Lucas 15
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Heleniŋ me kadakaniŋ titiŋ hekidi Jesu medeŋiŋ nadine bugiŋ.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Kaŋ Falisi tiŋa Yodoko Mede hinale heki adi kaŋ nadikadaka tiŋa indiŋ yogiŋ, “Me yadi me kadakaniŋ titiŋ yehimaneeŋ yeniutumbalak.”
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Unduŋ yogiŋ kaŋ Jesudi yoyout mede indiŋ yeniŋguk.
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 “Hidi’walaaniŋ nebek niŋdi binek dompa 100 yabudokoluwek ala kubugoŋ niŋ filune dediŋ tibek? Dompa 99 u deit tiiŋneŋ uŋgoŋ biyabuŋa noli u lohiyaugeyauge
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 kaŋ nagila kaluwaŋŋiŋ foloŋ kameeŋ nadifo tiŋa nagila buŋa yopmaŋ busuwawetik.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Busuwaaŋ noliŋiye mede kameyembu buune yenimbetik, ‘Nu dompane niŋ filak agaŋ tubumintaaŋ nadifo tilat doktiŋa hinaŋ wapum tinim.’”
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Jesudi unduŋ yoŋa indiŋ yeniŋguk, “Indiŋ hanimbe nadineŋ. Me fofohi 99 aditok kunum gineŋ nadifo tiyemiiŋ iŋgoŋ me niŋ kadakaniŋ titiŋdi weleŋ tubutakalelak aditok adi nadifo loloŋnit hinek tiiŋ.”
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 “Be tam niŋ adi 10 siliŋ boihatibek kaŋ kubugoŋ niŋ filek kaŋ tam u dediŋ tibek? Adi kamaŋ galiŋa yoli yohomuŋ tiŋa baigoŋ lohiŋa kaŋ tibetik.
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Tiŋa noliŋiye yenimbune buune yenimbek, ‘Nu muneeŋne niŋ filak u agaŋ kaŋ tiŋat doktiŋa nadifo tilat ale hinaŋ tinim.’
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 “Undugoŋ hinek Bepaŋ’walaŋ aŋelo heki adi me kadakaniŋ titiŋ niŋdi weleŋ tubutakaleeŋ udanelak doktiŋa adi nadifo wapum tiiŋ.”
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 Unduŋ yoŋa tomboyoula indiŋ yeniŋguk, “Me niŋ hatiluguk adi mihiŋiyat lufomuk.
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Ala Moneŋiŋdi beu indiŋ niŋguk, ‘Me baŋ, bomboŋ nutok u kamiŋ danenambeŋ.’
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 Unduŋ nimbune danemiŋguk, kaŋ muniniŋ hatiŋa muneeŋ bomboŋŋiŋ moŋgola yokwet bikabuŋa uguk. Kwet niŋkade kweetniŋ hinek wooŋ, muneeŋŋiŋ nadi mu tiŋa kaka hinek kudapmaguk.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 “Kaŋ nai uŋaniŋ nanaŋe map wapum hinek mintaguk kaŋ adi nanaŋenit mokit, hogok hatifit tuguk.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 Unduŋ doktiŋa me uŋaniŋ niŋ wooŋ kaune tipilapilaye kwanai titiŋdok yoŋa niŋkulune wooŋ makaye nanaŋe yemyem tuluguk.
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Uŋoŋ wooŋ makaye nanaŋe uŋakoŋ fiit nawit nadiŋa uguk. Iŋgoŋ u maaŋ kamehep timiŋgiŋ.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 “Unduŋ timimbune hanadikunakunale-tauyeŋ indiŋ naditomguk, ‘Batne’walaŋ kwanai-me hogohogok adi nanaŋe wapum hinek naiŋ, kaŋ nu mihiŋiŋ hinekdi iŋoŋ map kisaŋ hinek tilat.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 Unduŋ doktiŋa pilali batne’walaŋ wooŋ indiŋ nimbit, “O me baŋ, nu Bepaŋ sigilulum timiŋgut tiŋa du maaŋ sigilulum tigamuŋa kadakaniŋ tugut
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 doktiŋa nu du mihige hinek kotigoŋ mu nanimbu hatiluwaat. Kwanai mege hogok nanimbu hatiluwaat.”’
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 Unduŋ yoŋa pilali beu kawe uguk.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 Kaŋ mihiŋiŋdi yoguk, ‘Me baŋ, nu Bepaŋ be du hidi sigilulum tihamuŋa kadakaniŋ tugut doktiŋa nu du mihige hinek kotigoŋ mu nanimbu hatiluwaat.’
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 “Unduŋ niŋguk iŋgoŋ beu adi tipilapilaye mihiŋiye yeniŋguk, ‘Pilap hinek wooŋ dahidahi fofooŋ niŋ tineŋ, haluntuk niŋ tineŋ eŋ kayoŋnamokop moŋgotneŋ. Unduŋ moŋgola buŋa tinahukulimineŋ.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 Tiŋa wooŋ makau mihiniŋ folooŋnit hinek uŋak ulune hinaŋ wapum tinim.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 Mihine i agaŋ kumuŋgukneniŋ udanelak, tiŋa agaŋ fikuk iŋgoŋ tubumintayam doktiŋa hinaŋ tinim.’ Unduŋ yoŋa hinaŋ tububihikiŋ.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 “Unduŋ ha-tulune Tuwo adi kade gineŋ hatiguk ala udaneeŋ buŋa yot tubudulaaŋ nadilune kap miyeeŋ tonadifo tigiŋ.
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 Nadiŋa tipilapilaye-me niŋ katinimbu uune niŋguk, ‘U maŋgoŋ tiŋa toiŋ?’
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 “Unduŋ nimbune yoguk, ‘Kwayage koti kulemaŋgoŋ udaneeŋ buŋak kaŋ bahadi wendoktiŋa nadifooŋ makau mihiniŋ folooŋnit ulaŋa helak.’
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 “Unduŋ nimbune nadiŋa kwihita tiŋa yot maaneŋ mu foune beudi buŋa yot maaneŋ fofoŋdok niŋkulemaguk. Kaŋ mihiŋiŋdi weleŋ kudup daune niŋguk,
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 ‘I kaweŋ, nu guletgulet hatitabam hogohogok adi me kwanai tuwaŋit mokit adi tiiŋ dabugoŋ tigamulat. Tiŋa mede wobu nemu tigamulat iŋgoŋ du meme bedikwambundaaŋ kabe nemu nambune notneye dut hina nadifo tugumun.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 Iŋgoŋ mihigedi bomboŋge moŋgo wooŋ talitam heki dut hatiŋa tubudapmaaŋ buŋak kaŋ makau mihiniŋ folooŋnit hinek ula hinaŋ ya nadifo toiŋ.’
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 “Unduŋ yobune beudi indiŋ niŋguk, ‘Mihine, du adi helemahelemaŋ nukut iŋgoŋ hatilaŋ doktiŋa nemenemek hogohogok u dutok.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Kaŋ kwayage adi agaŋ kumuŋgukneŋniŋ udaneŋak be fikukneniŋ tubumintayam doktiŋa hinaŋ wapum tiŋa nadifo tinene utumbawek.’”
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.