Mateus 8
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na, to id potupang si Disas pomon diyot lovuntud, mo-uraan minuvu kos id tintinundug kandin.
1 Jesu oyaw wanane re nan ana veya’amaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’ufunun bairi hin.
2 Duwon sokkad no minuvu no duwon bohok no et-et no id porani ki Disas, woy mid lingko-od diyot isowwan din woy mid ikahi to, “Longaggon, nokosaddoo a nod poko-uli ka ka-ay't molibmit no bohok ku otik id kopi-i ru.”
2 Naatu orot ta biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah inakokok na’at basit biyou iniwa’an nigewasin.”
3 Na, id somaddan ni Disas iddos minuvu woy id ikohiyan din to, “Oyya, id kopi-i ku en. Na od ko-uliyan kad.” Idda ron en, worad iddos et-et din.
3 Jesu uman ru’atayan orot biyan butubun eo, “Ayu akokok, biya igewasin.” Mar ta’imonamo orot biyan kokom etei hihururuw hire orot biyan igewasin.
4 Kahin Disas kandin to, “Yo ru vo id ponudtuu ini riyot ahad ondoy, ko konna, undiyon ka to tohodbuwis amoy'd po-ontong to lawa ru. Woy boggoy ka to buwis no id suhu ni Moises amoy'd posivonnaa riyot mgo minuvu no no-uliyan kad.”
4 Naatu Jesu orot iu, “Men orot babin ta ana tur inaowenamih, baise mutufor kwen firis biya enutitiy naatu Moses ana obaiyunen tur eo na’atube, sibor inayai sabuw etei matahimaim hina’itin o biya igewasin.”
5 Na, to id inguma si Disas diyot Capernaum, duwon sokkad no kopitan to mgo sundau to Roma no mid porani amoy'd nganoy kandin. Kahi rin to,
5 Nati ana veya’amaim Jesu na Capernaum titit, basit Roman baiyowayan hai orot ukwarin na baibais isan Jesu ifefeyan.
6 “Longaggon, duwon sudsuhuwon ku no diid pokowaong woy lampas no mosakit kos od geddamon din.”
6 “Regah, ayu au bowayan orot ta i sawow, an uman himorob, baremaim inu’in, misir isan men karam, biyan ebababan kwanekwan.”
7 Kahin Disas kandin to, “Oyya, kuo kid me-en sud bowiyan ku sikandin.”
7 Basit Jesu eo, “Boro anan a orot aniyawas.”
8 Piru mid tavak iddos kopitan to, “Longaggon, motuus ka koddi, de-en konna a ollog nod po-usok kikow riyot baoy ku. Osengow robbo woy od ko-uliyan en iddos sudsuhuwon ku.
8 Baiyowayan orot ukwarin Jesu iya’afut eo, “Regah ayu men orot gewasu boro inan au bar wanawanan inarun, baise turawat kuo au bowayan orot eyawas.
9 Nokosaddoo a ka-ay, oyyos ahad siyak, no-iraom a to kotungud taddot mowwet pa koddi, woy duwon mandad mgo sundau no no-iraom to koddin kotungud. Otid ikahi a riyot sokkad no, ‘Ipanow kad,’ na od ipanow en sikandin. Woy otid ikahi a riyot sokkad no, ‘Undini ka,’ na od undini en sikandin. Woy otid ikohiyan ku iddos koddin uripon no, ‘Puungiyu ini,’ na od puungan din en.”
9 Anayabin ayu i roubabaruwen ana fair biyau’umaim ema’am, naatu baiyowayah etei ayu bab’umaim tema’am, imih baiyowayan orot ta isan anao, ‘Ni’imaim kwen,’ i boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti imaim kuna,’ i boro nan, naatu au bowayan orot ta isan anao, iti kusinaf, i boro nasinaf, imih turawat kuo au orot boro nayawas.”
10 To norinog idda ni Disas, nosoobbuwan sikandin woy id osengan din iddos mgo minuvu nid tintinundug kandin, kahi rin to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no waa poron nokita ku no minuvu no duwon dakkoon kodsalig no iling ka-ay, ahad dini to Israel.
10 Jesu iti tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu sabuw hi’ufunun bairi hinan tatabir isah eo, “Anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan men kafa’imo orot ta ana baitumatum gagamin iti na’atube bitumatum atita’urimih.
11 Pomotawi row! Init morin allow, mo-uraa kos od kolonug diyon to kodharit Monama no id pomon diyon tid tollak woy pomon diyon tid saop, woy od unsad sikandan amoy'd ka-an duma ongki Abraham, ki Isaac woy ki Jacob.
11 A tur ao’owen, sabuw moumurih boro veya yeninane naatu veya ra’iyinane hinan mar ana aiwobomaim hina run, gem sisibinamaim hai efan hinabow Abraham, Isaac, naatu Jacob bairi hiniyasisir.
12 Piru iddos koubbaran ni Israel no sikandan en nanoy kos od kolonug diyon to kodharit Monama, id lumbag diyot mosuksukirom. Na rutun, mopet dobbo kos sinoggawon dan woy'd pogkihot sikandan to ngipon pomon to mosakit nod geddamon dan.”
12 Baise sabuw iyab mar ana aiwobomaim hitarur i boro maramaim hinabow hinarauw hinare gugumin wanawanan hinarun. Nati’imaim hinama hinarerey wah hinanib kakikak hiniwa’an.”
13 Na mid ikahi si Disas diyot kopitan to, “Uli kad bo, su notuman don iddos id pomokayan du.” Idda ron en, no-uliyan don iddos sudsuhuwon to kopitan.
13 Imaibo Jesu baiyowayan orot ukwarin iu, “Aubar kwen, naatu abisa kubitumatum i boro namatar.” Naatu nati ana veya’amaim akir wairafin bar sawow inu’in yawas.
14 Na, mid undiyon si Disas to baoy ni Pedro. To kod-inguma rin dutun, nokita rin iddos ba-ay no onuhang ni Pedro no id oilogga su id momonit.
14 Naatu Jesu na Peter ana bar titit, Peter rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in itin.
15 Id somaddan ni Disas kos bollad din woy idda ron en, no-uliyan sikandin. Na, mid onnow sikandin woy id sondad to koka-an atag ki Disas.
15 Basit Jesu babin uman baib ana veya’amaim, ana sawow i en misir bay bogaigiwas.
16 To od kosagkup don, id piyod to mgo minuvu riyot ki Disas iddos mo-uraan id losuran to busow woy dos nongovohokan. To kodsuhu rin da en, mid leggua iddos mgo busow woy no-uliyan dos langun no novohokan.
16 Birabirab sabuw wagabur kouh hiyen hima’am hibow hina Jesu biyan hitit, naatu awanawat eaf eo wagabur hibihir hititit, naatu sabuw afa hisawow hibow hinan auman etei iyawasih.
17 Notomanan ini, su amoy od kotuman iddos id po-ikahi to Monama ki propeta Isaias no mid ungketen to,
17 Sawar iti himamatar i dinab orot Isaiah eo kikirum na iturobe,
18 Na, to nokita ni Disas iddos mo-uraan minuvu no id lolivuung diyot kandin, mid ikahi sikandin diyot mgo tinodduwan din to, “Od undiyon ki to dipaat lanow.”
18 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiruru’ay Jesu itih, basit ana bai’ufununayah iuwih eo, “Kwabobuna tarabon harew kukuf rewan rounane.”
19 Piru to waa pa sikandan noko-ipanow, duwon sokkad no tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises no id porani ki Disas woy mid ikahi to,
19 Naatu ofafar bai’obaiyenayan orot ta na Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan, ayu o menamaim kwenan ayu boro imaim airit tanan.”
20 Mid tavak si Disas to, “Moppiya pa kos mgo lokivot su duwon od ko-ubpan, woy dos mgo manuk su duwon saag. Piru siyak no Anak to Minuvu, waa en noto-oo nod ko-imooyyan ku.”
20 Jesu iya’afut eo, “Sigarafor i hai batar tema’am, naatu mamu hai batar tema’am imaim ti’inu’in, baise Orot Natun inure in biyan tubaiwa’an isan aurin efan en.”
21 Na, duwon mandad sokkad taddot od pondumoruma kandin no mid ikahi to, “Longaggon, od uli a pa, woy otik nolobbong don iddos amoy ku, od duma a kikow.”
21 Bai’ufununayah orot tabo na Jesu isan eo, “Regah karam wan itihamiyu atan tamai momorob atayai’ibo atan ati’uf nuni airit tanan?”
22 Piru kahin Disas kandin to, “Podtohonowd iddos minatoy no od lobbong taddot mgo minuvu no waa umuun waad tomanon. Piru sikkow, duma ka koddi.”
22 Baise Jesu iya’afut eo, “Ayu kwi’ufnunu tan, iyab himomorob taiyuwih boro hinaya’ih.”
23 Na, id sakoy si Disas to bollangay woy mid duma kandin iddos mgo tinodduwan din.
23 Naatu Jesu wa isra’at ana bai’ufununayah hiyen bairi hiboy hirabon.
24 Tigkow id doppot kos monokkaan kaamag, woy id lapow ron kos mgo baud diyot bollangay, de-en asow ran don od koonnod. Piru si Disas, nokotintinuhon.
24 Naniyan meyemeye yabat gagamin misir wan kikiy yen wa iwanasum. Baise Jesu wa uranane nuhin bur inu’in ufu’ufut.
25 Na, id porani iddos mgo tinodduwan din woy id sukaa ran sikandin, kahi ran to, “Longaggon, tovangi koy! Od koonnod kid man moho ini!” Id sugga ni Disas iddos kaamag woy mgo baud amoy'd soro Mateo 8:23-26|src=" CN01707B.tif " size="span" ref="Mateo 8:25"
25 Bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, iniyawasi, wa iu’unun kafa’imo tana morob.”
26 Mid tavak si Disas to, “Mambot od kovaakkan kow? Oray'n disok kos kopomakoy row!” Na, id lohinat sikandin woy id sugga rin iddos kaamag woy mgo baud amoy'd soro, woy idda ron en, id tivonok kos langun.
26 Jesu iyafutih eo, “Kwa aisim kwabirubir? A not men nakabom, ayu kwanitutumu boro men kwanamorobomih.” Imaibo misir kwarar yabat kotar eotanih mar ta’imon nuwarob eafuw.
27 Oray'n nosoobbuwan iddos mgo tinodduwan din woy id po-ikohiyoy ran to, “Ondoy moho inin minuvu no ahad iddos kaamag woy mgo baud, id dumoruma kandin?”
27 Ana bai’ufununayah hifofor hio, “Iti orot i abi orot? Karam yabat naatu kotar boro fanan hinab hinanutanub.”
28 Na, id ponayun onsi Disas taman to id inguma ran diyot dipaa to lanow no riyot lugaa to mgo toho Gadara. To kodponog din, mid sinuggung kandin iddos oruwon minuvu no id losuran to mgo busow. Id pomon sikandan diyot langub nod lovongngan woy oraroy ran no movuut, de-en waa od poko-ukit taddon lugaa.
28 Naatu hirabon hina harew kukuf rewan rounane tafaram wabin Gadara hititit ana veya, orot rou’ab marasika wagabur kouh hito hirun rah yanamaim hima’ama hitit, hai itinin i birubir naatu nati efanamaim men yait ta reremoramih, anayabin hibirubir orot rou’ab isah. Baise Jesu nati’imaim titit ana veya, hairi hina Jesu biyan hitit.
29 Tigkow sikandan id pomehes, kahi ran to, “Sikkow no Anak to Monama, ondan man kos lavut du konami? Od silutan koy vo nikkow ahad konna pa ini kos ollog no timpu?”
29 Hiwow hio, “God Natun, aki isai mi’itube inasinafumih kunan? Aki baimakiy initi’imih, bo aki ai baimakiy ana veya binatit.”
30 Na konna oray'n moriyu rutun, duwon mo-uraan bavuy nid ponuwaa.
30 Naatu nati’imaim for i men ef yok hima hi’u’ufar.
31 De-en id po-eru-eru ki Disas iddos mgo busow, kahi ran to, “Otid po-owan koy nikkow, po-olina koy nod lasud duwot mgo bavuy.”
31 Imih wagabur Jesu hifefeyan hio, “Aki inanuni ana titit akokok iniyuni anan for wanawanah ana run.”
32 Na kahin Disas to, “Diyon kowd!” De-en id ponleggua iddos mgo busow woy id losuran dan iddos mgo bavuy. Idda ron en, id pouharus diyot daama iddos mgo bavuy woy nongo-uug diyot lanow woy nongoonnod.
32 Jesu eo, “Kwatit kwan.” Hirouwatait hinunuw hin for wanawanah hirun, for himisir fan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire hi’aa tomatom himorob.
33 To nokita idda taddot mgo tohodtamong to mgo bavuy, id lungkossu ran po-undiyot bonuwa, woy id ponudtuu ran iddos langun no notomanan taddot oruwon minuvu nid losuran to mgo busow.
33 Orot nati for hima’uten hima’am himisir hibihir hin bar merar hitit, abisa’awat himamatar hai tur hi’owen naatu orot rou’ab isah abisa mamatar auman hai tur hi’owen.
34 Purisu iddos langun no minuvu nid oubpa taddon bonuwa, id undiyot ki Disas, woy id po-eru-eru ran nod awa sikandin diyot lugaa ran.
34 Imaibo sabuw nati bar merar hima’am etei hitit hina Jesu bairi hitar naatu hi’i’itin ana veya hifefeyan hiu hai tafaram ihamiy tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.