Marcos 15

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 To od ka-allow ron, id pomuhawang iddos mgo ponguu to tohodbuwis, dos od pombuyyahon to mgo Judio, dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos langun no tohodhukum ko ondan kos od puungan dan ki Disas. Na, id baku ran kos bollad din woy id piyod dan sikandin diyot ki Pilato no gubernador to Roma.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 Id inturan ni Pilato si Disas, kahi rin to, “Sikkow vo kos hari to mgo Judio?”
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 Na iddos mgo ponguu to tohodbuwis, mo-uraa kos saa no id uug dan ki Disas.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 De-en id intud mandon si Pilato, kahi rin to, “Norinog du iddos mo-uraan saa no id uug dan kikow. Ondan, waa vo id pokotavak du?”
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Piru waa en id tavak si Disas, de-en oray'n nosoobbuwan si Pilato.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Na ipat pista to Kodlihad to Ponolihan, nooyami ron ni Pilato no od poleggua to sokkad no pinirisu nod buyuwon to mgo Judio.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Iddon timpu, duwon mgo minuvu no noprisu pomon to kodsupak dan to guberno. Sokkad kandan, id ngoranan ki Barabas no noko-imatoy to minuvu riyot nosamuk don.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 To id undiyot ki Pilato iddos mo-uraan minuvu, id buyu ran nod polegguangon din iddos sokkad no pinirisu, su idda me-en kos od puungan din ipat lahun.
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 Na mid intud si Pilato kandan, kahi rin to, “Od kopiyan kow vo nod polegguangon ku inis Hari to mgo Judio?”
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 Id oseng ni Pilato idda, su nosorollan din no iddos mgo ponguu to tohodbuwis, kosina kos unayan no id boggoy ran si Disas diyot bollad din.
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Piru id sutsutan taddot mgo ponguu to tohodbuwis iddos mgo minuvu, no iyon dan od buyuwon nod polegguangon, si Barabas, konna si Disas.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 Id intud mandon si Pilato, kahi rin to, “Ondak id kopi-i row nod puungan ku ka-ay't minuvu no id ngoranan dow no Hari to mgo Judio?”
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 Na id pehes dan no mid ungketen to, “Id pakpak sikandin diyon to krus!”
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 Kahin Pilato kandan to, “Mambo? Ondan man kos saa no nopuungan din?” Piru ayas pe-en id pehes iddos mgo minuvu nid ungketen to, “Id pakpak sikandin diyon to krus!”
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 De-en id poleggua ni Pilato si Barabas su id kopi-i rin nod kahaa kos mgo minuvu, woy id polompossan din si Disas. Nopongnga, id boggoy rin sikandin diyot bollad to mgo sundau amoy id pakpak diyon to krus.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 Na, id piyod to mgo sundau si Disas diyot lama to baoy't gubernador, woy id livuung dan iddos langun no duma ran no mgo sundau.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 Id umpakan dan si Disas tod momoollutun umpak iling to umpak to hari. Id podlambed dan iddos duhiyon no baahon, woy id bovallan dan idda no kuruna no id takos diyot uu ni Disas.
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 Na, id po-uvag-uvag dan nod posivantug kandin woy kahi ran to, “Muopa nod mowwet kos umuu ru, sikkow no hari to mgo Judio!”
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 Na id pomipitan dan kos uu rin to bookayu, woy id pon-ilobban dan sikandin, woy id ponlingko-od dan diyot isowwan din no uvag kun tod simba ran kandin.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Nopongnga ran sikandin tid sumpalit, id lusut dan iddos od momoollutun umpak woy id posukub dan mandon iddos kandin no umpak. Nopongnga, id piyod dan sikandin diyot leggua amoy id pakpak diyon to krus.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Laggun to riyon sikandan to daan, nokosuggung dan to sokkad no minuvu no toho Cirene no id pomon diyot bariyu. Id pohos dan sikandin nod tiyang taddot krus ni Disas. (Dos ngaran din, si Simon no amoy onni Alejandro woy Rufo).
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Id piyod dan si Disas diyot lugaa nod ngoranan to Golgota, no iddos kohulugan, lugaa to Bongovongo.
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Od boggayan dan si Disas to binu no id sombutan to bawi nod ngoranan no mira, piru waa sikandin id inom tadda.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 Na, id pakpak dan sikandin diyon to krus. Id bunutbunut dan atag taddot ogget ni Disas ko ondan kos od kokomunoy to ipat sokkad kandan. Id pakpak si Disas diyon to krus taddot mgo sundau to Roma Marcos 15:24|src=" ubsn189.tif " size="span" ref="Marcos 15:24"
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 Mgo alas nuwebe to sollom kos uras to kodpakpak dan ki Disas diyon to krus.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Na riyot korotula, nokosulat iddos saa no id uug dan kandin no mid ungketen to, “Ini en si Disas no Hari to mgo Judio.”
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Na, duwon oruwon kriminal no id pakpak dan mandad diyon to krus no riyot tapad ibpit ni Disas. Iddos sokkad, diyon lomig to kowanan din woy dos sokkad, diyon lomig to ivang.
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 [Ukit ka-ay, notuman iddos no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to,
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Na iddos mgo minuvu nid lihad dutun, id ponlingi-lingi ran woy id sumpalit dan sikandin. Kahi ran to, “Tomman du, od gobban du iddos templo woy'd poohinaton du mandon daom da to otollun allow!
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 Otik mooggot en iddos id oseng du, tovangiyu kos ko-ugolingun du woy ponog ka ruwot krus!”
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Ungketen dad en mandad kos id puungan taddot mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. Id sumpalit dan sikandin, kahi ran to, “Te, id tovangan din kos duma, piru dii man sikandin od pokotavang to ko-ugolingun din!
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Otik bonnaa en no sikandin kos Mesiyas no Hari to Israel, od pokoponog nanoy sikandin duwot krus amoy od kokita ta woy'd pomakoy ki kandin.”
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Na, to moko-untud don kos allow, tigkow id mosukirom kos intirut ingod daom to otollun uras.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 To alas tres don to mapun, id pehes si Disas to monokkaa no mid ungketen to, “Eloi, Eloi, lema sabactani,” no iddos kohulugan, “Monama ku, Monama ku, mambot id tonanan a nikkow?”
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 To norinog idda taddot dumon minuvu no id loohinat dutun, mid ikahi sikandan to, “Id umow rin si Elias!”
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 Na, duwon sokkad no minuvu nid lungkossu woy id angoy sikandin to immat bukoo nid aggom diyot suka, woy id takos din idda riyot ubpu to panga to kayu. Nopongnga, id bullow rin idda amoy id po-inom kandin. Mid ikahi iddos minuvu riyot mgo duma rin to, “Od ongatan ta kod loppow vo si Elias amoy od angoy kandin duwot krus.”
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Na, id pehes si Disas to monokkaa woy novudtus don kos songnga rin.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Iddos oray'n mokoppaan kurtina riyon to templo, novendas pomon diyot datas po-undiyot dosiyung.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 To norinog taddot kopitan to mgo sundau no id lohinat diyot isowwan to krus iddos kodpehes ni Disas, woy to nokita rin iddos notomanan, mid ikahi sikandin to, “Mooggot bos en no Anak sikandin to Monama!”
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 Na, duwon mandad mgo ba-ay nid pomantow. Sikandan onsi Maria no toho Magdala, si Salome, woy si Maria no inoy ni Jose woy dos ari rin no si Santiago.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Sikandan iddos mgo ba-ay no id dumoruma ki Disas, woy id tavang kandin to riyon pa sikandin to Galilea. Duwon mandad mo-uraa pon mgo ba-ay no id duma kandin to kod-undiyon din to Jerusalem.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 Na iddot kodpatoy ni Disas, nokosasang idda to allow to kodpanoy atag to Allow't Kod-imolloy. De-en to id saop don kos allow, duwon minuvu nid inguma no id ngoranan ki Jose no toho Arimatea.
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 Sokkad sikandin nod rispituwon no sakup to Mowwet no Hukumanan to mgo Judio, woy id aangat sikandin to timpu to kodharit Monama. To iddon mapun, waa sikandin id aang-aang nid undiyot ki Pilato, woy id buyu rin nod ongayon iddos bangkoy ni Disas.
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 To kodbuyu ni Jose tadda, nosoobbuwan si Pilato, su kunan din ko waa pa id patoy si Disas. Na id po-umow rin iddos kopitan to mgo sundau, woy id inturan din ko mooggot be-en no id patoy ron si Disas.
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 Id ikahi iddos kopitan to mgo sundau no id patoy ron en si Disas, de-en id aman si Pilato no od ongayon ni Jose iddos bangkoy ni Disas.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Pomon tadda, id ipanow si Jose. Id bolli sikandin to mahaa no ogget, woy id angoy rin iddos bangkoy ni Disas diyon to krus woy id bukusan din idda taddot ogget. Nopongnga, id ta-aw rin idda riyot lovongngan no id bongbangan no pahang iling to langub. Duwon dakkoon batu rutun no id lokkob din taddot lobbong.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Na, nokita ni Maria no toho Magdala woy ni Maria no inoy ni Jose ko ingkon din lomig id lobbong iddos bangkoy ni Disas.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.