Lucas 24

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sunday sipo be sipo de emboevetu joino muno de edo siwo de sia isera awa budo embo gowari meko da mambusera.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Mambudo ganuma awa embo nenei mi miminegetero embo gowari meko be demo da atiri gosisera.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Awasedo ungo totorisera te ungo Bada Iesu da tamo awa tambae.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Edo ungo ainda mana mana edo derido atero embo etoto ombari parara ombari awa bugudo ungoda demonda dederisera.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Edo emboevetu awa oju edo diti tuda isera. Edo ungo awodo ero embo etoto mi ungoda yei sisera, “Ro awasedo ingo embo wasiri de atira awa betari da teda eura evi?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 — ausente —
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 — ausente —
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 — ausente —
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 — ausente —
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Edo emboevetu eiawa ambojimbi da yei setero gosisera amone Mary Magdalene de Joanna de James da ai Mary de ra. Edo emboevetu nenei awa daedo ainda ra.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Awarate ambojimbi emboevetu da ge awa ingido kotisera ge awa busari awasedo ungo ingae isera.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Awarate Peter erido meko da sumbudo mambudo kukubedo jo gosisira. Edo gido bo umo umosuka gosisira. Gido umo engenembedo mando da mambudo ro isira ainda be awa eura isira. Edo umo mambudo ro isira awa jiro buro ise atisira.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Iji da ainde embo etoto awa Emmaus nati da mambusera. Edo emboro Jerusalem dodo Emmaus mambari awa 12 Kilometres ra.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Edo ungo pepeta edo mambuse ungo ungosuka ro isira awa ge mina sara isera.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Edo ungo ge sero Iesu umo umosuka bugudo ungoda demo da daedo pepeta isira.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Edo umo daedo pepeta isira te ungo umo embo averi awa gae.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Edo Iesu mi ungoda yei sisira, “Ingo pepeta ise ingo ge ro ingo ingosuka sevi?”
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Edo dakain da jawo Cleophas mi Iesu da yei sisira, “Esega embobo berari Jerusalem nati da dada ititara awa ro iji tupo iutara ainda binga awa gositara te imo imosuka awa ingae ra?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Setero Iesu mi nganega isira, “Binga mo rorae ingo mo ge sevi?”
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Edo nangoda priest gitijijigegari de babojegari de mi umo gitopo da ingo da itero edo ungo awara sedo edo benema mi orega da detero betetira.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Edo nango kotewora embo emimi mina itido edo nango Israel embomei soregadira.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Awa da awa aerate iji tamonde atae etiri nangoda emboevetu nenei mi boroko kove ari binga setero getera. Edo nango binga awa ingido mana mana etera. Edo ungomi setera ungo sipo tu busiri uje kokombo da mambudo edo Iesu da tamo tambae etera.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Edo engenembedo nangoda yei bugudo setera ungo asisi ewagaewa getero edo setera Iesu awa wasiri de atari setera.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Edo ungo nangoda yei awa setero nango nenei mi uje da mambudo ro emboevetu mi setera awa tambera te ungo umo gaera.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Setero Iesu mi ungoda yei sisira, “O ingo etoto kotari atae ra. Edo ingo ro Mamo da binga sari embo mi sisera awa sasaimbedo ge be edo ewa.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Soregari embo Mamo mi itari bugarase sisira awa giti awa memesi awa gadira edo amboda uso usasa ari iji awa bugadira.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Edo Iesu awa sedo edo ro jiwari mi uso jawo da sira awa ujugadi sedo isira. Edo ge Moses de Mamo da binga sari embobo de mi gaisira ainda tuturo edo kiki berari awa sisira.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Edo ungo nati rawainda mambutera awa aikambu bugudo Iesu nati awa dodo derigedo mambadi isira.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Awarate ungo umo doro derigeurase sedo uso yei sisera, “Ongobo etiri edo tumba jijirira awasedo puio ingode atore.” Setero gido umo ungoda nati da daedo atadi totorisira.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Edo umo tendeba mendo da daedo anumbedo ambe budo God ategurisira. Edo ategedo ambe ngaungedo ungoda yei ititisira.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Edo umo awodo etiri umo averi awa gosisera te burigi be ungoda diti da nonda yarago isira.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Edo umo nonda yarago etiri ungo ungosuka mina sara isera, “Ingodena emboro da pepeta ero edo umo jiwari awa ingodenaso yei ujugetira ainde ingodenaso jo awa teta ri mi ewarago etira.”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Edo ungo awa sedo burigi erido engenembedo Jerusalem nati da mambusera ainda ambojimbi 11 de edo nenei ainda dada edo atisera awa tambusera.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Edo embo dada edo atero tambusera amimi sise atisera, “Gebe Bada awa erira. Edo umo Simon da yei isaga etira.”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Edo ungo ge awa ingido edo embo etoto amimi emboro da ungoda yei ro etira awa ujugurisera. Edo ungo daedo Bada ambe ngaungetiri ungo umo gosisera awa ujugurisera.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Edo ungo awodo sise atero Bada umo umosuka bugudo ungoda teda derido ungoda yei sisira, “Dubo jamo ingoda yei natopo atare.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Awarate ungo oju isera ainda be awa ungo kotisera asisi gari ge sisera.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Awarate unemi ungoda yei sisira, “Ingo ro edo oju evi? Edo ingo ro edo mana mana evi?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Naso ingo de tei de awa gosise awa giwo amone nanemi ingoda teda atena. Edo ingoda ingo mi jigido gosise ingo gadewa ko asisi awa tamo de vetu de teta ingo gosewa teta na tamo de vetu de eiedo aera.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Edo umo awa sedo uso ingo de tei de awa ujiji etiri gosisera.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Iaviri de kove ari mi ungoda jo beda etiri ungo ge be ari sago ae isera. Awasedo Iesu ungo nganega isira, “Ingo einda indari indadewa atita?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Setiri ungo uso yei wo sagisera awa ititisera.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Itero budo ungoda jo da indisira.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Indido ungoda yei sisira, “Na ingode matu atise ro sisena amone boroko bugira eire. Edo na ingoda yei matu sisena Moses da agodari de Mamo da binga sari embobo da jiwari de ya naso jawo da gagaegurisera awa berari be adira sisena.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Edo umo ungoda jiro budo pirigurisira jiwari awa gorase.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Edo umo ungoda yei sisira, “Jiwari mi eiawa naso jawo da sira, ‘Soregari embo Mamo mi itari bugarase sisira awa memesi tambudo betadira. Edo umo betedo iji tamonde atae ari sekago wasiri de eradira.’
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Edo jiwari mi daedo sira ungo Jerusalem nati da tuturo edo wasiri bebegae dodo Mamo da yei wareregari edo Mamo mi kotembedo doari awa atopatadera awa jiwari mi sira.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Awasedo ingo ro gosisewa awa atopapotise atiwo.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Edo Asisi Kotopu naso Mama mi ingoda yei itadi sisira awa nanemi ingoda yei itane. Awarate ingo mana nati doadewa te ainda atiwo. Amboda Asisi Kotopu utu dodo wosedo ingo goroba mi sirari edo iji ainde awa atopatadi tuturo ave.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Nati awa dodo Iesu ungo gitijigedo Bethany nati da mambudo uso ingo inda jigido ungo ewamei isira.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Edo umo ungo ewamei iri God umo budo utu da vivitisira.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 — ausente —
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 — ausente —
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.