Lucas 8

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Amboda Iesu uso ambojimbi 12 de pepeta ise nati nembogamo de memeia de awa esega isira. Edo esega ise Iesu Mamo iji nonde gitijigadira ainda binga ewamei awa atopapotisira.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Edo Iesu matu asisi bebegae embo evetu nenei da jo da awa ondise edo embo evetu ainda karu awa etiri jebugurisera emboevetu awa daedo Iesu ga mambusera. Edo emboevetu ainda teda awa Mary Magdalene ra. Iesu mi matu asisi bebegae 7 uso jo da atima isera awa ondisira.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Edo evetu nei awa Joanna Chuza da aro. Chuza awa Herod Galilee busu da gitijigari embo da mando da agipo embomei de simba edo ira. Evetu nei awa Susanna. Edo emboevetu nenei jiwae de ungoda ganu de roviravi de mi Iesu de uso ambojimbi de kondade edo isera amimi daedo pepeta isera.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Embo nati berari da mi Iesu da yei enjegedo purae edo isera. Edo embo jiwae be diti diti bugudo dada etero Iesu ungoda yei inia kiki eiawa sisira,
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 “Embo da uso buro da ve gowadi mambusira. Edo umo pepeta ise ve awa uso demo ponda awodo wawara isira. Ve nenei awa emboro da dudurisira. Etiri embo mi patetero edo rimemei mi indisera.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Ve nenei awa busu ganuma de ainda dudurisira. Durido edo ve awa burigi eririsera te ungo ambusera ko busu ainda umo atae awasedo.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Ve nenei awa bebe teda wowosisera. Edo bebe de edo indari ve de eririsera. Edo bebe mi erido indari ve awa apuregurisera ve awa ambusera.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Ve nenei awa busu ewamei da wowosisera ainda ve ewamei be eririsera. Edo ve eiawa be ewagaewa jiwae isera.”
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Iesu uso ambojimbi mi uso yei inia kiki sisira ainda be awa nganega isera.
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Etero Iesu mi sisira, “Mamo mi ingoda yei gae unjugari da iji nonde umo gitijigadira awa isaga etira te embo nenei da yei awa nanemi inia ge mi iji nonde Mamo mi gitijigadiri awa atopapotena. Edo na ungo inia ge mi atopapoteno ungo gosera te ungo gaera edo ungo ingera te ungo ingaera.
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 “Eiawa inia kiki ainda be ra. Ve awa teta Mamo da ge inge ra.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Edo ve emboro da dudurisira awa teta embo Mamo da ge ingido ira te Satan mi bugudo ge awa embo ainda jo da bengono edo ira. Edo Satan mi ge awa awodo bengono edo euri embo awa Mamo da ge gebe ae edo ira awasedo Mamo mana umo soregadira.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Edo ve busu ganuma de ainda wowosisira awa teta embo Mamo da ge ingido ira tutura da awa jo iaviri ise uso jo da ge awa kotedo ira te burigi be ruvegedo ira. Edo bawari buguri uso Mamo tumonda ari awa atae edo ira.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Edo ve bebe soropu da dudurisera awa teta embo Mamo da ge ingido ira te iji berari umo rawodo rora jiwae be bae etiri edo dubo ewamei ae etiri awa kotedo ira. Awodo kotise euri Mamo da ge uso jo da awa ambudo ira awasedo umo Mamo goroba de gebe ari embo ae edo ira.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Edo ve busu ewamei da wowosisira awa teta embo Mamo da ge ingido kotedo gogo ise Mamo da ge awa embo nenei da yei sedo ira. Awodo ise umo embo jiwae be kondade euri Mamo gebe edo era.”
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Iesu mi sisira, “Ingodena goriwo injibedo ou to da itae edo era edo ingodena goriwo injibedo ewari besi tu da itae edo era. Awodo aera te ingodena goriwo injibedo awa mando da itoro embo ingodena tumba de esega era awa yei isaga gadera.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Embo amemi ro apuregadira awa amboda embo nei mi tambudo awa isaga adira. Embo amemi ro unjugadira awa amboda embo nei mi tambudo isaga da itadira. Da awodo God da ge awa ujugano isaga adira.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 “Dengoro edo ingido gogo ewo ko embo amemi Mamo da ge budo ira embo ainda yei Mamo mi ge nei itadira awarate embo ave Mamo da ge bae edo ira awa Mamo mi ge matu ititisira awa dodo badira.”
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Iesu da ai de nanonamendi de uso yei bugusera te ungo uso yei aikambu purari awa jarisera ainda be awa embo jiwae be dada isera awasedo.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Edo embo da mi Iesu da yei sisira, “Iso inyei de nanonamendi de imo gadi bugudo ponda derido atera.”
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Setiri Iesu mi embo ainda atisera ainda sisira, “Embo de evetu de Mamo da ge ingise kera era awa ungo awa daedo naso aia de nanonamendi de ra.”
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Iji da Iesu da uso ambojimbi de nga da vitido ungoda yei sisira, “Ingode umo diuga da be nei da sembudo mambore.” Setiri ungo tuturo edo mambusera.
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Edo ungo mambutero Iesu pasido ewo isira. Edo bisara nembodiba be doriri da edo wosedo umo diuga da edo umo awa nga joda vitadi tuturo isira. Edo vitiri nga awa kununubadi aikambu isira.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Awasedo ambojimbi Iesu da yei mambudo umo ewo wujedo uso yei sisera, “Gitijigari gitijigari nango betadi aikambu etera.”
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Edo Iesu awodo edo uso ambojimbi da yei sisira, “Roedo ingo na gebe ae etevi?”
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Iesu uso ambojimbi de nga de umo diuga da sembudo Gergesene busu embo da yei bugusera. Galilee busu awa umo be nei da edo Gadarene embo da busu awa umo be nei da ra.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Edo Iesu nga dodo vitido umo bengi da iri nati embo da asisi biae mi bundari mi Iesu tambusira. Embo eiawa nati da atae ra te iji ribori be embo eiawa sini bo ewae edo betari embo da kokombo da atima edo isira. Edo iji jiwae be embo mi ngobu nembogamo mi ingo de tei de bundedo isera te asisi biae da goroba mi euri iji berari ngobu awa divedo isira. Iji berari awodo edo isira edo asisi biae mi umo budo yei ro atae da mambudo isera.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 Edo embo eiawa Iesu gido gogo batitibedo dimbuse Iesu da joda baingo dederi edo gogo dimbudo sisira, “Iesu Mamo utu in da atima ira ainda mei imo ro edo naso yei da bugesi? Na iso yei sedo gosena naso yei riroga itose.”
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 Umo awodo sisira ainda be awa Iesu asisi biae da yei embo awa dodo bugarase sira awasedo.
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Edo Iesu mi uso yei nganega isira, “Iso jawo rori?”
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Setiri edo asisi bebegae mi Iesu da yei gegeta isera, “Nango itaso riawo matawa euse atima ira ainda yei doaso wosore.”
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Edo pu diti da awa doriri demo da gasigungusa ise atisera awasedo asisi bebegae mi Iesu da yei gegata isera, “Imo sesa awara te dogae nango pu da joda torore.”
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Setero Iesu awara setiri asisi bebegae embo ainda jo awa dodo bugudo pu da joda totorisera. Edo ungo torero pu berari burigi be sumbudo wosedo wii da awodo kekepuinya edo umo da wosedo berari indido ambusera.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Edo pu simba ari embo ro isira awa gido ungo sumbudo embo buro da isera edo embo nati da atisera ainda yei kiki awa setero ingisera.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Edo ungo kiki awa setero embo ro isera awa gadi bugusera. Edo ungo Iesu da yei bugudo embo asisi bebegae dodo bugera embo awa gido umo sini bo ewudo Iesu ga da anumbedo kotari ewamei sekago kotise atiri gosisera. Gido embo oju isera.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Edo embo wasiri awa iri gosisera amimi Iesu rawodo edo embo awa etiri ewamei isira ainda kiki awa sisera.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Edo Gergesene busu embo berari mi Iesu ungoda busu awa dodo mambarase sisera ko ungo oju mi bebegae isera awasedo. Edo ungo awodo setero Iesu nga da vitido mambusira.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Edo embo asisi bebegae dodo bugusira embo amimi Iesu da yei sedo gosisira, “Na ingae mambari dipapa ena.” Setiri Iesu mi mina sisira,
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 “Iso nati da mambudo embo da yei Mamo mi iso yei ro etira awa seio gore.” Setiri embo awa uso nati da mambudo embo berari da yei Iesu mi uso yei ro isira awa sisira.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Edo Iesu sekago umo diuga be nei da sembiri embo jiwae be umo simba atisera amimi umo atega isera.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 — ausente —
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 — ausente —
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Edo evetu da awa gaeko 12 awodo karu orobi awa budo atima isira awa embo da teda umo umosuka pepeta isira. Edo evetu eiawa uso ganu berari awa karu gawo ari embobo da yei ititisira te ungo evetu eiawa ewamei ae.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Edo evetu awa Iesu da gun da bugudo uso bo begiti awa jigiri uso orobi awa iji ainde atae isira.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Edo Iesu mi nganega isira, “Na amemi jigiri?”
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Setiri Iesu mi sisira, “Na gosena embo da na jigira ainda be awa goroba na dodo mambira.”
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Setiri evetu awa gosisira Iesu getira awasedo dadara gasise bugudo Iesu da jo da baingo dederi isira. Edo baingo dederi edo atiri embo berari ditini ero evetu awa Iesu da yei ro edo umo jigiri edo rawodo edo iji ainde umo ewamei etira awa setiri edo
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Iesu mi evetu ainda yei sisira, “Naso gagara imo na gebe nembodiba etesa awasedo imo ewamei etesa, Dubo ewamei de mambuio.”
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Edo Iesu awa siri binga sari embo mi Jairus da mando da edo bugusira. Bugudo Jairus da yei sisira, “Iso gagara awa matu betetira awasedo atopatari da yei bouga itose.”
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Setiri Iesu ingido Jairus da yei sisira, “Oju eose ta na gebe eio. Edo imo na gebe adesa awa iso gagara ewamei adira.”
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Sedo umo mambudo Jairus da mando da bugusira. Bugudo sisira embo ungae tororase. Awarate Iesu mi setiri Peter de John de James de gagara ainda aimamo ga de daga totorisera.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Edo embo berari ji sisera ko gagara awa betetira awasedo awarate Iesu mi sisira, “Ji seove gagara amone betae ra te ewo ira.”
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Setiri ungoi berari Iesu ganduburisera ko ungo gosisera gagara awa be betetira awa gosisera.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Awarate Iesu gagara ainda ingo da jigido sisira, “Gagara eri.”
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Setiri gagara iji ainde oena tuturo edo apuse eririsira. Eriri Iesu mi ungoda yei sisira indari itoro indarase sisira.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Edo gagara da aimamo ga kove ero Iesu mi ungoda yei sisira, “Embo nenei da yei ro etira awa sawo geore.”
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.