Lucas 13

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iji ainde embo nenei ainda atisera amimi Iesu da yei sisera, “Galilee busu embobo nenei mi wo mi Mamo da yei rorou ititero Pilate mi setiri embo nenei mi bugudo ungo detero bebetisera.”
1 Nati ana veya’amaim sabuw afa hina hitit, Galilee sabuw sibor hiya’aya wanawanan Pilate rouw himomorob isan Jesu ana tur hi’owen.
2 Setero Iesu mi mina sisira, “Ingo kotewa ungoda wasiri bebegae mi Galilee busu embomei nenei da wasiri bebegae awa derigari awasedo ungo bebetiseri ta?
2 Naatu Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot Galilee wanawanan nati sabuw hai bowabow kakafih ra’at sabuw afa hinatabirih imih biyababan nati na’atube hibai himorob?
3 Awodo ae be aera. Edo na ingoda yei sena ingo ingoda wasiri bebegae awa dodo Mamo da yei wareregae adewa awa ingo berari awa daedo betadewa.
3 Baise en! A tur ao’owen bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.
4 Edo ingo embo 18 awodo Siloam ainda mando mi wosedo patetiri bebetegurisera mo kotevi ta? Edo ingo kotewa ungoda wasiri bebegae mi embo nenei Jerusalem nati da atima era ainda wasiri bebegae awa derigari ta?
4 Naatu sabuw 18 Siloam bar gagamin tafan katub re rabih himomorob, kwanotanot Jerusalem wanawanan i akisih hai tafasar ra’at sabuw afa hinatabirih, imih nati na’atube himorob?
5 Awodo ae be aera. Edo na ingoda yei sena ingo ingoda wasiri bebegae awa dodo Mamo da yei wareregae adewa awa ingo daedo betadewa.”
5 Baise en! A tur ao’owen, bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.”
6 Iesu mi ungoda yei inia kiki eiawa sisira, “Embo da mi menga awa uso buro da gousira edo ri awa erido atisira. Edo amboda embo awa menga be wujadi bugusira te be aera.
6 Imaibo Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Veya ta orot ana masaw wanawanan ai fafou tanum yen ra’at. Naatu veya ta ro’oh isan tit na nura’at baise men ro’on ta itin.
7 Awasedo umo uso buro simba ari embo da yei sisira, ‘Giwo gaeko tamonde na einda bugutemona edo ri einda be da meani tambae. Edo ri emone tepo busu ngamo awa indise atira awasedo ri eiawa jegewo durare.’
7 Basit nati masaw ana kaifinayan isan eo, ‘Aro, kwamur tounu wanawanan ai iti afe’enamaim ro’on men kafa’imo ta aitin. Akokok inatar nare asir bat ata me ebi’afiy.’
8 “Awarate buro embo mi sisira, ‘Naso gitijigari doio gaeko da eiawa atare. Edo gaeko einde nanemi busu be ngambedo edo wo je awa itido gane.
8 Baise orot ai ana kaifinayan eo, ‘Regah inihamiy kwamur ta’imon nabat tana’itin, ayu boro anamaim hub anab hain ana yai tana’itin.
9 Edo gaeko nei ri awa be adira awa awara doaso atadira te be ae adira awa jegaso duradira.’”
9 Maras kwamur ai nabiw na’at basit gewasin, boro tanihamiy nabat, baise men nabiw na’at, imaibo boro inatar nare ina’afun.’”
10 Jew embomei da tumondebain ari iji da Iesu awa Jew embomei da dada ari oro da atopapotise atisira.
10 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Baremaim ma sabuw bi’obaiyih.
11 Edo evetu da awa ainda atisira edo asisi bebegae uso jo da gaeko 18 awodo atise eoro umo karu de atima isira. Edo evetu ainda gun vetu awa detegari awasedo umo dagaia edo derari sago ae edo isira.
11 Nati’imaim babin ta afiy kakafih hirab kwatut ma kwamur etei 18 sasawar i na run. Nati babin koun ana rarik i kwabibin, baimutufurin isan biwa’an men karam.
12 Edo Iesu evetu awa gido umo evetu awa jawo setiri uso yei bugusira edo Iesu uso yei sisira, “Evetu na imo wujegurena edo iso karu atae etira edo imo ewamei etesa.”
12 Jesu nuw babin i’itin ana veya, babin eaf na nanamaim bat. Imaibo eo, “Babin, a sawowone abiyawasi.”
13 Sedo uso ingo uso tamo da itiri uso gun vetu burigi be dagaia etiri umo dambuderari derido Mamo jasiga isira.
13 Naatu uman babin tafan yara’ah isan yoyoyoban ana veya, naniyan meyemeye babin koun ana rarik kwabeb inu’in mutufor misir bat God ana merar yi bora’ara’ah.
14 Edo Jew embomei da dada ari oro da gitijigari mi tini gambari isira ainda be awa Iesu mi tumondebain ari iji de evetu awa etiri ewamei isira awasedo. Awasedo umo embo jiwae be atisera ainda yei gogo dimbudo sisira, “Iji 6 ainde ingode buro adera awasedo iji ainde buguwo unemi ingo ewamei are awarate tumondebain ari iji de bugove.”
14 Kou’ay bar ana kaifenayan yan so’ar, anayabin Jesu Baiyarir ana veya’amaim babin iyawas, naatu sabuw iuwih, “Veya etei six wanawananamaim i tanabow naatu yawas kwana kokok nati veya’amaim kwanan yawas kwanab, baise men Baiyarir ana veya’amaim.”
15 Setiri Bada mi uso yei mina sisira, “Ingo ise sarago ari embobo ingo berari tumondebain ari iji de ingoda wo cow ta donkey awa wujegedo budo koto ngambari da mambawo umo indadira.
15 Regah orot iya’afut eo, “Wanawanan rerekabih! Baiyarir ana veya kwa taita’imon a donkey o a ox men kwarufamen kwabow kwan harew kwaitih tetomatom?
16 Edo evetu eiawa Abraham da orobe awa Satan mi matu boroko ae be bundisira edo gaeko 18 atae etira. Edo ro edo ingo nanemi tumondebain ari iji de evetu eiawa ewamei etena awa biae kotevi?”
16 Iti babin i Abraham uwan ta, Satan bai fatum wainab kwamur etei 18 sawar, naatu boun ana bai’akirane Baiyarir ana veya abobotait yawas baib isan asinaf kakaf?”
17 Sisira da amimi etiri uso gitopo embobo berari awa ungo ungosuka me gosisera te embo nenei awa iaviri isera ko umo wasiri ewagaewa eiawa ira awasedo.
17 Iti na’atube eo ana veya ana rakit sabuw biyah eohow, baise sabuw moumurih na’in sawar gewasih sinaf hi’i’itan isan hiyasisir.
18 Iesu mi ungoda yei sisira, “Mamo da gitijigari iji awa gari rawodo ri? Rawodo edo ingoda yei ujugano gevi?
18 Imaibo Jesu ibatiyih, “God ana aiwob itinin i mi’itube? Abisa biyanamaim boro anayai kwana’itin?
19 Mamo da gitijigari iji awa teta ve jawo mustard ingera edo embo mi budo uso buro da gousira. Edo ve emone kiambu be ra te koru edo bugudo ri nembodiba be eradira edo ri memei uso patu da ungoda ngaja itadera.”
19 Itinin ta i orot ana ai momor ro’on bai in ana masawamaim tanum, naatu kuboun yen ra’at ai mamatar ana veya’amaim, mamu hina famefamenamaim hibatar hima’am na’atube.”
20 Iesu ungoda yei inia kiki nei sisira, “Mamo da gitijigari iji awa rawodo awa sano gevi?
20 Jesu iban maiye ibatiyih, “God ana aiwob i boro abisa’amaim ana yai kwana’itin?
21 Mamo da gitijigari iji awa teta ambe bajari siwo jawo yeast emboevetu mi budo ambe de da jigido era da awodo ra. Edo awodo dause atoro edo ambe berari awa bajido sauma ira.”
21 Ana itinin ta i babin ana faraw afuninamih bai tew gagamin wanawanan isuwai re yeast auman wanawanan nayai kamat ra’at yen tew awan kakaratan na’atube.”
22 Iesu Jerusalem mambuse nati memeia de nati nembogamo de awa da da torido bugudo ise mambusira. Edo umo awodo ise embo atopapotisira.
22 Imaibo Jesu au Jerusalem yen inan ana maramaim, bar merar gagamih naatu bar merar gidigidih imaim run tit, sabuw i’obaibiyih auman yen in.
23 Edo embo da mi uso yei nganega isira, “Atopatari Mamo mo embo enumbae ko awa soregeita?”
23 Orot babin ta na Jesu ibatiy, “Regah o kunotanot boro sabuw matan ta’amo God yawas nitih?”
24 Setiri Iesu mi mina ungoda yei sisira, “Mangiro be utu da awa kiambu ra awasedo imo iso goroba mi edo mangiro be kiambu da toradi jareio. Edo na ingoda yei sena embo jiwae be mi toradi jaradera te ungo inono ae awa mana toradera.
24 “Kwanabow gewas etawan awan kukurinamaim kwanarun, anayabin sabuw moumurih na’in boro nati etawanamaim run isan hinasinaftobon, baise a tur ao’owen boro men nakaram.
25 Edo amboda mando topo erido mangiro be digadira te ingo awa ponda derido atise mangiro be da tain tain dorise sadewa, ‘Bada nango embo mangiro pirigegae.’
25 Regah bar matuwan namisir etawan nahirihir kwa boro ufun kwanabat etawan kwanarukikitar kwanao, ‘Regah etawan kubotawiy arun,’ naatu i boro nao, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab, naatu menane kwana.’
26 “Sari ingo mina sadewa, ‘Imo nangoda nati da bugudo embo atopapotisesa edo iji ainde nango ingae indido kumbudo isera.’
26 Imaibo kwa boro kwaniya’afut kwanao, ‘Aki o bairi taa tatom, naatu ai bar ai meraramaim ibi’obaibiyi iso’ob, aisim kukakasiy.’
27 “Edo ingo awodo sawo umo ingoda yei mina sekago sadira, ‘Ingoda nati jawo mo rori? Na ingo gaera. Ingo wasiri biae embo na dodo mambuwo.’
27 Baise i boro nao maiye, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab naatu menane kwana. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafin sinafuyah.’
28 “Edo amboda ingo ji sise di vegadewa ainda be awa Abraham de Isaac de Jacob de edo binga sari embobo berari de awa Mamo ga atera uso gitijigari yei da edo ingo awa ponda atadewa.
28 Naatu boro narukouwi ufun kwanatit kwanama kwanarerey, wa kwanayob kakikak hiniwa’an, naatu kwananuwanuw boro Abraham, Isaac, Jacob naatu dinab oro’orot God ana aiwobomaim hinabat hinabiyasisir kwana’itih!
29 Embo iji vitari da edo iji wosari da edo ijari da edo sawari da awa ungoi bugudo dada anumbedo Mamo da gitijigari yei da indise atadera.
29 Sabuw boro veya yeninane, veya ra’iyinane, naatu torene, oyawane etei hinaru’ay God ana aiwobomaim hai efan hinabow hinamare hinama hiyuw hinaa hinabiyasisir boro kwana’itih.
30 Edo yei ainda awa embo boroko gun da mambutera awa ungoi giti adera. Edo embo nenei ungoi boroko giti giti mambutera awa ungoi amboda adera.”
30 Sabuw iyab boun wan tibi’iyon boro hini’uf, naatu sabuw iyab boun tibi’uf boro wan hini’iyon efan hinab.
31 Iji ainde Pharisee embobo nenei mi Iesu da yei bugudo uso yei sisera, “Herod imo dadi dipapa ira awasedo yei eiawa dodo yei nei da mambuio.”
31 Nati veya ta’imon, Pharisee afa hina Jesu ana tur hi’owen hio, “O boro efan iti inihamiy inan efan ta, anayabin Herod ekokok o na’asbuni inamorobomih ef enunuwet.”
32 Setero Iesu mi ungoda yei sisira, “Ingo mambudo ambe sino ainda yei sewo gare, Na boroko edo euma awa asisi bebegae awa ondadena edo karu embobo ano ewamei adera. Edo iji tamonde atae ari na naso buro awa atae adena Herod sewo gare.
32 Jesu iyafutih eo, “Kwan nati haruharu ana tur kwa’owen, ayu boun naatu maras hairi i boro sabuw iyab hisawow tema’am biyahimaim demon boro ana nunih naatu sawusawuwih aniyawasih, naatu veya baitounin i ayu au bowabow abisa bowamih anot anan i yomanin anisawar.
33 Boroko edo euma edo sipo nei tei mi Jerusalem nati da mambadena ainda be awa ungo binga sari embo yei nei da doro betadira awa awara aera.
33 Baise boun, maras, naatu mar natot ayu boro au ef anab maiye anayen anan, anayabin ef men ema’am dinab orot boro Jerusalem ufunane namorob.
34 “Jerusalem embobo, Jerusalem embobo. Ingo awa iji berari Mamo da binga sari embobo awa deowo betedo era. Edo Mamo mi iji berari binga sari embobo ingoda yei itido ira awa ingo mi ganuma mi dawo betorase pigedo ewa. Edo na ingo embo berari awa naso yei aikambu dada edo teta kokora ai mi uso kinapeina awa uso piki mi apuregedo ungo soregedo ira da awodo adi ena te ingo ujo ae ewa.
34 O Jerusalem, Jerusalem, dinab oro’orot irouw himorob, naatu kob abarayah God biyafarih kabayamaim irouw himorob. Mar bai’ab a kok a sabuw ataba’afuwih, kokorere natunatun bebenamaim ebaba’afuwih na’atube, baise o men i kok.
35 Edo Mamo ingoda nati eiawa dodo mambadira. Na ingoda yei sena boroko tuturo edo mambudo naso engenembari iji de awa ingo mana na gadewa. Edo iji bugari ingo na sekago gido sadewa, ‘Embo Mamo da jawo da bugudo pira awa Mamo mi umo ewamei are.’”
35 Imih a bar boro hinihamiy barikokow natuw. A tur ao’owen, ayu boro men kwana’itu, ana veya’amaim boro inao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab!’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.