Marcos 8
BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI
1 Edo iji tupo embo jiwae be nenei dada isera.
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 Edo ungoda indari atae etiri Iesu uso ambojimbi jawo sedo ungoda yei sisira, “Na embomei eiawa jo ira ko ungo nangae atise iji tamonde atae etera edo ungoda indari atae etera.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Edo na ungoda yei indari itae ungo ungoda nati da itano mambadera awa ungoda nati besaun ainda mambuse ungo beji ditivi mi ambadera.”
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Edo Iesu ge awa setiri uso ambojimbi uso yei nganega isera, “Yei ro atae einda embo amemi indari embo ingetaingo einda indari inono da tambudo embo undae eteri?”
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Setero Iesu ungoda yei nganega isira, “Ambe ingari ingoda yei roinge atiri?”
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Setero Iesu mi setiri embo diti diti busu da anumburisera. Anumbetero Iesu ategari itido ambe gavedo memeia edo ambojimbi da yei ititisira. Edo Iesu itiri edo ambojimbi mi embo da yei ititisera.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Edo wo kiambu enumba ae daedo atera. Edo Iesu wo da ategari daedo ititisira. Edo Iesu setiri ambojimbi wo de daedo ungoda yei kando isera.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Edo ungo kando isera edo embo berari da ajigari awa 4,000 aikambu awa indido inono be isera.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 Edo ungo inono etero ambojimbi momono awa dada isera. Edo dada etero indari awa kandea 7 beda isira.
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 Edo Iesu embo itiri mambutero nga da vitido uso ambojimbi de busu Dalmanutha da mambusera.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Edo Pharisee embo nenei mi Iesu da yei bugudo Iesu ga da besora isera. Edo ungo Iesu itido gadi sedo bugudo Iesu uso ari wasiri goroba de awa ari gadi umo itido gosisera.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Edo ungo awodo Iesu da yei setero Iesu ungoda ge da begogo tambudo ungoda yei sisira, “Ro awasedo embo busu da boroko atima era awa ari wasiri goroba de awa gadi dipapa edo eri? Na ingoda yei be sena. Embomei eiawa mana ari wasiri goroba de awa gadera.”
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Edo Iesu awa sedo Pharisee embomei ungo dodo sekago nga da vitido umo benei da sembusira.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Iesu da ambojimbi ambe ingari nenei bae ruvegurisera. Edo ambe da awa ungoda nga joda atisira.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Edo Iesu jegigi ari ge mi ungoda yei sisira, “Ingosuka simba ewo. Edo Pharisee embomei de Herod de da ambe bajari siwo yeast awa gido gogo ewo.”
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Edo Iesu awodo setiri ungoi mina sara isera, “Ingodena ambe ae awasedo umo ge emone setira.”
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Edo ungo awa sero Iesu ungoda ge awa gido ungoda yei nganega isera, “Ro awasedo ingo ingosuka ingodenaso ambe atae etira sevi? Ingo gae jarevi ta? Ingo jiro okain de ta? Ingo diti atira edo ro edo gae jarevi?
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Edo ingo dengoro atira edo roedo ingo ingae jarevi? Edo ingo na ambe 5 awa gavedo embo 5,000 da ititisena iji awa ruvegurisevi ta?
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Edo na awodo eteno ingo kandea roinge awa indari buso mi sirisevi?”
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 Setero Iesu mi nganega isira, “Ingo na ambe 7 awa embo 4,000 da yei ititisena edo iji ainde ingo kandea roinge indari buso mi sirisevi?”
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Setero Iesu mi ungoda yei nganega isira, “Boroko ingo gosevi ta?”
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Edo Iesu uso ambojimbi de nati Bethsaida ainda bugero embo mi embo diti guba ari awa budo Iesu da yei bugudo Iesu mi tamo jigarase benunu sisera.
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Edo ungo benunu setero Iesu embo diti guba ari awa ingo da budo nati sapu da mambusira. Edo Iesu embo ainda diti awa kosiwa mi sasapi edo uso ingo awa embo ainda diti da itido nganega isira, “Imo rora ro gosesi?”
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Setiri embo awa diti gunjedo sisira, “En. Na embo gosena te ungo teta ri mi yima puma arago ero gosena.”
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Setiri sekago Iesu uso ingo embo ainda diti da ititisira. Edo Iesu awodo etiri embo awa uso diti sekago gunjisira. Edo diti gunjiri uso diti ewamei isira. Etiri umo rora berari isaga gosisira.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Edo Iesu mi uso yei sisira, “Sekago engenembedo nati nembodiba da mambose te iso nati da mambuio.” Sedo Iesu mi itiri embo awa dodo mambusira.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Edo Iesu uso ambojimbi da yei awa dodo nati Caesarea Philippi busu da ainda mambusira. Edo ungo mambuse Iesu mi uso ambojimbi da yei nganega isira, “Embo na awa ave sedo eri?”
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Setiri ungoi mina sisera, “Embo nenei sedo era John umo mi ewamei ari embo sedo era edo embo nenei awa Elijah sedo era edo nenei awa God da binga sari embo nei ra.”
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Setero Iesu ungo nganega isira, “Ingo ingosuka na awa ave sedo evi?”
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Setiri Iesu ge tini javi de sisira, “Embo nenei da na awa saso geore.”
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Iesu uso ambojimbi atopapotise ungoda yei sisira, “Na God da mei bugudo embo isena amimi memesi nembodiba tambadena. Edo Jew embomei da embo nembogambo de priest gitijijigegari de agodari atopapotegari de mi na ujo ae adera. Edo ungo na ujo ae oro embo nenei mi na doro betadena. Awarate na betedo iji tamonde atae ari na wasiri de sekago eradena.”
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Edo Iesu awodo sedo etiri uso ambojimbi isaga be gosisera awasedo Peter mi Iesu budo demonda yiko awodo eurase sedo sisira, “Ge awodo seose.”
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Setiri Iesu wareregedo uso ambojimbi gosise ge awodo seorase eurase Peter da yei sisira, “Satan na dodo mambu. Iso kotari awa embo da kotari ra God da kotari aera.”
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Edo Iesu uso ambojimbi de embo jiwae be de jawo setiri bugero ungoda yei sisira, “Embo ave na ambo ambo adi dipapa edo embo awa uso dipapa awa dodo uso orega saga da itido na ambo ambo are.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Edo embo ave uso wasiri busu da soregadi kotadira embo awa betadira te embo ave na embo edo binga ewamei awa sedo betadira awa embo awa wasiri natopo atari tambadira.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 Awarate embo ave busu da rora berari budo betadira amone rora berari amomo uso inono ta? Awodo aera amone inono aera.
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Edo embo uso wasiri soregadi adira awa mina ro itadira awa inono ri?
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Boroko busu da embo berari awa wasiri bebegae era edo God gebe ae era. Amboda na God da usasa mi jinenebari edo God da asisi ewamei de daedo busu da engenembadena. Embo nenei naso yei edo naso atopatari da me era. Amboda na engenembadena iji ainde na embomei ainda yei me adena.”
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.