Marcos 10
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Unduŋ tiŋa Jesu adi kwet u biŋa Jodan ime meŋeŋa Judiya kwetneŋ loguk. Loune metam fee mumuyeŋgoŋ bugiŋ kaŋ feŋ tuluguk unduŋ Mede Momooŋ yeniŋguk.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Kaŋ Falisi noli adi buŋa detiŋa honeeŋ uutdok yo indiŋ ninadigiŋ, “Yodoko Medenikdi tam kedembe kelekutdok yolak be dediŋ? U ninimbu nadinim.”
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Unduŋ ninadigiŋ kaŋ Jesudibo yeninadiguk, “Mosesdi Yodoko Mede dediŋ haniŋguk?”
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Yeniŋguk kaŋ yogiŋ, “Moses adi tam bibiŋdok yofafaŋe mede pepa foloŋ youlaŋa tam kedem bikabudok niniŋguk.”
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Unduŋ niŋgiŋ kaŋ yeniŋguk, “Hidi welehik fafaŋehi tiŋa mede nadinadi mu tiiŋ doktiŋa Mosesdi Yodoko Mede u youkuk.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Bepaŋ adi nemenemek yehitubu-mintaŋila me tiŋa tam wanaŋ yehitubu-mintaguk.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Unduŋ doktiŋa me niŋ adi mimbeu biyabuŋa tamŋiŋ’walaŋkade wooŋ galiŋa adi welehik be sigihikdi kubugoŋ mintaaŋ hatidemeek.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Unduŋ doktiŋa adi molomolom mu tamuk. Adi agaŋ kubugoŋ mintaaŋ hatiyamuk.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Bepaŋdi yehikiukuk doktiŋa meeniŋdi tuwot mu yehidanedok.”
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Unduŋ yeniŋa yopmaŋ wooŋ mihiŋiyedibo mede wondok ninadigiŋ
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 kaŋ yeniŋguk, “Me niŋ adi tamŋiŋ kelekula tam gitipmuŋ nagilaak adi yofolokhik fafaŋeŋ u ulopmadiwaak doktiŋa kefifile diniŋ malabumuŋ hekiwaak.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Kaŋ tamdi yohoi kelekula me gitipmuŋ nagilaak adi maaŋ undugoŋ kefifile diniŋ malabumuŋ hekiwaak.”
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Metam noli adi wapmihihiye Jesudi kohoŋ kihik foloŋ kamewek yoŋa yanagila bugiŋ, kaŋ Jesu mihiŋiye adi yenihep tigiŋ.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Unduŋ tigiŋ kaŋ Jesudi u kaune tuwot mu tubune mihiŋiye indiŋ yeniŋguk, “Wapmihi biyabune nu’walaŋkade buneŋ. Kamehep mu tiyemineŋ. Bepaŋ’walaŋ hebeŋ foloŋ Hatihati Uŋgoniŋ hatak u yadi wapmihi undihidegoŋ.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Biyagoŋ hinek hanilat. Nebek niŋ adi wapmihi-kabe dabugoŋ tiŋa Bepaŋ’walaŋ Hatihati Uŋgoniŋ mu kahilewaak adi yadi uŋoŋ mu fowaak.”
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Unduŋ yoŋa yehibopneeŋ noli yehitobo tiŋa kohoŋ mebihik foloŋ kameeŋ kahaŋ tiyemguk.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Jesu kotigoŋ we tubune me niŋdi kiyane labuŋa mulelem timiŋa indiŋ ninadiguk “Hinale momooŋ, nu maŋgoŋ tiŋa hatihati dapmandapmaŋnit mokit kahilewaat?”
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Unduŋ ninadiune Jesudibo indiŋ niŋguk, “Maŋgoŋde nu momooŋ nanilaŋ? Nebek niŋdi momooŋ nemu hatilak, Bepaŋdi hogok hatilak.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Yodoko Mede i agaŋ nadilaŋ. Du me widihikumuŋ mu tuluwaaŋ, hekimalam hidi kefifile mu taneeŋ, du kubo mu tuluwaaŋ, du menolidok yalaŋ mu yeniluwaaŋ, du maaŋge baha’walaŋ mede tiloloŋ tuluwaaŋ.”
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Unduŋ yobune me wendibo niŋguk, “Hinale, nu koom kuyanineŋgoŋ Yodoko Mede u hogohogok agaŋ tagimneeŋ tugutdi titabulat.”
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Unduŋ nimbune Jesudi kaŋ aditok nadimiŋa niŋguk, “Nemek kubugoŋ nimaaŋ titiŋdok hatak woŋ adi indiŋ. Bomboŋge hogohogok tuwadok boiune tuwaune muneeŋ u metam fiyewakahidok yembeŋ. Unduŋ tibeŋ kaŋ nemenemek momohi kunum gineŋ uŋgoŋ boigambu itneeŋ. Ale unduŋ tiŋa buŋa nu nehikeleweŋ.”
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Unduŋ nimbune me u muneeŋ bomboŋ wapum hinek halimiŋguk doktiŋa mede u nadiŋa welemulap tiŋa uguk.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Me u uune Jesudi udaneeŋ mihiŋiye indiŋ yeniŋguk “Me muneeŋ bomboŋhinitdi Bepaŋ’walaŋ hebeŋ gineŋ Hatihati Uŋgoniŋ u kahiledok kwanaimiŋ tiiŋ.”
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Mihiŋiye adi u nadiŋa boho tigiŋ, kaŋ tomboyoula indiŋ yeniŋguk, “Wapmihineye, Bepaŋ’walaŋ Hatihati Uŋgoniŋ kahiledok adi kwanaimiŋnit.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Kale kamel adi buŋi ginaneŋ fofoŋdok kwanaimiŋ tuwot mu tibek, iŋgoŋ me muneeŋ bomboŋhinit adi Hatihati Uŋgoniŋ kahiledok kwanaimiŋ wapumgoŋ hinek tineeŋ.”
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Mihiŋiye adi mede u nadiŋa boho kisaŋ tiŋa neŋdi kedem kahilewaak yoŋa nehi uŋgoŋ kiyonadi tigiŋ.
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Kaŋ Jesudi yabuhohoŋe tiŋa yeniŋguk, “U meeniŋdi titiŋdok tuwot moŋ, iŋgoŋ Bepaŋ’walaŋkade adi nemek u be u titiŋdok adi kwanaimiŋ mu tilak.”
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Unduŋ yeniŋgguk kaŋ Pitadibo indiŋ yoguk, “I kaweŋ, indi nemenemek hogohogok biyabudapmaaŋ du gehikeleyam.”
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Unduŋ nimbune yeniŋguk, “Biyagoŋ hinek hanimbit. Nebek niŋ adi nutok be Mede Momooŋ doktiŋa yoli, be dali-kwayaŋiye, be miŋbeu, be wapmihi-tam, be dininaŋiŋ biyabuŋa baak
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 adi yot, be dali-kwayaŋ, be wiwiye, be miŋbeu, be wapmihi-tam, be dininaŋiŋdok baniŋ mu tuluwaak. Bepaŋdi fee hinek miluwaak. Eŋ Mede Momooŋ doktiŋa kwadi kaneeŋ adi kougoŋ hatihati dapmandapmaŋnit mokit kahileneeŋ.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Iŋgoŋ nai indinde loloŋhinit hatiiŋ feedi kougoŋ fofoŋhinit hatineeŋ. Kaŋ fofoŋhinit hatiiŋ feedi kougoŋ loloŋhinit hatineeŋ.”
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Jesu adi mihiŋiye dut Jelusalemde lone logiŋ. Ne timeŋ uune mihiŋiye adi boho tiŋa mindaŋ keletalogiŋ. Kaŋ metam adi munta tiŋa mindaŋ yehikelegiŋ. Kaŋ Jesudi kotigoŋ mihiŋiye nehi hogok yanagi wooŋ nemek mintawaak wondok indiŋ yeniŋguk.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 “Nadiiŋ be, ya agaŋ Jelusalemde loyam. Uŋoŋ Me Kobumuŋ bolik timimbune me Siloŋyot diniŋ talitimeŋ tiŋa Yodoko Mede hinale heki’walaŋ kohohik foloŋ lowaak. Loune kumuŋdok nindapmaaŋ Loma me heki’walaŋ kohohik foloŋ kameneeŋ,
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 kaŋ nimpekit tiŋa maluluk suwambali kiyegelepdi utubukadakaaŋ ulukumuneeŋ. Kaŋ helebufa lufomkulitniŋ hali kotigoŋ kaikaaŋ pilalaak.”
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Unduŋ yeniŋguk kaŋ Sebedi mihiŋiyat, Jems dut Jon adi wooŋ indiŋ niŋgumuk, “Hinale, indi nemek niŋ tinimdok nadiyamut.”
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Unduŋ niŋgumuk kaŋ Jesudibo yeninadiguk, “Maŋgoŋ tihamdok nadiŋa yonadiyamuk.”
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Kaŋ yogumuk, “Hatihati kobuli hauta wapumnit gineŋ looŋ popge uŋgoniŋ foloŋ ila indi ninigila noli kohoge didimeniŋneŋkade eŋ noli kohoge kapmadineŋkade nipmeune itemeet.”
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Unduŋ niŋgumuk kaŋ Jesudibo yeniŋguk, “Hidi nemek u mebi mu nadidakaleeŋ hogok yofit tamuk. Hidi nu ime buukaaŋ nawaat u kedembe nademeek? Tiŋa Imeyout tinamneeŋ u hidi maaŋ kedembe youhamneeŋ?”
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Kaŋ adibo yogumuk, “Eeŋ, indi kedem tidemeet.”
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 iŋgoŋ hidi’walaaniŋ nediyeŋ nu kohone didimeniŋneŋkade eŋ kohone kapmadineŋkade iitdok u nu tuwot mu hanindapmawit. Woŋ adi Bepaŋ ne meeniŋ yabukahileeŋ gigit uyemguk adi hogok kahileneeŋ.”
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Kaŋ mihiŋiye noli adi mede u nadiŋa meyatdok nadikadaka tiyemgiŋ
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 kaŋ Jesudi yenimbune buŋa bopneune indiŋ yeniŋguk, “Me nadisukilitihinit mokitdi mapme ila metam nadiyembu foune tipilapilaye kwanai titiŋdok yeniŋgigine tiiŋ. Kaŋ me loloŋhinit adi me fofoŋhinit yehitiŋafooŋ me bomboŋgi tiiŋ, hidi a nadiiŋ.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Iŋgoŋ hidi adi unduŋ mu tiyaneeŋ. Hidi’walaaniŋ nediyeŋ loloŋnit tibe nadiŋa kaŋ noli hogohogok hidi’walaŋ lekiŋgoŋhik gineŋ me fofoŋnit hatiŋa tipilapilaye kwanai tuluwaak.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Eŋ niŋdi talitimeŋ tibe nadiŋa kaŋ noliŋiye’walaŋ tipilapilaye-me hatiluwaak.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Unduŋ doktiŋa Me Kobumuŋ adi kwetfoloŋ iŋoŋ tipilapilaye timindok mu foguk, adi tobo metamdok tipilapilaye tiyemiŋa hatihatiŋiŋdi yehituwawe foguk.”
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Jesu tiŋa mihiŋiye adi wooŋ Jeliko yokwetneŋ wosuwagiŋ. Ala Jesu adi mihiŋiye gut yokwet u bikabuŋa ulune metam bop wapumdi noŋgoŋ ugiŋ. Kaŋ Timaiyo mihiŋiŋ Batimaio adi dawi sipmakaŋ doktiŋa buŋa talipmeŋ ila nayo tuluguk.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Adi Jesu Nasaletniŋ bulak u nadiŋa indiŋ kutiguk, “Jesu, Dewit’walaŋ yalaki, nutok bulaniŋgoŋ nadiweŋ.”
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Unduŋ kutiguk kaŋ metam nolidi nintoŋa kabup iitdok nihep tigiŋ. Iŋgoŋ adi tobo gigine tiŋa wapumgoŋ hinek kutiguk, “Dewit’walaŋ yalaki, nutok bulaniŋgoŋ nadiweŋ.”
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Unduŋ kutiguk kaŋ Jesu uŋgoŋ yali metam yeniŋguk, “Nimbune iŋgoŋ bek.”
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Unduŋ kutinimbune dahidahiŋiŋ uŋgoŋ kwihikameeŋ pilali tatakula buguk.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Bune Jesudi ninadiguk, “Nu maŋgoŋ tigambit yoŋa kutinanilaŋ?”
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Unduŋ yobune Jesudi niŋguk, “Nadisukilitigedi gehitubu-kedebalak ale weŋ.” Unduŋ nilune nai uŋaniŋgoŋ dawi tombune diwedakaleeŋ Jesu keletauguk.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.