Mateus 27
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 To od ka-allow ron, id pomuhawang iddos langun no ponguu to tohodbuwis woy dos od pombuyyahon to mgo Judio ko momonnu ran od ko-imotayan si Disas.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Id baku ran iddos bollad din woy id piyod dan sikandin diyot ki Pilato no gubernador to Roma.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Na si Judas no id boligya ki Disas, to nokita rin no id silutan si Disas to kopotayan, nokodsondit sikandin taddot id puungan din, woy id po-uli rin iddos otollumpuun plata no soopi riyot mgo ponguu to tohodbuwis woy'd pombuyyahon to mgo Judio.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Kahi rin kandan to, “Nokosaa a, su id boligya ku iddos minuvu no waa saa.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Na, id sovuwak ni Judas iddos soopi riyot osag to templo. Mid awa sikandin woy id pongoggot ukit to kodbovitin.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Na, id pomurut taddot mgo ponguu to tohodbuwis iddos soopi woy kahi ran to, “Id diiyan diyot keton mgo Suhu no id timuu ini riyot tootawwan to soopi to templo, oyya su nahamit man ini atag to kodbayad to kod-imatoy to minuvu.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 De-en id pomuhawang dan nod gomiton iddon soopi to kodbolli to livuta riyot minuvu no tohodbovaa to kuron amoy od lovongngan atag to mgo moholiyug nod patoy.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Purisu taman ko-ungkay, id ngoranan don iddon livuta to ‘Livuta nid Boyaran to Longossa.’
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Ukit tadda, notuman iddos id ikahi dangan ni propeta Jeremias no mid ungketen to,
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Woy id gamit idda amoy id bolli to livuta riyot minuvu no tohodbovaa to kuron iling taddot id suhu koddi to Monama.”
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Na si Disas, mid lohinat diyot isowwan to gubernador woy id intud kandin iddos gubernador, kahi rin to, “Sikkow vo kos hari to mgo Judio?”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Piru waa tovaka ni Disas iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos od pombuyyahon to mgo Judio no id uug kandin no nokopuung sikandin to saa.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Na mid ikahi si Pilato to, “Waa ru vo norinog iddos mo-uraan saa no id uug dan kikow?”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Piru waa en id tavak si Disas ahad sokkad taddot saa nid uug dan kandin, de-en oray'n nosoobbuwan dos gubernador.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Na ipat pista to Kodlihad to Ponolihan, nooyami ron to gubernador nod poleggua to sokkad no pinirisu no od buyuwon to mo-uraan minuvu.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Iddon timpu, duwon pinirisu no novantug nod puung to morat no id ngoranan ki Barabas.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 De-en to nolivuung don iddos mo-uraan minuvu, id intud si Pilato kandan, kahi rin to, “Ondoy man kos id kopi-i row nod polegguangon ku, si Barabas bo o si Disas no id ngoranan no Mesiyas?”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Id oseng ni Pilato idda, su nosorollan din no kosina kos unayan no id boggoy ran si Disas diyot bollad din.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Laggun to id unsad pa si Pilato diyot unsaran to kodhukum, duwon id inguma no id piyod to sulat pomon diyot sawa ni Pilato. Woy nokosulat dutun no, “Yo ru monnuwa kos minuvu no waa saa, su genot bulli duwon morat no tohenoppon ku moka-atag kandin woy noosayan a oraroy taddon tohenoppon.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Piru id sutsutan taddot mgo tohodbuwis woy'd pombuyyahon to mgo Judio iddos mgo minuvu, no iyon dan od buyuwon nod polegguangon, si Barabas woy od po-imotayan si Disas.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Na mid intud mandon si Pilato, kahi rin to, “Ondoy musing ka-ay't oruwa kos id kopi-i row nod polegguangon ku?”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Kahi rin mandon to, “Ondan kos od puungan ku ki Disas no id ngoranan no Mesiyas?”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Piru mid ikahi si Pilato kandan to, “Mambo? Ondan man kos saa no nopuungan din?”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 To nokita ni Pilato no worad en koru-anon taddot osengan din diyot mgo minuvu woy od ko-ukag don nanoy sikandan, id angoy sikandin to oweg woy id ounab to bollad din diyot isowwan to mo-uraan minuvu. Kahi rin to, “Waa en lavut ku to kopotayan ka-ay'n minuvu! Koniyu ron no saa!”
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Mid tavak iddos langun no minuvu to, “Oyya! Sikami woy dos mgo anak doy kos od sukutan taddot kandin no kopotayan!”
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Na id poleggua ni Pilato si Barabas, piru si Disas, id polompossan din, woy id boggoy rin diyot bollad to mgo sundau amoy id pakpak diyon to krus.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Na, id piyod to mgo sundau si Disas diyot baoy to gubernador woy nokolingkus kandin iddos langun no duma ran no mgo sundau.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Id lusutan dan si Disas, woy id umpakan dan tod momoollutun umpak iling to umpak to hari.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Id podlambed dan kos duhiyon no baahon, woy id bovallan dan idda no kuruna no id takos diyot uu ni Disas. Nopongnga, id posomad sikandin to bookayu riyot kowanan no bollad din no uvag kun to bastun to hari. Na mid lingko-od dan diyot isowwan din woy id sumpalit dan sikandin, kahi ran to, “Muopa no mowwet kos umuu ru, sikkow no Hari to mgo Judio!”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Na, id pon-ilobban dan sikandin woy id angoy ran iddos id somaddan din no bookayu, woy id pipit dan idda riyot uu rin.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 To nopongnga ran mid sumpalit kandin, id lusut dan iddos od momoollutun umpak woy id posukub dan mandon iddos umpak din. Nopongnga, id piyod dan sikandin diyot leggua amoy id pakpak diyon to krus.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 To id leggua ran don pomon diyot bonuwa, nosinuggung dan iddos minuvu no id ngoranan ki Simon no toho Cirene, woy id pohos dan sikandin nod tiyang taddot krus ni Disas.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Na, id inguma ran don diyot lugaa nod ngoranan to Golgota, (no iddos kohulugan, lugaa to Bongovongo).
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Id boggayan dan si Disas to binu no id sombutan to mopet no bawi nod pokotogka to mosakit. Piru to id geddaman din idda, mid elle sikandin nod inom tadda.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Na id pakpak dan si Disas diyon to krus, woy id bunutbunut dan atag taddot ogget ni Disas ko ondan kos od kokomunoy to ipat sokkad kandan.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Nopongnga idda, mid unsad sikandan amoy'd tamong kandin.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Na riyot lomig datas to uu ni Disas, id tawwan dan to korotula, woy nokosulat dutun iddos saa nid uug dan kandin no mid ungketen to, “Ini en si Disas no Hari to mgo Judio.”
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Na, duwon oruwon kriminal no id pakpak dan mandad diyon to krus no riyot tapad ibpit ni Disas. Iddos sokkad, diyon lomig to kowanan din woy dos sokkad, diyon lomig to ivang.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Na iddos mgo minuvu nid lihad dutun, id ponlingi-lingi ran woy id sumpalit dan sikandin.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Kahi ran to, “Tomman du, od gobban du iddos templo woy'd poohinaton du mandon daom da to otollun allow. Otik mooggot en iddos id oseng du, tovangiyu kos ko-ugolingun du! Woy otik mooggot ka en no Anak to Monama, ponog ka ruwot krus!”
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Mid sumpalit mandad kandin iddos mgo ponguu to tohodbuwis, dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos od pombuyyahon to mgo Judio.
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 Kahi ran to, “Te, id tovangan din kos duma, piru dii man sikandin od pokotavang to ko-ugolingun din! Tomman din no Hari sikandin to Israel. Otid pokoponog sikandin duwot krus, od pomakoy ki kandin.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Id salig man sikandin to Monama woy id ikahi rin pe-en no Anak sikandin to Monama. Na, od ontongngan ta ve-en kod tovangan sikandin to Monama!”
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Ahad pe-en iddos mgo kriminal nid pakpak diyon to krus no duug din, iling dad en mandad tadda kos kodsumpalit dan kandin.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Na, to moko-untud don kos allow, tigkow id mosukirom kos intirut ingod daom to otollun uras.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 To mgo alas tres don to mapun, id pehes si Disas to monokkaa no mid ungketen to, “Eli, Eli, lema sabactani?” no iddos kohulugan, “Monama ku, Monama ku, mambot id tonanan a nikkow?”
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 To norinog idda taddot dumon minuvu nod loohinat dutun, mid ikahi sikandan to, “Id umow rin si Elias!”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Sokkad kandan, id lungkossu woy mid angoy to immat bukoo nid aggom diyot suka, woy id takos din idda riyot ubpu to panga to kayu. Nopongnga, id bullow rin idda amoy id po-inom kandin.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Piru mid ikahi iddos duma to, “Podtohona row sikandin. Od ongatan ta woy'd ontongngan ta kod loppow vo si Elias amoy'd tavang kandin.”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Na id pehes mandon si Disas to monokkaa, woy id salig din kos ispiritu rin diyot Monama.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Idda ron en, iddos oray'n mokoppaan kurtina riyon to templo, novendas pomon diyot datas po-undiyot dosiyung. Na, id linug woy nongotobbag dos doorakkoon mgo batu. Iddos oray'n mokoppaan kurtina riyon to templo, novendas pomon diyot datas po-undiyot dosiyung Mateo 27:51|src=" CNT5723.tif " size="span" ref="Mateo 27:51"
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Nopokes kos mgo lovongngan woy mo-uraan minuvu to Monama nid poomatoy no nongovadnow.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Id leggua sikandan pomon diyot lovongngan. Woy to novadnow ron si Disas, iddos id poomatoy no nongovadnow, mid undiyot Jerusalem woy mo-uraan minuvu no nokokita kandan.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Na, iddos kopitan to mgo sundau woy dos mgo sakup din no id tamong ki Disas, nokorinog taddon linug woy nokita ran iddos mgo notomanan, woy oraroy ran no novaakkan. Kahi ran to, “Bonnaa vos en no Anak sikandin to Monama!”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Na, duwon mo-uraan ba-ay rutun no id pomantow riyot moriyu boyow. Sikandan iddos id dumoruma ki Disas pomon poron diyot Galilea, woy id tovangan dan sikandin.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Dos duma kandan, si Maria no toho Magdala, si Maria no inoy ni Santiago woy Jose woy dos sawa ni Sebedeo.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 To od kosagkup don, id inguma iddos od koruwonnan no minuvu no id ngoranan ki Jose no toho Arimatea. Sokkad sikandin taddot od pondumoruma ki Disas.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Mid undiyon sikandin to ki Pilato amoy od buyuwon din nod ongayon iddos bangkoy ni Disas. Na, id aman si Pilato tadda.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 De-en id angoy ni Jose iddon bangkoy, woy id bukusan din to lammi woy mahaa no ogget.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Woy id ta-aw rin idda riyot langub no lovongngan no lammi rin id bongbangan atag to ko-ugolingun din. Na, id lokobban din idda to dakkoon batu woy mid ipanow sikandin.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Iddos mgo ba-ay no si Maria no toho Magdala woy dos sokkad pa no Maria, id unsad dutun nid isau riyot lovongngan.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 To so-op no allow no idda en kos Allow't Kod-imolloy, mid undiyot ki Pilato iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo Pariseo.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Kahi ran to, “Sir, nosompottan doy no iddot no-uyag pa iddos bouhuson no minuvu, mid ikahi sikandin no od kovadnow kun sikandin otid lihad kos iko-otollun allow.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 De-en iyon ayu moppiya no od suhu ka to minuvu nod potomongngon tat lovongngan din taman to otollun allow, su saddook od undiyon iddos mgo tinodduwan din amoy'd takow taddot bangkoy rin woy'd osengon dan no novadnow ron sikandin. Ko ungketen kos od puungan dan, iddos kod-ouhus dan, od lampas pe-en taddot unna.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Kahin Pilato kandan to, “Oyya, piyoddow kos mgo sundau woy ooyyari row tod tamong dos lovongngan.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 De-en id ipanow ran, woy id tawwan dan to patow dos batu riyot sobbangan to lovongngan amoy'd kosorollan ko duwon od lukat tadda. Nopongnga, id tuwos dan iddos mgo sundau amoy'd tamong tadda.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.