Marcos 9

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Le Jisas lirpei lasiepe lolpepei, “Ki kirpeise punkom, mete ilepe fei pile lepei pe wala miso pa kolo le pe ma puluwo wem teingi piti Ma Ili ma laule lire singe pele piti ma luntoluwepe mete piti tef.”
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Epli wem pire eti plen le niliyeye fei Jisas kesi Pita, Jems re Jon pepi pe. Pe poteteiye le Jisas linuwepe pe punwei tumun nele yuweitei. Wem pe puntoli pato, Jisas weitei lire metine nele,
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 le olongou pele weitei pire fiyu olo pininiye, metine nele liti tef re miso kaptetei olongou pele le pe fale teingipe fiyutei fei polpepe kolo olo.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Leye lo pupam twinges le niliyeye pepe pe pulwenge Ilaija lire Moses rounge tire Jisas pepi pirpei.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Pita nempi nemi lirpowo Jisas lolpepei, “Ye metine piti eitalouku, pe teingipe piti ku fei mratei lepei. Ku ma kaptu winangou pal kumpu twinges le niliyeye, nele leiye, nele liti Moses le nele liti Ilaija.”
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Pita lire Jems re Jon olo turwepe olpetei pire tekekeye, il men ma pe onposiepe piti pirpei olo pos pratei yaupe.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Nopom nele fale lapulwepe le il nemple fale nopom lepe pirpei polpepei, “Ninge lepei, le leiki neleiyeyetei, yaptowo mingim.”
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Pe frou puntoli lupkarere wolo puluwepe minemple re kolo olo, Jisas loteteiye liripe pile.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Wem pe wala pititipi tumun lepe pe, Jisas il polwepe lolpepei, “Ise ma yirpepe mete nemple yire menemple wuso ise yulwepe pepe, ma yirpepe pato wala ma yungario Ninge liti Metine Wape ma la le le ma nou leilo wo.”
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Pe paptowo mingim wolo pe poteteiye yaupe, pe pirpei nemple pire il wuso Jisas lirpei pepe. Pe peite nemple polpepei, “Il pal piti pa le pe nou peilo pepe, pe pato fei polomen?”
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Le pe peletei Jisas polpepei, “Piti men so mete piti peptalo mete nemple pire il lipi piti Moses pepe, pe pirpei polo Ilaija ma linu lau lepe?”
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Jisas namti lirpepe lolpepei, “Ilaija linu lau punkom piti ma kesipe men nange laptei elpesipe pratei. Wolo piti men so il piti paitei yousi, pe pirpei polo Ninge liti Metine Wape ma lila moingi ili le mete ma pinauli lepe?
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Ki kirpeise, Ilaija olo linu lauye le mete pauli onom pirowo niliye, min watafei il piti paitei yousi pe pirpei pepe.”
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Wem Jisas liripe Pita, Jems re Jon, pe nou pe puwalipe pupam yeflipi pepe, pe pulwepe mete wurutei panfipe pupam pepe. Mete ilepe piti peptalo mete nemple pire il lipi piti Moses, pe piripe pupam pepe pepi pire il pura nemple.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Wem mete pepe pe puluwo Jisas, pe pinlele potei olpe le pe pantu pe peisi.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Jisas lepletei pupam pele lolpepei, “Ise yiripe yepi yire il yura nemple yire men?”
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Fei metine nele wuso leingalope mete wurutei pepe, le namti lirpowo Jisas lolpepei, “Ye metine piti eitalouku, ki kila ninge leiki kau kalteiye wusoli le riri oli lunkuwo le le kapi il namplio.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Wem riri oli lepe lunkuwo, le ma liri kumpu lepe lualo tef, tuwamou falele nemi lele, nilpe pentei nemple le le loli niliye. Ki kepletei pupam peiye piti ma paltu riri oli lepe naro tanio kumpu lepe wolo pe polpepe kolo olo.”
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Fei Jisas lirpepeye, “Ko polomen so ise mete pepei, ise yulpope il piti Ma Ili kolo olo pepe? Wem fei polomen ma ki kireise mratei? Wem fei polomen ma ki kila moingi leise. Yila kumpu lepe yau yalteiki.”
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Fei pe pila pau paltowo Jisas.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 “Le lolpepei lato wem fei polomen?” Jisas leletei yaitei liti kumpu lepe. Le yaitei liti kumpu lepe le namti lirpowo Jisas lolpepei, “Wem le wala kumpu so lau.
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Wem wuru, riri oli lepe le liri kumpu lepe linki weli le le liri leingalo tipe piti ma la. Ye onom manouku le ye kanouku, wuso ye miso olpepe.”
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Fei Jisas lirpeiye, “Iyo, wuso ye miso olpepe. Metine wuso lulpope il piti Ma Ili, le miso lesiepe men nange eryai.”
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Yaitei liti kumpu lepe le frou lirpowo Jisas lolpepei, “Ki kulpope il piti Ma Ili wolo wisyauye. Ye kaneiki piti ma kirkilau kulpope.”
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Jisas lulwepe mete wuso pirkilau neinenge tepe le so lire il singe lirpowo riri oli lepe lirpeiye, “Ye riri oli piti watepe mete mingim olpe le ye kapi il nampliepe, ki kirpeiye ye naro tani kumpu lepe le ye ma nou unkuwo kolo olo.”
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Riri oli lepe lailolo, le lunkuwo kumpu lepe le kumpu lepe punwewi lirkilautei le riri oli lepe naro tanioye. Kumpu lepe olo la lire pulouye liso mete yeflipiye pirpei polo, “Le olo laye.”
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Wolo Jisas lesio eti liti kumpu lepe le le kanowo piti ma leilo, le kumpu lepe leilo lile.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Jisas linki le winem re fei, pupam pele poteteiye yaupe, pe peleteiye, “Piti polomen so ku maltu riri oli lepe le le naro le kolo olo lepe?”
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Le Jisas namti lirpepeye, “Ise ma yeletei Ma Ili le le loteteiye miso laltu riri oli watafei lepei le tani, men nange ma olo.”
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Pe pusa tulum fei lepe le pe pinge tef liti Galili pe. Jisas linaulo piti ma mete nemple pe pretai tulum piti le ratei kolo olo, pe ma pretai kolo olo,
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 wusoli le wala leptalo pupam pele lolpepei, “Ninge liti Metine Wape ma pe paltei le esi piti mete le pe ma petesi la. Epli wem twinges le niliyeye kari, le ma nou leilo.”
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Pupam pele pe pire wouye pire il wuso le leptalo liripe pepe le pe turwepe piti peletei pire il fei pepe.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Pe pe fale Kaperneam le wem pe pinki pe pifei winem re fei, Jisas lepletei pupam pele lolpepei, “Wem ku wala mau mualo tisi le ise yire il yura nemple yire men?”
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Wolo pe namti pirpowo kolo olo wusoli wem pe wala pato tisi pe pire il pura nemple pire minele le linuwepe.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Jisas lungura lifei, le linape pupam pele wuso pire esi plen le plen te twinges pepe le le lirpepeye, “Minele lirpolo le ma linu lepe le ma leite lotei le lingi le ise yeflipiye, le ma lesio towa leise.”
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Jisas kesi ninge kumpu nele le le laltei lile onom pelpe. Leye lo Jisas kesipe esi pele laungi kumpu lepe le le lirpepe pupam pele lolpepei,
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 “Metine minele le onposiki le le lailolowo nele kumpu watafei lepei, metine fei lepe le laileleiki ki. Le metine minele wuso laileleiki lepe, le laileleiki ki kuteteiye kolo olo, minele wuso laiteiki kau lepe re metine fei lepe le lailolouku roungesye.”
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Jon lirpowo Jisas lolpepei, “Ye metine piti eitalouku, ku muluwo metine nele le lire nange leiye laptu ririm olpe le ku mirpowo piti ma nou lolpepe kolo olo wusoli le louku kolo olo.”
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Jisas lirpepeye, “Ise il kari kolo olo wusoli metine minele wuso lire nange leiki lirpei le men nange potei pire tute fale pepe le miso nou frou lirpei il men olpe lireiki kolo olo.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Wusoli minele piti lirouku mepi mire nemple eringi kolo olo, metine fei lepe le louku.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Ki kirpeise punkom, metine minele wuso waise tipe liti yalei wusoli ise piti Krais, metine fei lepe Ma Ili ma lailolowo.”
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 “Wuso kumpu nele watafei kumpu lepei le lulpope il peiki, wolo metine nele le weisi linge tisi oli, pe ma pato poporo wuso metine fei lolpepe lepe ku ma maltowo erau ili lultei ilyongo lele le ku ma miri lautile peryai.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Le wuso eti leiye le weiteiye ingi tisi oli, alowi tani. Ye ma ailele yotei piti ma ratei ingi wem wem wuso eti oli lepe ye alowi tani, olo ma e uf oli, e weli piti loli ratei lolpepe. [
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Tulum lepe yemnuwongou pelpe miso pa kolo olo le weli re miso palu kolo olo.]
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Le wuso urou leiye le weiteiye ingi tisi oli, alowi tani. Ye ma ailele yotei piti ma ratei ingi wem wem wuso urou oli lepe ye alowi tani, olo ma e uf oli. [
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Tulum lepe yemnuwongou pelpe miso pa kolo olo le weli re miso palu kolo olo.]
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Le wuso lutepe leiye leiteye ingi tisi oli, kotuwo iri tani. ye ma ailele yotei wuso ye ila lutepe niliyeye e uf teingi liti Ma Ili olo ma lireiye e uf oli.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Tulum lepe yemnuwongou pelpe miso pa kolo olo le weli re miso palu kolo olo.
48 nati’imaim
49 Wusoli mete wuruye pe ma fale teingipe watafei sol.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Sol teingi flou le wuso flou lele lepe le naro tanio, ye ma nou weisi fale teingi flou fei olomen? Ye ma oungai sol, teingi, il flou le ye miso iripe mete nemple yepi ratei yire onom malye.”
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.