Romanos 15

Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nadisukiliti fafaŋeniŋ hatnimilakdi metam nadisukiliti gweheyehi yehitubu-lodaaŋ malabumuŋhik tubulodayemdok. Indi indetok hogok adi mu nadiyaneem.
1 It iyab ata baitumatum fairih karam ata ofonah hai baitumatum ririmin tanibaisih hai bit turin tanab. Men akisit isat tananot taniyasisiramih.
2 Indi yadi notniyedi titiŋ momooŋ titiŋdok be nadisukiliti foloŋ fafaŋedok nadisuŋa yehitubu-lodayaneem.
2 Naatu tanabow ata ofonah hiniyasisir, naatu tanibaisih hai baitumatum nawowab nayen.
3 Indiŋ nadidok, Kilisto adi undugoŋ netok hogok mu nadiguk. Mede niŋ indiŋ youliŋit hatak. “Tiŋa du ganisuwambat tigiŋ, kaŋ yosuwambathik wondi nu foloŋ lolak.”
3 Keriso i men taiyuwin ana yasisir isan bowamih. Baise nati efanin, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo na’atube sinaf. “Sabuw iyab tur kakafih hi’u hibi’a’akir ana bit etei ayu tafau yan re.”
4 Nemek hogohogok koomkwaha youkiŋ uyadi nai indidegoŋ nadinadi nimdok youkiŋ. Mede wondigoŋ nihitubu-kilitiŋa nihitubu-lodaune nemek gigit utnimgiŋ wondok nadikunakunaleŋ hatiyaneem yoŋa youliŋit.
4 Anayabin tur abisa marasika hikikirum i bai’obaiyit isan, saise nawawainabit ana veya, nati Buk Atamanin ana turamaim koufair tanab nuhit nafot tanama.
5 Bepaŋ adi tubukiliti be tubulodatubuloda molomdi hehitubu-kilitiune Jesu Kilisto dut kadiŋa nadisuhik kubugoŋ kiula hatiyaneeŋ.
5 God koufair naatu yatenub ana matuwan, isan ayoyoyoban i boro a kou’ay nita’imon, Jesu Keriso kwani’ufunun.
6 Unduŋ tiŋila welehik be mahik kiula Wapum Jesu Kilisto diniŋ Bepaŋ eŋ Beu niutumbayaneeŋ.
6 Naatu dogor ta’imon namatar auta’imon fana kwanabora’ah God, ata Regah Jesu Keriso Tamah ana merar kwanay kwanabora’ara’ah.
7 Biyagoŋ kuyoŋ, uŋalegoŋ Kilistodi hanagikuk. Undugoŋ hidi hidebo welehikdi kifolok tubudapmaneeŋ kaŋ wendi Bepaŋ’walaŋ wougigit tubumintawaak.
7 Taituwa hai merar kwanay kwanabuwih, Keriso a merar yi bubuwi na’atube. Saise bora’a’araten God kwanitin niyasisir.
8 Nu indiŋ doktiŋa hanilat. Bepaŋ adi dadaniye Abalaham heki gigitmede folooŋ hinek yeniŋguk u folooŋnit titiŋdok Kilistodi Judahi inditok tipilapilaye kwanai tuguk.
8 A tur ao’owen, Keriso i na Jew sabuw hai bai’akirayan orot matar, God ana tur gewasin isan bow, ana omatanen uwatanah wabih gagamin itih hikirum inu’in sinaf na yabin matar.
9 Tiŋa undugoŋ metam fekhinit mokit adi Bepaŋ’walaŋ welekulemaŋiŋ doktiŋa niutumbaneeŋ yoŋa unduŋ tuguk. Bepaŋ’walaŋ Youkudip pepa gineŋ mede indiŋ-ku youliŋit hatak oŋ. “Nu metam Judahi’walaŋ feknit mokit adi’walaŋ lekiŋgoŋhik foloŋ ganiutumbaaŋ woho youtumbawaat.”
9 Saise Eteni Sabuw God hitabora’ara’ah i ana kabeber isan. Buk Atamaninamaim hikikirum na’atube
10 Tiŋa mede niŋ indiŋ hatak. “Metam fekhinit mokit heki, hidi Bepaŋ’walaŋ meŋimeŋiyedut bopneeŋ yonadifo tiyaneeŋ.”
10 Ibanak eo maiye;
11 Tiŋa niŋ indiŋ, “Metam fekhinit mokit, hidi wanakaŋ hogohogok Wapum wou nintiloneeŋ. Eŋ mebop feedi adi nintiloneeŋ.”
11 Naatu iban maiye eo,
12 Tiŋa Aisaiyadi mede niŋ indiŋ yoŋa youkuk.
12 Naatu iban Isaiah eo maiye,
13 Nemek momohidok nadikunakunale molom Bepaŋ, adi nadisukilitihikdok welemomooŋ be kulema tubumintahambaak. Unduŋ tubune Uŋgoniŋ Munabuli’walaŋ saŋiniŋdi miŋ-ikiliti tihambune nemek momooŋdok nadikunakunale hati tiiŋ wondi hehikufulaune, wondiniŋ nadifodi hidi’walaŋkade tokiŋa halaak.
13 Ayoyoyoban abaitumatumamaim God nuhifot bit i yasisir naatu tufuw nit, saise Anun Kakafiyin ana fairamaim yasisir ebit dogor wanawanan awan nakaratan nakarsuwai nare.
14 Notneye, hidi welehikdi hinek metam noli yabukahile tiiŋ, tiŋa Bepaŋ’walaŋ mede mebi u maaŋ kedem nadidakalehinakaiŋ. Unduŋ tiŋa hidi hide kedem kiulihi titiŋdok malabuda mu tiiŋ. Nu hidi’walaŋ mebihik unduŋ hinek nadihinakalat.
14 Taitu ayu aso’ob, kwa a gewasin i ra’at, naatu so’ob tutufin etei kwabai karam, imih karam taituwa boro kwani’obaiyih.
15 Iŋgoŋ fiit nu yadi Bepaŋdi siloŋ tobogoŋ tinamguk doktiŋa mede noli daulebelebe youhamuŋa haniŋkilitilat.
15 Baise iti fef wanawanan i sawar gagamih afa bebeyan a tur ao’owen saise nuhi anakusib. Anayabin God ana gewasin ayu wanawana’umaim yari’iy
16 Jesu Kilisto adi metam fekhinit mokit hiditok Bepaŋ’walaŋ kwanai-me napmeguk doktiŋa Bepaŋ’walaŋ Mede Momooŋ u yohautaŋila siloŋyot diniŋ talitimeŋ mintaaŋ hatiŋa metam fekhinit mokit yanagilene Bepaŋdok gigit tiiŋ. Kaŋ Uŋgoniŋ Munabulidi yehitubu-walandaune Bepaŋ’walaŋ siloŋ, ne nadiune momooŋ tilak unduŋ tineeŋ.
16 Keriso ana akir orot amatar Ufun Sabuw isah anabowamih. Naatu firis na’atube anabow God ana Tur Gewasin anao’orerereb. Saise Ufun Sabuw hinan siwar na’atube hinamatar God hai merar nay nabuwih, naatu Anun Kakafiyin nakusouwih kakafiyih hinamatar.
17 Nu Bepaŋ’walaŋ kwanai tilat uyadi Jesu Kilistodok tiŋa nadiwene loloŋnit tilak.
17 Isan imih au bowabow God isan, Jesu Keriso wanawananamaim abowabow i abiyasisir gagamin maiyow.
18 Kwanai u nu nahogok deti tibe tugut. U moŋ. Jesu Kilistodi miŋ-ikiliti tinambune fekhinit mokit Bepaŋ’walaŋ mede nadidahi tineeŋ yoŋa manedi be kohonedi kwanai tugut.
18 Anayabin iti isan ayu boro men kafa’imo sawar afa isah anao’omih. Baise abisa Keriso iyunu ao naatu abow Ufun Sabuw abonawiyih hina God tebobosiyasiyar akisinamo boro anao.
19 Nu Bepaŋ’walaŋ mede saŋiniŋnit yohautagut be Bepaŋ kunumneniŋ’walaŋ kudi tugut uyadi Uŋgoniŋ Munabuli’walaŋ saŋiniŋ foloŋ tugut. Tiŋa Jelusalem yopmaŋneniŋ tububihila Kilisto’walaŋ Mede Momooŋ wanaŋ yohautatawene wooŋ Ililikam kwetneŋ dapmaguk.
19 Anun Kakafiyin ana fairamaim, ina’inan naatu baifofofor fokarih himatar. Jerusalem imaim au nanawan abusuruf God ana tur abinan aremor ana tafaram wabin Ikonium atit.
20 Tiŋa noli’walaŋ budumeŋ gineŋ kwanainewaatneŋ yoŋa Kilisto diniŋ wou mu nadigiŋ, gitipmuŋ gineŋ yohautadok gigine kwanai tilat.
20 Akokok kwanekwan efan menamaim Keriso ana tur men hinonowar imaim anabinan hinanowar. Anayabin ayu men bar wowabayan orot boro orot ta ana bar bubu rarouw nonowatin tafanamaim anawowab.
21 Mede Youkudip indiŋ hatak wondok tuwolit-ku tilat oŋ. “Mede kahatŋiŋ mu tiyemgiŋ adi kaneeŋ, eŋ kahatŋiŋ mu nadigiŋdi nadidakale tineeŋ.”
21 Bukamaim hikikirum na’atube,
22 Biyagoŋ kuyoŋ, nu mebi unduŋ degoŋ tiŋa hidi’walaŋkade uuŋdok youka tiŋa hatilat.
22 Ana’an nati isan ayu kwa isa namih mar etei ayu hirorowenbibiru.
23 Hatiŋila hidi’walaŋkade uuŋdok walanedi nadisuŋila hatigut. Nai indidegoŋ adi kwet noli gineŋ kwanaine agaŋ dapmalak
23 Baise boun efan iti wanawanan ayu au bowabow i sawar naatu kwamur manin maiyow akok kwanekwan atan ata’iti isan ama akakaibababan.
24 doktiŋa Spein kwetneŋ uuŋdok uŋila hidi maaŋ habudok nadisulat. Wooŋ habene hidut kiulihi tineem. Unduŋ tiŋa hatigene hidi’walahi nolidi nihitubu-lodaune Spein kwetneŋ uneem.
24 Imih bounabo anotanot boro anan ana’iti. Spain bainanawan isan ananan founamaim boro anarun ana’iti.
25 Nai indidegoŋ adi nu metam nadisukilitihinit yehitubu-lodawit yoŋa Jelusalemde we ulat.
25 Boun i ayu au Jerusalem anan God ana sabuw hai bowabow ta ta isan.
26 Kaŋ metam nadisukilitihinit Masedoniya eŋ Akaia uŋoŋ hatiiŋdi lodaaŋ Jelusalemhi metam Bepaŋ nadisukilitimiiŋ heki hambeep hatiiŋ yehiulihidok muneeŋ bomboŋ bopnegiŋ,
26 Ekalesia sabuw nati Masedonia naatu Akaiya wanawanan Jerusalem sabuw yababan wairafih hai tur hinonowar i yasisir auman baibaisih isan hai siwar kaifai hiyai.
27 tiŋa adi unduŋ titiŋdok welehikdi kulemaune unduŋ tubune utumbaguk. Metam Judahi’walaŋ feknit mokitdi Judahidok Bepaŋdi Mede Momooŋ yemguk u adi maaŋ nadigiŋ doktiŋa toboniŋbo tubu-udaneyemdok sigiŋ diniŋ bomboŋ yembune tuwot tibek.
27 Iti sinaf isan i hiyasisir, naatu kabay hiyai hibiyafar ana itinin i wayow na’atube hisinaf. Anayabin Jew sabuw ayubih ana baigegewasin i wan Ufun Sabuw hifaramih bairi hibai.
28 Ala mede yofafaŋehikdok folooŋ mintaguk u nagoŋ moŋgola Jelusalemde wooŋ yembe dapmaune hidi’walaŋkade uuyeŋ dapmaaŋ Spein kwetneŋ waat.
28 Imih ayu bowabow anisawar hai siwar kafai abai anan anitih. Imaibo au Spain ananan ef aumatan boro anarun ana’itibo anan.
29 Tiŋa indiŋ nadisulat, nu hidi’walaŋkade wene kohombalim mu waat, Kilisto’walaaniŋ wahukahaŋ mohok moŋgohamuŋa waat.
29 Ayu kwa isa ananan, i aso’ob Keriso ana baigegewasin tutufin etei boro auman anan.
30 Notneye, Wapumnik Jesu Kilisto doktiŋa be Uŋgoniŋ Munabuli’walaŋ welesiloŋ doktiŋa nu kwanai tilat wondok nehiulihiŋa Bepaŋ ninadidok haniŋgiginelat.
30 Taitu, abifefeyani ata Regah Jesu Keriso wabinamaim naatu Anun Kakafiyin ana yabowamaim au biyababanamaim kwanikofan naatu isou kwanayoyoban God nibaisu.
31 Hidi ninadiŋa nehitubu-lodaune Bepaŋdi Judiya kwetneŋ me nadisukilitihinit mokit’walaŋ kohohik gineniŋ nehikibidalaak. Eŋ Jelusalemhi Bepaŋ’walaŋ metam adi bomboŋ siloŋ tiyembaat kaŋ wondok welemomooŋ nadineeŋ.
31 Kwanayoyoban saise Eteni Sabuw Judea wanawanan tema’am umahine God natafafaru naatu God ana sabuw Jerusalemamaim tema’am au bowabow isan hiniyasisir au merar hinay.
32 Mindaŋ hinek adi Bepaŋdi nadiune tuwot tubune nadifo foloŋ wooŋ hidut hatinadi tibene walane kulemawaak.
32 Saise God nakokok na’at ayu boro ereyasisir ana matabir maiye not boubun auman anan kwa aninanawani.
33 Bepaŋ kulema molom adi hidut wanakaŋ hatidapmaluwaak. U biyagoŋ.
33 Tufuw ana God kwa etei isa nama wanatowan. Amen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.