Mateus 26
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na, to nopongnga id nonaw ni Disas idda langun, id ikohiyan din iddos mgo tinodduwan din to,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Nosorollan dow no oruwa robbon allow pomon ko-ungkay, od inguma ron kos pista to Kodlihad to Ponolihan. Woy siyak no Anak to Minuvu, id boggoy riyot bollad to mgo minuvu amoy id pakpak diyon to krus.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Na, id lolivuung iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos od pombuyyahon to mgo Judio riyot baoy ni Caifas no mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Id pomuhawang sikandan to kod-ammot ki Disas no waa od pokosaddoo, oyyos od po-imotayan dan sikandin.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Kahi ran to, “Konna ta id posasang to pista kos kod-ammot kandin, su saddook od ko-ukag kos mgo minuvu.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 To riyon don onsi Disas to Betania, mid undiyon sikandan to baoy ni Simon no duwon bohok no et-et no no-uliyan don.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Na, duwon sokkad no ba-ay nid inguma no id piyod to oray'n mahaa no pomammut no nokota-aw riyot tootawwan no binovallan pomot batu nod ngoranan to alabastro. Laggun tid ka-an onsi Disas, id porani kandin iddon ba-ay woy id daddas din iddos pomammut diyot uu ni Disas.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 To nokita idda to mgo tinodduwan din, id langot sikandan woy kahi ran to, “Kuu! Mambo moho tid uuwakkan din ika?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Su otik id boligya pa nanoy ikon pomammut, maanmaan kos kontidad woy dos bayad, id boggoy riyot mgo worowora.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Piru nokosaddoo si Disas taddot osengan dan woy mid ikahi sikandin to, “Mambot od sowayon dow sikandin? Su moppiya man kos id puungan din koddi.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Oyya su iddos mgo worowora, inaayun dow od koruma. Piru siyak, konna a nikiyu inaayun od koruma.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Inis koddaddas din to pomammut ka-ay't lawa ku, id panoy rin atag to kodlobbong koddi.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no ahad ingkon ka-ay to ampow't ingod id ponudtuu iddos Moppiyon Dinoggan, id ponudtuu en mandad inis id puungan din koddi amoy'd kosompottan sikandin.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Sokkad taddot sopuu-oruwon apostoles no id ngoranan ki Judas Iscariote, id undiyon to mgo ponguu to tohodbuwis.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Woy mid ikahi sikandin to, “Pila kos id boggoy row koddi otik id boggoy ku riyot koniyun bollad si Disas?” Na, id iyap dan to otollumpuun plata no soopi woy id boggoy ran idda riyot kandin.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Pomon taddon timpu, id nangkap si Judas to po-ukit to kodboligya ki Disas.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Na riyot unnon allow to pista to Paan no Waa Potuvu, id porani ki Disas iddos mgo tinudduwan din woy mid intud kandin. Kahi ran to, “Longaggon, ingkon koy od panoy to lavung ta atag to pista to Kodlihad to Ponolihan?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Kahin Disas to, “Undiyonni row iddos sokkad no minuvu no riyot bonuwa to Jerusalem, woy osengi row sikandin no, ‘Mid ikahi iddos Tohodnonaw no id inguma ron kos timpu nid panoy to Monama atag kandin. Sikami no mgo tinodduwan din, id po-undini rin to baoy ru amoy ka-ay koy od lavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan.’
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Na, id puungan taddot mgo tinodduwan iddos id pomandu ni Disas woy id panoy ran to lavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 To od kosagkup don, mid ka-an si Disas duma taddot sopuu-oruwon apostoles.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Laggun tid ka-an sikandan, mid ikahi si Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no sokkad koniyu, od boligya koddi.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Na oray'n naanu iddos mgo tinodduwan, woy ipat sokkad kandan, mid intud kandin, kahi ran to, “Longaggon, siyak bo kos od tommanon du?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Mid tavak si Disas to, “Iddos id aggom to paan ka-ay't yohung duma koddi, sikandin en kos od boligya koddi.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Siyak no Anak to Minuvu, od patoy a en iling taddot no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama. Piru moka-arat-arat kod kotomanan taddot minuvu nod boligya koddi. Moppiya pa nanoy ko waa sikandin nominuvu.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Na si Judas nod boligya ki Disas, mid ikahi to, “Tohodnonaw, siyak bo kos od tommanon du?”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Laggun tid ka-an sikandan, mid angoy si Disas to paan woy id posolamat sikandin diyot Monama. Nopongnga, id toppiktoppik din idda woy id toyyow riyot mgo tinodduwan din, woy kahi rin to, “Owata row ini woy kanna row. Ini en kos lawa ku no id buwis atag koniyu.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Na, mid angoy sikandin to kupa woy id posolamat diyot Monama. Nopongnga, id toyyow rin idda riyot kandan, woy kahi rin to, “Owata row ini woy inom kow langun.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Ini en kos longossa ku no id posivonnaa to kodpotonduwoy to Monama. Id tihis kos longossa ku atag to mo-uraan minuvu amoy'd koposinsyan kos mgo saa ran.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Od ikohiyan ku sikiyu, no dii ad od uman nod inom to ammis to ubas taman tod inguma ron iddos timpu no od inom a to lammin ammis duma koniyu init timpu nod hari ron kos Monamon Amoy ku.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Na id kanta ran atag to koddoong to Monama, woy nopongnga, mid undiyon dan to Buvungan to mgo Olibo.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Na kahin Disas kandan to, “Ini en no bulli, langun dow od paahuy woy'd tanan koddi, oyya su no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Piru riyot timpu nod kovadnow ad, od unna a koniyu riyon to Galilea.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Na kahin Pedro ki Disas to, “Ahad od tanan dan langun kikow, konna a en od tanan kikow.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Kahin Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku kikow, Pedro, no to dii pa od ukkaa kos manuk to ini en no bulli, ko-otollu rud kangkan tod elle no waa ka id kilaa koddi.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Piru mid tavak si Pedro to, “Ahad od patoy a duma kikow, konna ku en id elle no waa ku sikkow nokilaa.” Na, ungketen dad en mandad kos id ikahi taddot dumon mgo tinodduwan din.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Na, id undiyon si Disas to lugaa nod ngoranan to Getsemane duma taddot mgo tinodduwan din, woy id ikohiyan din sikandin to, “Unsad kow pa ka-ay, laggun tod dasaa a riyot ko-unnan.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Id poruma rin si Pedro woy dos oruwon anak ni Sebedeo. Id tigkanoy kos id geddam din no lampas no lanu, woy oray'n movoggat kos ginawa rin.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Kahi rin to, “Lampas kos lanu ku no imman tod patoy ad. Polintotuwos kow pa ka-ay woy yo kow'd tinuhon.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Na id poriyu boyow sikandin diyot ko-unnan, woy rutun, id laangkob sikandin diyot livuta woy mid dasaa, kahi rin to, “Amoy ku, otid kopakoy, yo ad po-ukita tod ingumon koosayan. Piru konna inis id kopi-i ku kos od kotuman, ko konna, idda rad en so kikow'n id kopi-i.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 To id livod sikandin diyot otollun tinodduwan din, nokita rin sikandan no nokotinuhon. Kahi rin ki Pedro to, “Mambot id tinuhon kow moho? Konna kow vo od pokogaha no diid tinuhon ahad sokkad da no uras?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Yo kow'd tinuhon, woy dasaa kow amoy dii kow'd kopiyod diyot kodpuung to saa. Dos ginawa row, od kopiyan nanoy nod puung to motallong, piru iddos lawa row, moomet.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Na iko-oruwon timpu, id undiyon mandon si Disas to ko-unnan amoy'd dasaa. Kahi rin to, “Amoy ku, otik ko-ilangan en nod poko-ukit a to od ingumon koosayan, muopa no iddos kikow'n id kopi-i kos od kotuman.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Nopongnga, id livod mandon sikandin diyot mgo tinodduwan din woy nokita rin sikandan no nokotinuhon, su oraroy ron no movoggat kos mata ran.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Na, id tanan mandon si Disas kandan woy mid undiyon to ko-unnan amoy'd dasaa to iko-otollun timpu iling taddot unnon dosalon din.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Nopongnga idda, id livod mandon sikandin diyot mgo tinodduwan woy mid ikahi to, “Mambot id tinuhon kow poron woy'd oimolloy? Ontongngi row, id inguma ron kos uras no siyak no Anak to Minuvu, id boggoy riyot bollad to mgo mosaasaa.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Onnow kowd, su ini ron kos minuvu nod boligya koddi.”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Laggun tod ooseng pa si Disas, id inguma si Judas no sokkad taddot sopuu-oruwon tinodduwan din. Id duma kandin iddos oray'n mo-uraan minuvu no posidpiyod to mgo polihuma woy mgo badas. Iyon id suhu kandan, iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos od pombuyyahon to mgo Judio.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Tapoy id posaddoo ni Judas kandan iddos kilaannan, kahi rin to, ‘Iddos minuvu no od pongumustan ku ukit to kod-arok, sikandin en iddos od nongkapon dow. Na omotta row sikandin!”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 De-en to kod-inguma ni Judas, idda ron en, id porani sikandin ki Disas woy mid ikahi to, “Tohodnonaw, moppiyon bulli!” Woy id pongumusta sikandin ki Disas ukit to kod-arok.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Mid tavak si Disas to, “Suwod, lukutowd woy puungiyud iddos dontulon to kod-undini row.”
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Idda ron en, sokkad taddot id duma ki Disas, id tadnus to polihuma rin, woy id tibbas din iddos uripon taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, de-en no-utas kos divauy'n tolinga.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Piru mid ikahi si Disas kandin to, “Polivod du kos polihuma ru ruwot lipi, su iddos langun nod tadnus to polihuma, od patoy en ukit to polihuma.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Waa ka vo nokosaddoo, no otik id kopi-i ku, od poko-umow a riyot Amoy ku nod tavang koddi woy idda ron en, od popiyod sikandin to maanmaan no ponolihan?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Piru otid buyu a to tavang, konna od kotuman iddos Nosulat no Kahit Monama no ini en kos ko-ilangan nod kotomanan.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Na mid ikahi si Disas diyot mgo minuvu to, “Kriminal a vo su goli kow od piyod to mgo polihuma woy mgo badas to kod-ammot koddi? Allow-allow a man id unsad woy id nonaw riyot templo, piru waa a man nikiyu omotta.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Piru od kotomanan ini langun, su amoy od kotuman iddos no-ikahi to mgo propeta riyot Nosulat no Kahit Monama.” Na, id tanan kandin iddos langun no tinodduwan woy id paahuy.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Na iddos id pon-ammot ki Disas, id piyod kandin diyot baoy to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis no si Caifas. Diyon mandad id lolivuung iddos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos od pombuyyahon to mgo Judio.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Si Pedro, id tintinundug no moriyu boyow taman diyot lama to baoy taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. Id usok sikandin dutun woy mid ounsad duma to mgo tohodtamong taddon baoy amoy'd kokita ko ondan kos od kotomanan ni Disas.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Na, iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos langun no sakup to hukumanan to mgo Judio, id nangkap sikandan to unayan, ahad konna bonnaa amoy'd uuhon dan to saa si Disas woy'd po-imotayan.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Piru waa nokita ran, ahad mo-uraa kos id posivonnaa to uhus moka-atag kandin.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Woy kahi ran to, “Id oseng inin minuvu to, ‘Od gobban ku kos templo woy od poohinaton ku mandon daom to otollun allow.’ ”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Na, id lohinat iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis woy id inturan din si Disas, kahi rin to, “Waa vo id pokotavak du taddot id oseng dan moka-atag kikow?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Piru id po-onong-onong da en si Disas. Na, id ooseng mandon iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, kahi rin to, “Pongulivot ka ukit to ngaran to ma-antoy'n Monama no od ponudtulan koy nikkow ko sikkow ve-en kos Mesiyas, dos Anak to Monama.”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Mid tavak si Disas to, “No-oseng dud en. Piru od ikohiyan ku sikiyu no init morin allow, od kokita row no siyak no Anak to Minuvu, od unsad diyon lomig to kowanan to Monamon Motuus, woy od undini a pomon diyot datas to langit nod dumannan to souhapun.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Na, id bendas taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis iddos umpak din pomon to lingasa rin, woy mid kahi sikandin to, “Id sosumpalit sikandin to Monama! Konnad ko-ilangan nod angoy ki pa to duma nod posivonnaa taddot saa rin? Sikiyu ron en kos nokorinog taddot kodsosumpalit din.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Na ondan kos od ko-oseng dow ka-ay?”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Na, id ilobban dan sikandin diyot bonnong woy id ponsuntuk woy dos duma, id pontabpi kandin.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Kahi ran to, “Na sikkow no Mesiyas kun uvag, otukow ve-en ko ondoy kos id tabpi kikow?”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Laggun tid ounsad si Pedro riyot lama, duwon sokkad no ba-ay no sudsuhuwon to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis no id porani kandin woy mid ikahi to, “Sikkow mandad, sokkad ka en no duma ni Disas no toho Galilea.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Piru mid elle si Pedro riyot isowwan to langun, kahi rin to, “Te, waa moho saddoo ku ruwot id oseng du!”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Waa nouhoy pomon tadda, mid undiyon sikandin to sobbangan to lama. Na rutun, duwon mandon sokkad no ba-ay'n sudsuhuwon no nokokita kandin, woy id osengan din iddos mgo minuvu rutun. Kahi rin to, “Ikon minuvu, sokkad en sikandin nid duma ki Disas no toho Nazaret.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Piru mid elle rad mandon si Pedro no golid pongulivot, kahi rin to, “Waa a moho nokokilaa ruwon no minuvu!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Todtahad, id porani ki Pedro iddos mgo minuvu nid loohinat dutun woy kahi ran to, “Bonnaa en no sokkad ka en kandan, su riyot kodlituk du, iling mandad taddot kodlituk to mgo toho Galilea.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Piru id pongulivot pe-en sikandin, kahi rin to, “Ahad od patoy a pa ko-ungkay ko id ouhus a, su nosorollan to Monama no waa ku en moho nokilaa ikon minuvu.”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Woy nosompottan ni Pedro iddos id ikahi ni Disas kandin no, “To dii pa od ukkaa kos manuk to ini en no bulli, ko-otollu rud kangkan tod elle no waa ka id kilaa koddi.” Na, mid awa sikandin woy oray'n mopet kos sinoggawon din.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.