Atos 22

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Edo embo jamo jamo etero Paul Hebrew ge mi ungoda yei sisira, “Embomei nanonamendi edo mama mane na nasuka beitigari ge ingoda dombu da sirinono ingo naso ge ingiwo.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Edo ungo umo Hebrew embomei da ge mi siri ingido ungo jamo jamo be isera.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 Etero Paul ge sise sisira, “Na awa Jew embo ra. Edo naso aia mi na awa Tarsus nati busu Cilicia da ainda burisira te na Jerusalem nati einda babojisena. Edo na babojeno atopatari embo Gamaliel mi ingodenaso mamo umbogo da agodari de wasiri de awa atopatido gogo etiri gosisena. Edo na God sapo edo isena teta ingo berari boroko einda atewa amimi edo ewa da awodo.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Edo embo ave Keriso da emboro awa ambo ambo edo isera awa dedo gaedo edo isena. Edo nenei jiwae bebetegurisera. Edo nanemi seono embo de evetu de awa bundedo gajari oro da itido isera.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Edo ingo priest babojegari de Jew embobo da gitijijigegari de da yei sadewa awa na gebe sena awa soro gadewa. Edo na ungoda yei sedo geteno ungo ove edo Jew nanonamendi Damascus nati da ainda na averi awa gorase isera. Edo na ove awa budo na embomei eiawa bundadi mambusena. Edo ungo budo buria da itadi kotisena awa na ungo bufuri edo budo sekago Jerusalem nati da bugadi sedo.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Edo na pepeta edo mambudo Damascus nati awa aikambu eno edo iji beo da iri usasa nembodiba be utu da edo janibetiri uso usasa mi na jiroroka isira.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Edo na busu da durido ge javi naso yei siri ingisena, ‘Saul Saul imo ro edo na dedo gaedo esi?
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Edo ge javi awodo naso yei setiri na nganega isena, ‘Bada imo averi?’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Edo embo nangae pepeta isera awa usasa awa gosisera te ungo ge javi embo amemi naso yei ge sisiri awa ingaera.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 “Edo nanemi nganega isena, ‘Bada na ro eni?’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Edo usasa nembodiba janiburisira amimi etiri na diti guba isira awasedo naso otatao mi naso ingo da jigido na budo Damascus nati da totorisera.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Edo embo da jawo Ananias embo awa God tumondebain ise edo ingodenaso agodari awa kera edo isira awa Damascus nati da atima isira. Edo Damascus nati da Jew embobo berari awa umo sapo nembodiba be edo isera.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Edo embo amimi bugudo naso demonda derido sisira, ‘Namendi Saul sekago gigae.’ Setiri iji da amimi yei sekago gosise umo gosisena.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 “Edo unemi naso yei sisira, ‘Ingodenaso mamo umbogo da God mi imo katabetira edo unemi imo ro asase dipapa ira awa isaga ari gadesa. Edo imo uso agipo embo dagariae be awa gadesa. Edo uso agipo embo mi uso ge javi uso topo mi iso yei sari imo ingadesa.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Edo rora berari getesa edo ingesa awa embo berari da yei sadesa.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Edo boroko simba eose. Erido umo mi ewamei ari wasiri awa buio. Edo Iesu Keriso sedo gio iso wasiri bebegae awa segare.’”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Edo Paul mi sisira, “Na Jerusalem nati da engenembedo bugudo edo Jew embobo da tumondebain ari oro da God manunugurise eturo arago isena.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Edo eturo garago isena ainda na Bada goseno umo naso yei sisira, ‘Burigi be Jerusalem nati awa doio ainda be awa embomei einda awa imo ungoda yei ro sesa awa gari ujo ae era.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 “Edo Bada awodo setiri na mina sisena, ‘Bada ungo isaga gosera na Jew embobo da dada ari oro da mambudo embomei imo gebe edo isera awa bundise edo ungo dedo gaedo edo isena awa.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Edo ungo iso gebe ari embo Stephen dorisera awa na awara seteno umo bebetisira edo embo umo dorisera ainda bo ro awa nanemi simba isena.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 “Edo na awodo seteno Bada mi naso yei sisira, ‘Mambuio nanemi imo awa yei besaun be embo Jew egeregae ainda yei itano mambadesa.’”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Edo embo Paul da ge ingise atisera awa ge amboda sisira awa ingido gogo dimbudo sisera, “Budo mambuwo dawo betare. Edo umo awa embo biae ra dowo betare.”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Edo ungo gogo dimbudo ungoda ombari digari awa inda jipuse konipo budo inda wawara isera.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Edo Rome embobo da isoro da gitijigari nembodiba mi setiri uso embobo mi Paul awa budo isoro embobo da mando nembodiba da torido umo vejadi tuturo isera. Edo gitijigari nembodiba awodo isira ainda be awa ungo ro edo Paul da yei tini gambari eri awa sari gadi sedo.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Awarate ungo umo bundedo vejadi sedo ero Paul mi isoro embobo da gitijigari derido atisira ainda yei sisira, “Agodari mi Rome da embo topo awa giti kasari embo da yei itaso vejorase mo awara sita?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Setiri isoro embobo da gitijigari ge awawa ingido mambudo isoro embobo da gitijigari nembodiba da yei mambudo sedo gosisira, “Imo ro esi? Embo omone Rome embo moka ra.”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Edo isoro embobo da gitijigari nembodiba ge awa ingido Paul da yei mambudo uso yei sedo gosisira, “Se gane imo mo Rome embo moka ta?”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Setiri isoro embobo da gitijigari nembodiba mi sisira, “Na awa ganu nembodiba itido Rome embo moka isena.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Setiri embo Paul nganega adi sedo isera awa dodo gun mi yisera. Edo isoro embobo da gitijigari nembodiba Paul umo awa Rome embo moka awa gido oju isira ainda be awa umo bufuri mi bundisira awasedo.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Edo isoro embobo da gitijigari nembodiba awa Jew embobo awa ro edo Paul bekuba eri awa be gadi sedo sipo nei setiri isoro embobo Paul da bufuri awa wujisera. Edo umo sedo getiri priest babojegari de Jew embobo da gitijijigegari de dada isera. Etero Paul budo mambudo setiri ungoda diti da dederisira.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.