Marcos 12

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iesu inia ge mi ungoda yei sisira, “Embo da mi grape da ve awa uso buro da gowusira. Edo puga digido edo grape simba ari oro itadi uro ngambusira. Edo simba ari embo da gaga didigurisira edo uso buro awa embo nenei mi simba orase ititisira. Edo ungoda yei sisira ribe awa sari ari awa umo nenei burirari edo ungo nenei badera sisira. Edo buro topo awa busu awa dodo busu nei da mambusira.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Edo amboda ribe awa sari etiri buro topo uso tega awa badi dipapa edo gido uso buro embo mi borase itiri mambusira.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Edo embo awa bugiri buro simba ari embo mi embo awa sandido ituka mi dedo edo ribe nei ro bae sekago itero buro topo da yei engenemburisira.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Awasedo buro topo mi buro embo nei itiri mambusira. Edo buro embo awa bugiri buro simba ari embo mi ituka mi beo da dedo edo ungoi uso yei biae isera.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Awasedo buro topo sekago buro embo nei ititisira edo buro simba ari embo mi deteri bebetisira. Edo buro embo nenei bugero buro simba ari embo mi ari da awodo isira. Nenei awa ituka mi dedo gaedo isira. Nenei deoro betedo isera.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 “Edo embo da be da awa buro topo da yei atisira uso mei topo awa. Awasedo ambo be ambo da buro topo umo kotisira ungo mi naso mei awa sapo adera sedo itiri buro simba ari embo da yei mambusira.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 “Mambiri edo buro simba ari embobo ungosuka mina sara isera, ‘Emone buro topo da mei ra. Edo uso mamo betadira awa uso mamo da busu berari awa unemi badira. Ingode doro betadira awa uso busu awa ingodenaso busu adira. Pou.’
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Awasedo ungoi mei awa sandido detero betetiri uso tamo awa buro ponda pigisera.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 “Edo ungo awa etero buro topo ro adira awa kotevi? Umo bugudo embomei awa dari betero buro awa budo embo nenei da itari simba adera.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 Edo ingo ro jiwari da sira awa ajigedo gae ta? Jiwari sira,
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 Eiawa God mi etiri etira. Eiawa gari ewamei be.’”
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Edo ungo Iesu da ge awa ingido ungo inia ge eiawa ungoda jawo da setira awa gido ungo Iesu bundadi sedo isera. Awarate ungo embo jiwae be awa oju edo gido Iesu dodo mambusera.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Jew embomei da gitijijigegari mi Iesu sedo gari mi itido gadi sedo dipapa edo Iesu da yei Herod da ambojimbi de Pharisee nenei de ititisera.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Edo ungo Iesu da yei bugudo uso yei sisera, “Atopatari nango gari imo embo oju ae iji berari gebe berari mi sedo esa. Edo embo nenei awa nembogambo ae edo embo nenei awa nembogambo awarate imo ungo berari awa da awa edo gogo edo esa. Edo ro God mi embo mi orase dipapa edo ira awa gebe mi atopatido esa. Edo nango Rome embobo da gitijigari nembodiba Caesar da yei tax gano itido era mo nango nangoda agodari bebejeri ta? Edo tax eiawa itadera mo awara ta ko awara aeri?”
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Setero Iesu ungoda gandubari ge awa gido ungoda ge mina sisira, “Ro edo ingo na gandubadi jarevi? Gano budo puwo gane.”
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Setiri ungo gano budo uso yei bugusera. Etero budo ungoda yei sisira, “Emomo embo amenda dombu ove jawo ri?”
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Setero Iesu ungoda yei sisira, “Ro Caesar da topo awa uso itiwo edo ro God da topo awa uso itiwo.”
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Edo ungo mambero Sadducee embomei embo betedo sekago eradi ae sedo atopatido isera amimi Iesu da yei bugusera.
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 Bugudo Iesu da yei sisera, “Moses mi agodari eiawa nango embo gaisira embo da betadira edo uso aro awa kinapeina bae wasiri de atadira edo betari embo da namendi mi namendi da rori awa jimbudo namendi kinapeina itae betetira ainda kinapeina itadira gaisira.
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Boroko nangoda ge eiawa ingio. Nanonamendi 7 einda atima isera. Edo mei bego aro jimbusira te evetu awa kinapeina ingae.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Edo mei bego betetiri uso namendi mi uso rori awa jimbusira te evetu awa kinapeina ingae.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Edo namendi awa daedo bebetisira edo nanonamendi 7 berari da awodo isera. Edo ambo be amboda evetu awa kinapeina bae bebetisira.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Awasedo embo bebetegedo era awa wasiri de sekago eradera iji ainde evetu amomo anda aro ri? Edo nanonamendi 7 berari busu einda atise evetu awa dada jimbusera awasedo evetu amomo anda aro eiri?”
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Edo ungo awodo setero Iesu mina ungoda yei sisira, “Ingo gaegae setewa. Ingo gaegae setewa ainda be awa ingo gosevi ta? Ingo gaegae setewa ainda be awa ingo jiwari de God da goroba de awa gae.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Embo de evetu de bebetisera awa wasiri de sekago eradera iji ainde ungo awa teta asisi utu da atima era da awodo edo jimbae adera.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 Edo embo betari da edo wasiri de sekago eradera ainda ge awa kotewo. Ingo Moses da kiki da ri mata ambae ewuse atisira awa gaisira awa ingo ajigedo gaeta? Edo kiki ainda ge awa God mi Moses da yei sisira. Edo God mi sisira, ‘Na awa Abraham da God edo Isaac da God edo Jacob da God.’
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Edo ge emimi ingodena atopapotira awa God awa embo wasiri de atari da God awarate umo awa embo atae da God aera. Edo ingo awa gaegae be etewa.”
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Edo ungo ge awa sero agodari da atopatari awa ge awa ingise atiko umo kotisira Iesu Sadducee embomei da ge mina awa ewamei setira awa kotedo umo Iesu da yei bugudo sedo gari ititisira, “Agodari nembodiba mo rori?”
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Setiri Iesu mi mina sisira, “Agodari nembodiba re eire,
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Ingo ingoda gitijigari God awa jo ingoda berari de asisi ingoda berari de goroba ingoda berari de jiro ingoda berari mi dubo buwo.’
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 “Edo agodari nembodiba nei awa eire,
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Edo Iesu awa setiri agodari da atopatari mi Iesu da yei sisira, “Atopatari imo naso mina sari ewamei setesa. Edo imo setesa God umosuka awa ingodenaso God. Edo God nenei atae.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Edo wasiri wo mi rorou itari edo rorou nenei God da yei rorou itari tendeba da itari da wasiri awa kiambu ewamei na. Awarate wasiri God dubo bari nangoda jo berari edo nangoda asisi berari edo nangoda jiro berari edo nangoda goroba berari da wasiri edo wasiri embo nenei dubo bari teta nango nasuka dubo budo era da awodo edo wasiri etoto awa ewamei be ewamei be ra. Edo imo ro setesa awa gebe ra.”
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Setiri Iesu kotisira umo gari jiwae mi mina setira awasedo Iesu uso yei sisira, “Imo God rora ewagaewa imo embo sia isira awa badi aikambu etesa.”
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Edo amboda Iesu Jew embomei da tumondebain ari oro da atopapotise umo embo da yei nganega isira, “Agodari da atopapotegari mi sedo era Keriso awa David da orobe. Ro edo awodo sedo eri?”
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Edo Asisi Kotopu mi David da yei dubo kotari itiri sisira,
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 “Edo David awodo sisira edo embo awa uso Bada sisira edo rawodo edo seri Keriso awa David da orobe?” Edo Iesu awodo setiri embo jiwae be ge ingise atisera awa kotisera uso atopatari awa ewamei be ewamei awasedo ungo uso ge ingise atari dipapa isera.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Edo Iesu embo atopapotise ungoda yei sisira, “Agodari da atopapotegari awa diti jimba ewo. Ungo embo mi ungo gosise ungo embo ewagaewa awa kotarase ombari riribori ombudo ori garori ari yei da yima puma edo era.
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Edo ungo Jew embomei da dada ari oro da mambudo ungo embo nembogambo anumbedo era yei ainda anumbadi dipapa edo era. Edo ungo bondo da mambudo era daedo gitijijigegari anumbedo era yei ainda anumbadi edo era.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Edo ungo emboevetu rori garori kondade ise arago edo era te ungo ungoda rora bengono edo era. Edo ungo ungoda ari bebegae awa gajadi sedo embo mi ungo gadera yei ainda God da yei gegeta iji ribori edo era. Edo ungo embo ewagaewa awodo edo era. Edo ungoda riroga awa nembodiba be badera.”
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Edo Iesu Jew embomei da tumondebain ari oro da gano kando itari mauma demonda anumbedo atiri edo embo ungoda kando gano awa ititero gosisira.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Rora embo jiwae be gano jiwae be kando itido isera te evetu rori rora atae da awa bugudo gano memeia etoto awa ititisira.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 — ausente —
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 — ausente —
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.