Lucas 23

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Embo berari ainda dada isera amimi erido Iesu budo Pilate da yei mambusera.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Budo mambudo ungoi Iesu bekuba edo sisera, “Embo emimi nangoda embo da yei ge busise tembevira. Umo umosuka awa gitijigari nembodiba jawo Keriso sise nangoda embobo seuri Rome embobo da gitijigari nembodiba da tax ganu itadi ae sevira. Awasedo nango umo sandido budo iso yei bugera.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Setero Pilate mi uso yei sisira, “Imo mo Jew embobo da gitijigari nembodiba ta?”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Setiri Pilate mi priest gitijijigegari de embo dombu dombu atisera ainda yei sisira, “Embo eiawa wasiri biae aera.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Awarate ungomi sekago sisera, “Judea busu berari da embo da yei umo mambutira awa uso atopatari mi iri embogo tuturo era. Umo Galilee busu da tuturo edo boroko einda bugira.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Pilate ge eiawa ingido nganega isira, “Embo emomo Galilee embo ta?”
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Setiri setero gosisira umo Iesu awa busu Herod mi gitijigido ira yei awa embo. Awasedo Pilate mi Iesu awa Herod da yei itiri mambusira umo awa Jerusalem nati da iji ainde awa atisira.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Edo Herod Iesu gido iaviri isira ko umo Iesu da binga ingido edo boroko ae be umo gari dipapa evira. Umo Iesu mi wasiri ari gadi dipapa edo evira.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Awasedo Herod Iesu da yei nganega jiwae be isira te Iesu uso ge mina sae.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Edo Priest gitijijigegari de agodari da atopapotegari de mi erido Iesu goroba de bekuba isera.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Edo Herod de uso isoro embobo de mi Iesu gandubedo edo umo biae be isera. Edo bo ove ewagaewa de awa uso yei itero ombiri ungomi umo itero sekago Pilate da yei mambusira.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Edo Herod de Pilate de awa mendo gambae edo isera te iji ainde awa otao isera.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Pilate mi setiri Priest gitijijigegari de Jew embobo da gitijijigegari nenei de edo embo de dada isera.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Edo ungo dada etero, Pilate mi ungoda yei sisira, “Ingo embo eiawa budo naso yei bugewa edo setewa umo embo da yei ge busise tembira. Awarate na ingo berari da dombu da umo nganega etena ingoda bekuba etewa awa edo buria da ro tambae etena.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Edo Herod Iesu sekago ingodenaso yei itiri bugira ainda be awa umo nganega etira te buria da ro tambae edo wasiri biae da ro ari ingomi dawo betadira awa aera.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Awasedo nanemi sena ungomi umo vejedo edo wujegadera.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Edo gaeko jaige jarusegari bondo da wasiri awa ambo ambo edo era. Pilate mi gajari oro da atima ira embo awa embo mi da rawa dipapa edo era awa wujegedo ira.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Awasedo embo berari mi gogo dimbudo sisera, “Embo awa de betare. Barabbas awa wujegeio nangoda yei bugare.”
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Matu gitida ungoi Barabbas awagajari oro da ititisera ainda be awa unemi etiri embo mi gitijijigegari awa dorisera. Edo umo daedo embo da detiri betisira.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Edo Pilate Iesu wujegadi dipapa edo embo da yei sisira.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Awarate ungoi gogo dimbudo mina sisera, “Orega da de. Orega da de.”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Setero Pilate mi ungoda yei sisira, “Awarate umo ro embo betarase dipapa evi? Wasiri biae ro etiri? Na wasiri biae ro tambae edo ingo mi umo dawo betarase evi? Nanemi sena ungomi umo vejedo edo wujegadira.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Awarate ungomi mata gogo nembodiba dimbudo sisera Iesu awa benema mi orega da doro betarase sisera. Edo ungo mi gogo dimbuse atisera amimi Pilate da ge awa papotisera.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Awasedo Pilate awara sedo sisira ungo ro dipapa era awa dowo ore sisira.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Edo embo matu gajari oro da ititisera ko umo embogo tuturo edo embo da dorisira awasedo embo awa ungo mi dipapa isera awasedo Pilate mi umo wujegurisira. Edo embo awa wujegedo edo Pilate Iesu awa embobo da yei itiri ungo ro dipapa isera awa adi isera.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Edo ungo Iesu budo mambuteriko ungoi busu Cyrene embo jawo Simon awa tambusera. Edo umo awa uso nati dodo mambudo nati nembodiba da toradi iri ungoi umo ingo da budo orega awa uso saga da ititisera. Edo ungoi itido setero Iesu da ambo da orega ango edo pepeta isira.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Edo embo diti nembodiba be Iesu ambo ambo isera. Edo embo evetu nenei Iesu embo ji sisera awa dubo vevera de embo diti nembodiba ungoda teda daedo pusera.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 — ausente —
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 — ausente —
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Edo iji ainde awa embo mi doriri da yei sadera, ‘Wosedo nango apuregegae.’ Edo ungomi doriri memeia da sadera, ‘Egae nango iso teda unjugore.’
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Ko na teta ri wasiri de da wasiri biae eiawa era te ko amboda ingo teta ri bebetegari da mo rawodo eri?”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Edo ungo daedo embo bebegae etoto awa Iesu ga daedo betorase budo mambusera.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Edo ungo yei jawo agatu ainda bugudo benema mi Iesu orega da dorisera. Awodo edo benema mi embo bebegae etoto awa orega da dorisera da Iesu da ingo be da edo nei awa Iesu da ingo anda da.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Edo ungo awodo edo atae etero Iesu mi sisira, “Mama ungoda buria kotembedo dogae ko ungoi ro era awa gadi jarise era.”
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Edo embo ainda derido atisera awa gosise atero Jew embobo da gitijijigegari mi Iesu ganduburise sisera, “Umo embo nenei soregurisira. Edo umo soregari embo Mamo mi itari bugarase sisira awa tamo umo umosuka soregare.”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Edo isoro embobo daedo umo ganduburisera. Edo uso yei asusubedo bugudo grape da ngamo tokaka awa uso dombu da ujiji edo isera.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Edo awodo ise sedo isera, “Imo awa Jew embobo da gitijigari nembodiba gido imo imosuka soregeio.”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Edo ge eiawa Latin ge mi Greek ge mi Hebrew ge mi gaiedo uso orega da inda dorisera, “Eiawa Jew embobo da gitijigari nembodiba ra.”
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Edo embo bebegae etoto esegedo atisera ainda da amimi Iesu da yei biae sedo sisira, “Imo sedo esa imo awa soregari embo Mamo mi itari bugarase sisira awa ra. Edo iso ge awa ge be ta imo imosuka soregurise edo nango de da soregegae.”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Awarate embo biae nei mi ge awa ingido embo awa isiburise sisira, “Imo bouga buresa da awodo umo burira te imo Mamo oju aera.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Ko ingae na etoto betadena amone awara ainda be awa ingae na awa ingae naso wasiri bebegae matu ewora ainda mina awa burera te embo eiawa wasiri biae da ro aera.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Sedo Iesu da yei sisira, “Amboda imo gitijigari nembodiba adesa iji ainde na koteio.”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Setiri Iesu mi uso yei sisira, “Nanemi iso yei sena imo boroko nangae mambudo dubo ewamei ari yei da ainda atadesa.”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Iji soropuda busu berari umenga isira. Edo umenga edo atiri 3 P.M. etiri sekago iji jani burisira.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Edo bo nembodiba Jew embobo da tumondebain ari oro da esegari awa keresegedo etoto isira.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Edo keresegetiri Iesu gogo dimbudo sisira, “Mama iso ingo da naso asisi ititena.” Sedo umo bebetisira.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Edo isoro embo da gitijigari ro isira awa gido Mamo jasiga ise sisira, “Gebe embo eiawa embo ewamei ra edo buria aera.”
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Edo embo ainda dada isera awa ro isira awa gido ungoda oka dorise ji de ungoda nati da engenemburisera.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Edo Iesu da otatao de emboevetu de umo ambo ambo ise edo Galilee busu da edo bugusera awa aike dederigedo atise ro isira awa berari gosisera.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Edo umo awa Jew embobo da gitijigari nei rate umo gitijijigegari da ge awa umo ujo ae edo gido umo Pilate da yei mambudo Iesu da tamo badi sedo gosisira.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Edo Pilate awara setiri Joseph Iesu da tamo itiri wosetiri bo parara mi dogisira. Dogedo gowari meko seka ungoda ingo mi ngambusera ainda ititisira. Edo embo gowari meko awa matu jingama ae.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Edo iji awa Friday edo Jew embomei da tumondebain ari iji awa tuturo adi aikambu iri gido.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Edo emboevetu Iesu ambo ambo ise Galilee busu da edo bugusera awa Joseph ga da mambudo embo gowari meko edo Iesu da tamo Joseph mi ititisira awa ungo gosisera.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Gido ungoda mando da engenembedo joino muno de edo Iesu da tamo da siwo de awa sia isera. Edo ungo tumondebain ari iji de agodari mi sira awa kera edo jango indisera.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.