Mateus 21
Godon Vuak Ma Ijin (NVM) vs NAA
1 — ausente —
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 — ausente —
2 dizendo-lhes:
3 Ja va iraga e be fu kia, Ja irerafuon maf-donki iji iravno kiaga ni kua, No E Bomana ijar vierafega no ijin iravno kuaf. Ja ijeg kuarda fu areke ja afem ruak.
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Regavo ire iji renma iji fun izeg e iji Godon vuak vierafene kuaimon fu usuibe kuainma ijekma aresren.
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 Regavo vuak iji bu ijeg isoi,
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Ijefuon e vuak fuon faivo nokarok (2) iji bun va vuak irerag Jesu fu kuardiainma ijia jame ijeg ren.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Areme bun va maf-donki ijiga uka fuon iji aferdiame una roke Jesu fino gumia usen. Areme bun uri ugon buon bu azan savo iji azome maf-donki azan ijia riedavga Jesu fu ijia ajie fin.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Bu ijegrekoga e fok bu funa ruainva iji buk bun uri ugon buon roin bu azan sainva ijin azome unam ijia riesdakoga e roin bu uri anam kiak iji mukiene unam ijia riesdain.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Ijegrene e fok bun roinroin ireme ruako Jesu fu uf ijia ruain. Fu ijia ruakoga e fok bu biumaknum kume, No e Devidon Farif igi dab aroiv. No vierafe Godri E Bomana ijefuon if ijia fu daro mak. Regavo noka Godon bomana oimarvno kumen.
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Bu ijegrejknum Jesu afeme vake Jerusarem usen. Regavo e fok mai ijia karinva iji buka oiserdiamga bu uri kuai, E iji kafu erarno kuain?
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Bu ijeg kuaivga e fok Jesuna vako ijieb uri kume, E igi fu Jesu e iji Godon vuak vierafene kuaimon ijin. Regavo fu ar Nasaret Gareri guf ijekorno kumen.
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Bu ijegrene Jesu fun Godon ar bu sirimamejo makaf ijia e iji bu ijia arume ire kafokafo kare kimejo iji kuriairema bu usen. Bu useme subiko fu uri e iji bu karine mon dame vajuinamivo ijigam e iji um kimejo ijiebuon fata ijigam sinuom buon iji kam karoidiain.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Fu ijegrene uri kia, Buk akaij iji bu usuibe isoinva ijia God fu kuai,
13 E disse-lhes:
14 Jesu fu ijeg kuardiame rad e ni zuriaigin ijigam e aikirariainva iji bu Godon ar ijia rokga fu karauniain.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Regavo e mamkanuk Godon isuf baroijo ijiebuon e mamkanuk ijigam e vuak akai nijaidiavo iji bu unam ka mukor iji Jesu fu reno bu iji giava buka deajidiain. Regavo madu bu giak am ukakna iji buka Godon ar ijia arume biumame kume, E Devidon Farif gari aroifno kumen.
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 Ijefuon bu uri Jesu kua, Am ukakna iji bu vuak irerag kuaivo iji abe fainmano kuain? Bu ijeg kuavga Jesu fu una roin kia, Vuak irerag bu kuaivo iji nan fainvano kiain. Fu ijeg kuardiame fu madu uri kia, Ja buk akaij ijia vuak igi bu isoinva iji jabe dame vierafen? Regavo vuak iji bu ijeg isoi,
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Jesu fu ijeg kuardiame fun ijia areme una Beteni naikafa vain.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Bu va ijia naoinva nakitu Jesu fun una e vuak fuon faivo ijiena una Jerusarem ruakuai roko ijia fuka vasiaguain.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Fu vasiaguamga fu in durim igekin be bu kua figno kuavo iji be unam irif ijia manina fu gain. Fu game ura vaga in iji fu sunin ba kirain revo fum ma ijesugin. Ijefuon fu uri in iji kuai, Aiji aba una sunin kirakno kuamga in iji tavan ijia fuka sairen.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 — ausente —
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 — ausente —
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Regavo madu ja ma vierafekva irerag ja sirimamene Asoijon kuavo iji fu vajiakno kiain.
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Areme Jesu fun e vuak fuon faivo ijiena una Godon ar bu sirimamejo makaf ijia vain. Fu ijia vuak nijaidiamo ijia e Godon isuf baroijo ijiebuon e mamkanuk ijigam e Jiusbuon e mamkanuk ijieb useme Jesu kua, Ire iji a reno iji daro iji a izia abe ren? Regavo a daro iji erar mainmano kuain?
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Bu ijeg kuardavga Jesu fu una roin kia, Na duna besum ja kiaga ja una roib kuardiekva na ijar daro igi na erafon abe ire igin reoijo na iji kuardiakno kiain.
24 Jesus respondeu:
25 Fu ijeg kuardiame uri kia, Ja vierafega Jon e do ruardiamo daro iji fu abe e do ruardiamo iji fu Godri main ki fu emab mainvano kiain?
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Regavo no kuak Jon daro iji fu emab mainvano kuakva e guri bu izegrekfuon no iji vierafega fuka dejufduom. Ijefuon maiji e fok bu ma vierafega e Jon fun ma e Godon vuak vierafene kuaimon beno kuain.
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Ijefuon bu una Jesu kua, Noba vierafenvano kuain. Rega fu uri kia, Ijekido daro igi na izia abe ire igin reoijo iji naba kuardiakno kiain.
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Jesu fu ijeg kuardiame una kia, Iviakma vuak igi na kuardiakrejo iji ja izeg vierafej? E be fu am farif nokarok (2) nafen. Regavo fun uri va farifuon amur iji kua, Ivia ni va juar gafia ikreno kuain.
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Fu ijeg kuamga farifuon amur iji fu kua, Na isediemno kuamevo rad fu una oi dakaroime fun una juar ijia vain.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Areme asoifuon iji fun madu va farifuon diar iji kua, Aiji ivia va juar gafia ikrene kuain. Fu ijeg kuamga farifuon fu kua, Ke asoinun na ijegrekno kuagavo fuba vain.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Regavo ja vierafega am nokarok (2) ijia erar fu asoifuon fu vierafenma ijia kegoinmano kiain? Fu ijeg kiama bu kua, Farif amur ijarno kuain. Bu ijeg kuavga Jesu fu kia, Ni vuak igi na kuardiakrejo iji faif e iji takes abeoijo ijigam bara iji ebuon baru turaoijo iji bur ja asidiame e iji God fu oibuon iji samuagdiamo ijiena besum mazik.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Regavo e Godon vuak vierafene kuaimon Jon e do ruardiamo iji fun ro ja karinva ijia kekome unam ma iji ja vakfuon iji fun nijaidiain. Gavo vuak fuon iji jaba mukor faikoga bu e takes abeoijo ijigam bara iji ebuon baru turavo ijieb vuak fuon iji bu faime ma vierafen. Ja iji jan giain gavo jaka ba oijon karoime una vuak fuon faime ma vierafenvano kiain.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Ijegreare Jesu fu una kia, Ni una vuak be na bijame kuardiako faif. E be fu moik fuon ijia juar meneare fak kira ameoine aren. Areme guf ijia fu ar be madu bu ijia karine juar samuakfuon iji same uri e kafo kega bu juar iji samuakoga fun ar aibe vain.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Fu va ijia fiko in fuon bun sunin kirame duinva fu fain. Ijefuon fu efuon ik reoijo iji kiamga bu va in sunin roin fuifuon turakuai vain.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Bu vake gafia usevga e iji in samua karinva ijieb uri e iji kuniaime e be bu dab fijakoga be bu dab kanava fu guain rega be bu mun karme kanain.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Bu ijegrejga e iji fun una efuon ikrejo uruvana kiamga bu madu una vain. Bu vakga e iji juar ijia in iji samua karinva iji bun madu e iji vainva iji kam unam besum iji bu renva ijeg ren.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Bu ijegrejga e iji fun una fui kuai, Na farinun kuaga fur vakma buba fu kanaken. Regavo bum fu agoime vuak fuon abekno kuaime fun farifuon kuamga radkma iji fur vain.
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Fu vakoga e iji juar samuame karinva iji bun game uri bui kuai, E guri fu e iji juar igi menma ijefuon farif ijin. Ijefuon no fu kaname asoifuon ijefuon juar fok iji nor abekno kuain.
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Bun ijeg kuaime uri farifuon kunain dab juar fak gufa akozme usem kanavga fu guainmano kiain.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Jesu fu ijeg kuardiame kia, Bu ijeg ren gavo e iji juar koikin iji fu una ruakma fu e iji juar iji samuainva ijiebuon fu izegarekno kiain?
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Fu ijeg kuardiamga e iji bu una kua, Fu ruakma fu uri e ise ijin kaniagavo e ma iji juar fuon mukor samuainva iji fu kege uniaikin bur juar fuon ijia in sunin iji kiriavo iji turame kafo fui namdakno kuain.
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Bu ijeg kuardavga Jesu fu una kia, Regavo ja Godon vuak bu usuibe isoinva iji jabe dame gain? Regavo vuak iji bu ijeg isoi,
42 Então Jesus perguntou:
43 Ijefuon igia faif jaiji ja e ise iji bu juar ba mukorigia samuagdiavo ijekin. Ja na uzainva ijefuon God fu ik iji ja efuon samuagdiamo fu miainma iji fu kamaziame una e Jius bakin iji bu ik mukor rejo iji miak. Fu miaga bur vuak fuon ma iji abe kuaimoga e fok bu ma vierafene una e iji God fu oibuon iji samuagdiamo ijiena besum mazim kari vak.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 Ijefuon naiji na mun bomana ijin ijefuon e be erar fu ari kanaga fu mun azan ijia arikma buka buaseme iserek. Regavo madu e be erar fu mun ijar ari kanakma fuka una kuotuvat igegrekno kiain.
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Fu ijeg kuardiamga e mamkanuk isuf baroijo ijigam e Ferisis iji bu Jesu vuak iji fu bijame kuaimon iji faime vierafero fu buisina kuaimoro bu ijeg vierafen.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Ijefuon bu uri Jesu kunaime tokuai vierafen. Gavo e fok ijia ruainva iji bu vierafega Jesu fuka ma e iji Godon vuak vierafene kuaimon ijin. Ijefuon e mamkanuk iji buka jume ire kafo buba fuon ren.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.