lapiri pepe pe ma pile singe.’
18 Iban maiye sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait sibor ana gem kakafiyin isan nao’obaifaro, nati anao baifaro i yabin en, baise gem kakafiyin afe’enamaim siwar isan na’obaifaro nati ana’obaifaro i nakakafiy.’
19 Ise lutepe olpe. Menemple pe teingipetei oweli piti paptei watowo Ma Ili lo tile wuso oweli pifei le pe fale teingipetei pepe?
19 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, siwar o sibor ana gem kakafiyin tafanamaim siwar tena kakafiyin kakafiyin temamatar i gagamin?
20 So wem metine nele le topwepe il lapiri le le leisipe nange piti tile leptalipe, le leisipe tile yaupe kolo olo, le leisipe tile le wata pirpolo le leisipe lapwonou, tile le oweli piti pifei, le leisipe lapwonou.
20 Isan imih orot yait sibor ana gem kakafiyin isan eobaifaro, sawar etei nati gem tafaramamaim ti’inu’in auman isah eobaifaro.
21 Le wem metine nele le topwepe il lapiri le le leisi nange lite Ma Ili winem lele leptalipe, le leisi winem yawi kolo olo, le leisi Ma Ili winem lele wata pirpolo le leisinge lautuwonou Ma Ili lire winem lele, wusoli Ma Ili ratei winem lele.
21 Na’atube orot yait Tafaror Bar isan eobaifaro, i God nati wanawananamaim ema’am auman isan eobaifaro.
22 Le wem metine leisi teplai yuwei, le leisi tulum liti Ma Ili lifei le le leisi Ma Ili lotei wuso lifei tulum fei lepe.”
22 Naatu orot yait mar isan eobaifaro i God ana urama’ama efan isan eobaifaro, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
23 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yingiepe il kumpu pite Moses watafei kapi oweli wopu watafei furfongou, le ise yaptei tulum pire esi plen le plen le oweli piti tulum niliyeye pepe ise yaptei watowo Ma Ili le piti pire esi plen le twinges te twinges pepe peise isotei. Ise yolpepe, wolo il teingipetei pite il lipi pite Moses pepe, il pite ratei teingi tuwopou, onom manepe mete nemple le piti empesipe mete nemple kolo olo. Il pepei ise yingiepe kolo olo. Wolo il pepei ise ma yingiepe yirkilau le il nemple pepe piti watowo Ma Ili oweli re ise ma yingiepe yapwonou.
23 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Kwa i fiyow yamurih gewasih, bay hai momon, bay matah haibaib gewasih i roumukur kwayai God kwabitin, baise ofafar gagamih ma gewas isan, kabeber, bosunusunub isan eo i kwakwahiren. Ofafar iti i gagamih, gewasin i kwatabosiyasiyar ofafar afa auman.
24 Ise mete piti naliepe mete nemple tisi wolo ise lutepe olpe. Il kumpu flo le ise yingiepe yailelepetei wolo il lipi singe ise yingiepe kolo olo, ise yaruwepeye.”
24 Bonawiyenayah mata fim! Ofafar rimiyafof totomar i kwarurububuna, baise camel koun butun i kwatotonan.
25 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Minki paingelem peise ise kaptetei toungalemye, le leinginim olo wala pire oweli wuso yire ausi kapi le ise yire fila yasiepe. Oweli olpe pepe wala pratei leinginim.
25 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee wanawanan rerekabih! A kerowas naatu a tew ufuhine i kwasasouwen, baise wanawanah i kato rabirabih, bain, bai’o’orot, kabat, gamin baiyow awan karatan inu’in.
26 Ise mete pite Farasi, ise lutepe olpe. Minki paingelem peise ise ma kaptetei leinginim yailelepe wo soma toungalem re miso fale teingipe.”
26 Mata hifim kwabobosa Pharisee! Gewasin a tew naatu a kerowas wanawanahine wan kwanasouwen, saise ufuhine auman boro hinigewasih.
27 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise watafei era namplungu piti paplingi towa puwo, le towa yawi pe teingipe fi le lus pulwepe pariepe wolo leinginim olo fale poparu pire towa emingelem re talu wuso porworo pepe.
27 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee. wanawan rerekabih! Kwa a’itinin i rah ufunane tewowab gewas ebatabat na’atube, baise wanawanan i orot babin hai rarik awan karatan masin kakafin.
28 Min watafei ise, mete nemple pulise topo yawi pe pirpolo ise mete teingipe wolo leinginim peise ise mete piti nel loli ilo ilo le il olpeye pirkilau pratei.”
28 Imih kwa ayumat i nati na’atube, ufunane sabuw matahimaim a’itinin i gewasin, baise wanawananamaim a kakafin naatu a tafasar i ra’at.
29 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yaploupe era namplungu yailelepetei piti ma yaptei mete emare le mete wuso pinu pratei teingipe tuwopou le wem pe pa, ise yaptei pato era namplungu le era namplungu pelpe pepe ise ma yiripe yini piti ise ma onposiepe.
29 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee, wanawan rerekabih! dinab oro’orot hai yawas gewasih naatu sabuw hai yawas mutufurih himomorob hai rah i kwabobuna’en kwama kwabi’aburen.
30 Le ise yirpeiye, ‘Wuso ku minu mratei watafei eiya mani pouku pinu sungoi pepe, ku miso mosiepe mete emare pa watafei pe posiepe pa pepe kolo olo. Ku miso molpepe kolo olo.’
30 Naatu kwao, aki ai a’agir hima’am hai veya’amaim bairi ata ma’am aki boro men dinab oro’orot ata rauw hitamorobomih.
31 Wolo wem ise yinape pe eiya mani, ise min so yirpei nomnaipe yire isotei yirpolo ise onom nenpeiyeye yire yaire manre peisi piti sungoi wuso pe posiepe mete emare pa pepe.
31 Imih nati turamaim kwa taiyuw kwao’orereb kwa uwatanah i dinab oro’orot hi’asbunubunuw himorob.
32 So ise wala ma yingiepe il olpe pite yaire manre peise wuso pe pinu papteise pato pepe le ise ma yingiepe ye yapuluye.
32 Imih abisa uwatanah hibubusuruf hisisinaf i kwaisawar nuhi efot.
33 Ise eple pite tutungu. Ma Ili ma laiteise ye weli ili le ise miso yeinei nautowo moingi fei lepe yolomen?
33 “Kok hai yumat! naatu kok natunatun! God ana baimakiy boro kwanahaiw?
34 Le ki min so kirpeise, ki ma kaisipe mete emare le mete piti enke pire wuru le mete piti peptalo mete nemple, ki ma kaisipe paule ise. Ise ma yetesipe ilepe pa, ilepe ise ma yire singu tingelipe paitei nimpe le ilepe pelpe ise ma yire foiye yetesipe pifei angli pal peise, le ise yaptu pe uf lepe lepe peye.
34 Isan imih a tur ao’owen, dinab oro’orot, bai’obaiyenayah naatu orot not wairafih boro aniyafarih hinan. Baise boro kwanabow kwanarauw hinamorob, afa boro kwana’onafih, naatu boro kwanarouw hinamorob, afa boro Kou’ay bar wanawanan kwanawabirih, naatu bar merar ta ta’amaim kwaninunih kwanaremor.
35 Ise fei yolpepei, ise ma yila moingi yiripe mete teingipe tuwopou wuso ise yetesipe yeflipiye pa pepe. Moingi ma yila yire Abel, le metine teingi tuwopou, yila yau yau fale Barakaiya ninge lele Sekaraia wuso ise yetesi la lato nimin liti winem lite Ma Ili le tile piti peptawio Ma Ili siye.
35 Sinaf ana an nati isan, sabuw gewasih himorob hai rara susuwa anabit etei boro kwa tafa nayen baimakiy kwanab. Abel orot gewasin momorob ana veya’ika re na Berakiah natun Zechariah, iti Tafaror Bar naatu sibor kakafiyin hai founamaim kwarab momorob i ana veya’amaim tit.
36 Ki kirpeise punkom, mete piti wem fei lepei pe ma pila moingi piripe mete teingipe tuwopou wuso yaire manre pelpe petesipe pa pepe.”
36 Imih tur anababatun a tur ao’owen, Sabuw himorob hai rara re’er hai bit etei kwa iti boun yawasih kwama’am boro kwanab.
37 “Jerusalem, Jerusalem, mete peiye pe petesipe mete emare pa le pe piripe era posiepe mete wuso Ma Ili laisipe pilape il pele paule ise pepe. Wem wuru ki onposi piti ma kaungipe mete peiye yeflipiye watafei woflu nimou naungipe eple pene pratei flingu tef pepe wolo mete peiye pe ma pusaiki kolpepe kolo olo.
37 “O Jerusalem, Jerusalem! dinab oro’orot etei i’asbunuw himorob, naatu kob abarayah hiyunih hinan etei kabayamaim irauw himorob. Mar etei a kok kwanekwan umau’umaim natunat atabuwih hitan ta’imon hitamatar. Kokorere natunatun ita’imonih ebaba’afuwih na’atube, baise o men kafa’imo baibasit itu.
38 Le fei, uf leiye ma lato yawi.
38 Isan imih a bar a merar boro hinakwahir naowarar.
39 Fei le wem lingi lingi re lepe, ki kirpeiye, mete peiye ma nou puliki kolo oloye, pe pe ma fale wem liti pe ma pirpei polo, ‘Ma Ili lailolowo metine wuso laule lire nange lite Ma Ili.’ Pe ma pirpei wo, ki so kau.”
39 A tur ao’owen ayu boro men kwana’itu maiye’emih. Ana maramaim kwanao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.