Lucas 23
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Nopongnga idda, mid lohinat iddos langun no minuvu no nolivuung dutun woy id piyod dan si Disas diyot ki Pilato no gubernador.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Woy id uug dan kandin no nokopuung sikandin to saa, kahi ran to, “Inin minuvu, nokita roy no id sutsutan din iddos duma roy no mgo Judio nod supak to guberno. Su id diiyan din sikandan nod bayad to buhis diyot hari to Roma. Id ikahi rin pe‑en no sikandin kun iddos Mesiyas no hari.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 De‑en id inturan sikandin ni Pilato, kahi rin to, “Sikkow vo kos hari to mgo Judio?”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Na, id osengan ni Pilato iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mo‑uraan minuvu, kahi rin to, “Waa nokita ku no unayan nod silutan inin minuvu.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Piru ayas pe‑en sikandan id pehes no mid ungketen to, “Sikandin en kos unayan no no‑ukag kos mgo minuvu ka‑ay to intirut Judea pomon to mgo nonaw rin. Id tigkanoy sikandin nid nonaw riyot prubinsya to Galilea woy id so‑ob ka‑ay't Jerusalem.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Na, to norinog idda ni Pilato, mid intud sikandin ko toho Galilea vo si Disas.
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 To nosorollan ni Pilato no id pomon bos si Disas diyot Galilea, id popiyod din sikandin diyot ki Herodes su no‑iraom man idda to kodponguu rin, woy nokosasang mandad no riyon si Herodes to Jerusalem.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Nahaahaa si Herodes to nokita rin si Disas, su nouhoy ron no id kopi‑i rin nod kokita sikandin. Mo‑uraa kos norinog din moka‑atag ki Disas woy id kopi‑i rin nod pokitannon sikandin to mokososoobbu.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Na, id intud‑inturan ni Herodes si Disas, piru waa en sikandin mid tavak.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no id ponloohinat dutun, id oyassan dan pe‑en tid uug si Disas to mgo saa.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Na, id sumpalit si Disas woy id po‑ilawan ni Herodes duma taddot mgo sundau rin. Id umpakan dan pe‑en sikandin to motoos no uvag kun to umpak to hari, woy id polivod din si Disas diyot ki Pilato.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 To iddon allow, nokod‑oukuy ron si Herodes woy si Pilato, su nokodkuntra ran man iddot id lihad.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Na, id po‑umow ni Pilato iddos ponguu to mgo tohodbuwis, dos dumon mgo ponguu to Judio woy dos mgo minuvu.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Kahin Pilato kandan to, “Id piyod dow rinit koddi inin minuvu no id uug dow no sikandin kos unayan nod ko‑ukag iddos mgo minuvu to kodsupak to guberno. Piru to id intud‑intud a kandin diyot isowwan dow, waa en nokita ku no unayan nod silutan sikandin.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Ungketen dad en mandad ki Herodes, su id polivod din man inin minuvu rinit keta. Na, waa en nopuungan din no saa no ollog sikandin nod silutan to kopotayan.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 De‑en od polompossan ku ra sikandin woy kopongnga, od polegguangon.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 [Id oseng din idda, su ipat pista to Kodlihad to Ponolihan, nooyami rin don nod poleggua to sokkad no pinirisu.]
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Piru to norinog taddot mgo minuvu iddos id oseng ni Pilato, id pehes dan no mid ungketen to, “Imotayiu ikon minuvu! Si Barabas kos polegguangow!” Id silutan si Disas to kopotayan Lucas 23:13-25|src=" CNT5673.tif " size="span" ref="Lucas 23:18"
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Ini si Barabas, id prisu, oyyos sokkad sikandin taddot id ponsupak to guberno riyot Jerusalem woy noko‑imatoy sikandin.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Id kopi‑i nanoy ni Pilato no si Disas kos od polegguangon din. De‑en id ovayan din poron tid oseng iddos mgo minuvu no waa saa ni Disas.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Piru ayas pe‑en sikandan id pehes no mid ungketen to, “Id pakpak sikandin! Id pakpak sikandin diyon to krus!”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Na riyot iko‑otollun timpu, mid ikahi si Pilato kandan to, “Mambo, ondan man kos saa no nopuungan din? Waa nokita ku no unayan nod silutan sikandin to kopotayan. De‑en od polompossan ku ra sikandin woy kopongnga, od polegguangon.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Piru ayas pe‑en id pehes iddos mgo minuvu no id pakpak sikandin diyon to krus. Na riyot mori, notalu si Pilato.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 De‑en id aman dobbo sikandin taddot id kopi‑i ran.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Iyon din id poleggua, iddos minuvu no id prisu pomon to kodsupak din to guberno woy kod‑imatoy. Piru si Disas, id boggoy ni Pilato riyot bollad to mgo sundau amoy'd kopuungan dan iddos id kopi‑i to mgo minuvu.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Laggun tod piyoddon dan si Disas diyot lugaa nod pokpakan kandin, nokosuggung dan to sokkad no minuvu nod ngoranan ki Simon no toho Cirene no id pomon diyot bariyu. Id pohos dan sikandin nod tiyang taddot krus, woy id potinundug dan sikandin ki Disas.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Duwon mandad mo‑uraan minuvu no id tinundug ki Disas. Dos duma, mgo ba‑ay no ayas id sinoggow woy id pondaawit atag kandin.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Piru id loingoy si Disas kandan no mid ungketen to, “Sikiyu no mgo ba‑ay to Jerusalem, yo kow'd sinoggow atag koddi. Iyon dow sinoggawi kos ko‑ugolingun dow woy mgo anak dow.
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Oyyos od inguma en kos timpu no od ikahi kos mgo minuvu to, ‘Moppiya kod kotomanan taddot mgo ba‑ay no diid poko‑anak woy waad posusuwon.’
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Woy to iddon timpu, od ikahi sikandan diyot mgo buvungan to, ‘Kounow kowd ka‑ay't konami,’ woy od ikahi ran pe‑en diyot mgo buvungan to, ‘Tombuni koyd!’
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Su otik nopuungan dan man ini rinit koddi no waa saa, iyon pobbo riyot mgo minuvu no mosaasaa.”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Na, duwon oruwon kriminal no id piyod dan amoy'd silutan to kopotayan duma ki Disas.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 To id inguma ron sikandan diyot lugaa nod ngoranan no Bongovongo, id pakpak taddot mgo sundau si Disas diyon to krus, woy idda mandad so oruwon kriminal. Dos sokkad, diyon lomig to kowanan ni Disas woy dos sokkad, diyon lomig to ivang.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Na id dasaa si Disas, kahi rin to, “Amoy ku, posinsya‑iyu sikandan, oyyos waa saddoo ran ko ondan kos id puungan dan.”
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Laggun tod loohinat dutun iddos mgo minuvu nod totongtong, id sumpalit kandin iddos mgo ponguu to Judio. Kahi ran to, “Id tovangan din kos duma, na od ontongngan ta ve‑en kod pokotavang sikandin to ko‑ugolingun din. Woy od kosorollan ta ko mooggot en no sikandin kos Mesiyas.”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Id sumpalit mandad sikandin taddot mgo sundau. Id porani ran kandin woy id bullow ran iddos suka amoy id po‑inom kandin.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Kahi ran to, “Otik sikkow en kos hari to mgo Judio, tovangiyu kos ko‑ugolingun du.”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Id oseng dan idda, su duwon man korotula no riyon lomig to datas to uu ni Disas no mid ungketen to, “Ini en kos Hari to mgo Judio.”
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Ahad pe‑en iddos sokkad no id pakpak don diyot duug ni Disas, id sumpalit mandad kandin. Kahi rin to, “Otik mooggot en no sikkow kos Mesiyas, tovangiyu kos ko‑ugolingun du woy sikami mandad.”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Piru id sugga sikandin taddot duma rin no kriminal, kahi rin to, “Waa ka vo novaakki to Monama? Id silutan ki to nokod‑iling no silut.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Piru siketa no oruwa, ollog en nod silutan to iling ka‑ay, su nokopuung ki man to morat. Piru sikandin, id silutan no waa saa.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Na kahi rin to, “Disas, yo a vo nikkow lingawi otid hari kad.”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Mid tavak si Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku kikow, no inin allow, od koruma kud sikkow riyot langit.”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Na, to moko‑untud don kos allow, tigkow id mosukirom kos intirut ingod daom to otollun uras.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Idda ron en, novendas iddos oray'n mokoppaan kurtina riyot templo.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Na id pehes si Disas to monokkaa no mid ungketen to, “Amoy ku, id salig kud diyot bollad du inis koddin ispiritu.”
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 To nokita taddot kopitan to mgo sundau iddon notomanan, id doong din kos Monama, kahi rin to, “Mooggot bos en no waa saa ka‑ay'n minuvu.”
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Iddos langun nid totongtong taddon notomanan, id pon‑uli sikandan no immat id kommos kos pusung dan pomon to lampas no lanu.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Piru iddos langun no oukuy ni Disas, ahad iddos mgo ba‑ay nid duma kandin pomon poron diyot Galilea, id ponloohinat dan diyot moriyu boyow woy nokita ran en mandad iddos langun no notomanan.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Id undiyon sikandin to ki Pilato woy id buyu rin nod ongayon dos bangkoy ni Disas.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 De‑en id angoy onni Jose iddos bangkoy ni Disas pomon diyon to krus. Id bukusan din idda to mahaa no ogget, woy id ta‑aw rin idda riyot lovongngan no waa poron ta‑aw. Iddon lovongngan, id bongbangan no pahang iling to langub.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 To kodpuung dan tadda, od kosagkup don to Bernis no idda en kos kodpanoy to mgo Judio atag to Allow't Kod‑imolloy.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Iddos mgo ba‑ay no id duma ki Disas pomon diyot Galilea, id tinundug ki Jose woy nokita ran ko ingkon iddos id lovongngan ki Disas woy ko momonnu id ta‑aw iddos bangkoy rin.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Na, id uli ron sikandan woy id panoy to mgo pomammut no id bukbuk woy id daddas dan taddot bangkoy ni Disas. Nopongnga idda, id tigkanoy ron iddos Allow't Kod‑imolloy woy id oimolloy pa sikandan, su idda me‑en kos suhu atag to mgo Judio.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.