1 Timóteo 6
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Tipilapilaye metam hatiiŋ hogohogok adi yadi bomboŋgihiyedok nadiyembune loune yeniutumbaaŋ adi’walaŋ hebehik foloŋ fofoŋnit hatiŋila mahik mede nadiŋa mede tiloloŋ tiyemaneeŋ. Bepaŋ wou be Mede Momooŋ yohautayam u metam nolidi yotifooŋ yohaŋindaneeneŋ doktiŋa unduŋ taneeŋ.
1 Akir wairafih iyab bai’akir ana bit hibai tema’am, ina’uwih hai orot ukwarih hinakakafiyih, saise God wabin naatu aki ai bai’obaiyen isan men yait ta nao nigigimimih.
2 Eŋ bomboŋgihiye noli Mede Momooŋ nadisukilitiiŋ, aditok indiŋ mu nadiyemaneeŋ. “Adi be indi, indi Mede Momooŋ wanakaŋ nadisukilitiyam doktiŋa indi mehekinolit ale.” Unduŋ adi moŋ. Adi tobo indiŋ nadidok. “Bomboŋginiye adi Wapum nadisukilitimiiŋ doktiŋa not tiyemne titiŋnik undiniŋ wendi yehitubu-lodayam, unduŋ tuluwaak.” Unduŋ yoŋa kulemaŋgoŋ hatiŋa tipilapilaye kwanai u welehikdi nadifo tiŋa tiyembune utumbaluwaak. Timoti, du mede i yeniŋa yeniyehitubu-didimeeŋ yeniŋkilitiluwaaŋ.
2 Akir wairafih iyab hai ukwarih baitumatumayah men hinanuw furuwih bairi hai baitumatum ta’imon hinarouw hinifanasairamih, baise baifanasair efanin hai orot ukwarih isah hinabomoremorer bowabow gewasinamak hinabow, anayabin nati orot ukwarih isah tebowabow auman i baitumatumayah, imih hiyabuwih isah tebowabow. Bai’obaiyen iti i sabuw ini’obaiyih naatu ina’uwih hinasinaf.
3 Wapumnik Jesu Kilisto’walaŋ mededi Bepaŋ’walaŋ mebi didimeniŋgoŋ eŋ folooŋ hinek ninindidimelak. Iŋgoŋ me neeŋ adi Jesu’walaŋ mede hogohogok sigilulum timiŋa ne’walaŋ nadinadi u metam yenindidimelak aditok adi indiŋ yodok:
3 Orot babin yait ana bai’obaiyenamaim sabuw bi’obaiyih ata Regah Jesu Keriso ana bai’obaiyen anababatun esasa’ir naatu God ana kokomaim ma auman esasa’ir,
4 Adi nadisuŋiŋ filune sigiŋ tiŋalooŋ mede gineŋ kikalakapmeŋ tiŋa mededok kiyokiyo titiŋdok gigine tilak. Adi me nadiyout hogok tiyemfit tilak. Unduŋ tiŋa me nolidut tosiwe be yotifo mede yofit titiŋdok galikit hinek nadilak.
4 nati orot i bai’o’orot dogoron awan karatan naatu men abisa ta so’ob. Ana not i sawow, ana kok i turamaim nagam, nibobowen, ni’aw’ase’as, tur na’okwanekwan,
5 Unduŋ tubune mede wobu kisaŋ mintalak. Me undihi adi nadisuhik fidapmaune mede biyagoŋ-kabe nemu nadiiŋ. Adi yadi muneeŋ bomboŋ mintanimbaak yoŋa Bepaŋ’walaŋ Mede Momooŋ yalayalaŋ kamehatiiŋ.
5 naatu mar etei i gaminamaim ema’am, ana not kakafihimaim ku’obo’obow turahinah bairi tegamigam naatu tur anababatun ana ef i hisa’ir, i tenotanot God isan tebowabow boro imaim hinan kabay wairafih hinamatar.
6 Biyagoŋ, indi Bepaŋ’walaŋ titiŋ takaliŋa nemenemek beyam u yabune tuwot tilak wondi welemomooŋ tubumintanimilak.
6 Yawas gewasin i boro men sawar wairaf inamamatar imaim inatita’urimih, baise God ana kokomaim tama’am boro nibaisit taniyasisir tanama gewas.
7 Indiŋ hinek nadisuyaneem. Meniye adi hambeep ninigikiŋ. Ala hatigene kumuŋa kotigoŋ hambeep iŋgoŋ uneem.
7 Anayabin it umat en tafaramaim tana naatu boro umat en tanamatabir maiye.
8 Unduŋ doktiŋa nanaŋe be haule bomboŋ dedigoŋ itounimbune nadine tuwot tubune hatiyaneem.
8 Isan imih it aurit bay naatu ar faifuw tema’ama, nati sawar isah i taniyasisir.
9 Muneeŋ bomboŋ duhuduhunit titiŋdok nadigigineiŋ adi tikamanda diniŋ begepdi udihiwaak. Kaŋ kwet diniŋ hewehewe galikit mebimebi wendok nadisilodaaŋ kisaŋ nadigigineeŋ kauleŋ hatigene kadakaneeŋ.
9 Sabuw afa sawar wairafi mataramih hibiwa’an, routobon wanawanan hire kowakowarar naatu yasisir kakafih ana warasa buwih ia’afiyih egugurusih.
10 Muneeŋ bomboŋ diniŋ silodadi kadakaniŋ noli hogohogok diniŋ daŋiniŋ tilak. Metam noli adi wendok kisaŋ nadigalikaaŋ Bepaŋ’walaŋ Mede Momooŋ nadisukilitidok talik tubufila folofigita nadiŋa bulaniŋgoŋ kisaŋ nadigiŋ.
10 Anayabin kabay i sawar kakafih ta ta ana wairoron, o kabay inabiyabow boro inare. Sabuw afa kabay wairafih mataramih hibiwa’an hai baitumatumane earuwih hitit dogoroh wanawanan hai yababan awan karatan.
11 Iŋgoŋ Bepaŋ’walaŋ me, du nemek undiniŋ u sigilulum timimbaaŋ. Unduŋ tiŋa kedebawalandaaŋ nadisukilitinit eŋ welesiloŋnit eŋ kulemaŋgoŋ hatidok gigine hinek tuluwaaŋ. Unduŋ tiŋa malabumuŋ hogohogok mintagambaak u nadikabeleeŋ Bepaŋ’walaŋ titiŋ didimeniŋ takalidok gigine tuluwaaŋ.
11 Baise o, God ana orot, iti sawar biyahine inabihir inatit, naatu yawas mutufurin, God ana kokomaim ma, baitumatum, yabow, wainaben naatu yara’iyen ini’ufunun.
12 Tiŋa nadisukilitidok kwanai momooŋ hinek tuluwaaŋ. Unduŋ tihatigene hatihati fafaŋeniŋdok gigit tibaaŋ. Du yadi wendogoŋ tiŋa Bepaŋdi ganihamaneguk. Tiŋa agaŋ dagoŋ metam bop gineŋ undugoŋ titiŋdok yokwambundaune nadigiŋ.
12 Baitumatum ana baiyow gewasin iniyow. Sabuw maumurih nahimaim ma’ama wanatowan ana afa’af ibai iti kourereb gewasin ibiwa’an inabukikin.
13 Jesu Kilisto adi Pontiyas Pailat namanda foloŋ fafaŋeŋ yali nadisukilitiŋiŋ diniŋ mebi yodakaleguk. Adi’walaŋ namanda foloŋ eŋ Bepaŋ nemenemek hogohogok hatihati tubumintayemilak adi’walaŋ namanda foloŋ indiŋ ganiŋkilitilat.
13 God sawar etei hai yawas baitinayan matanamaim, naatu Jesu Keriso Pontius Pilate nanamaim ana e’en gewasin biwa’an i matanamaim, ayu ao abiyuni.
14 Du mede momooŋ ganiŋit u tubugiyonda be tubugeŋgeŋ mu tiŋa didimeŋgoŋ kadokooŋ takaliŋa hatilune Wapumnik Jesu Kilisto busuwawaak.
14 Iti obaiyunen tur ini’ufunun inabosunusunub inama inabowabow ata Regah Jesu Keriso ana bairerereb ana Veya natit.
15 Wendok nai dulaune Youtumba eŋ Saŋiniŋ Molom, Bepaŋ ne kubugoŋdi talik dilitombune mintadakalewaak. Adi yadi mapme heki’walaŋ Mapme Loloŋnit, eŋ loloŋhinit heki’walaŋ Loloŋnit.
15 I ana bairerereb i God taiyuwin ana veya yai inu’in imaim boro namatar, God akisinamo i Baigegewasinayan, akisinamo Bonawiyenayan, aiwob etei hai Aiwob naatu regaregah etei hai Regah.
16 Adi kubugoŋdi kumuŋ mu tilak, eŋ hautaŋiŋ gineŋ nebek niŋdi tuwot mu fofoŋdok undineŋ hatilak. Adi yadi me nebek niŋdi nemu kagiŋ be kakaŋdok. Youtumba be saŋiniŋ halimiŋgukdi halimiŋa wooŋ halaak fafaŋeniŋ. Biyagoŋ.
16 I akisinamo wanatowan ma’ama’anin, i ana marakaw bonamanamarinamaim ema’ama i fairin maiyow, men yait ta itin o boro na’itin. Baifa’en naatu fair etei i nowan wanatowan wanatowan. Amen.
17 Metam kwet diniŋ muneeŋ bomboŋ feegoŋ itauyemiiŋ heki adi yadi sigitiŋalo mu titiŋdok munte mede fafaŋeŋgoŋ yenimbaaŋ. Nemek fiili wendok nadiune hatihatihik diniŋ daŋiniŋ tubune uŋoŋ mu yalikwambundaaŋ yatneeŋ. Bepaŋdi duhuduhu tubumintanimbune tinamowodiŋa hatiyam, adi’walaŋkade yalikwambundaaŋ yatneeŋ.
17 Sabuw iyab totobuyoy wairafih iti tafaramamaim tema’am tainih kwanayai. Men hinio’orot naatu men iti tafaram ana sawar isah hai not hinitin, baise hai not God hinitin, anayabin i sawar tutufin etei ata yasisir isan itit tabiyasisir.
18 Tiŋa undugoŋ yenimbune metam noli yehitubu-lodadok titiŋ momohi fee tiŋa pilap lodaaŋ siloŋ loŋgoŋ tiyaneeŋ.
18 Iniyunih gewasin hinasinaf, gewasin sinafuyah ana orot ana babin hinamatar, naatu baibaisayah gewasih hinamatar mar etei taituwah bairi hinafaram.
19 Adi unduŋ tiŋila nemek fee bopneune wendigoŋ daŋiniŋhik unduŋ tibaak, ala kougoŋ yehitubu-lodaune hatihati folooŋ tubumintaaŋ kahileneeŋ.
19 Ef iti na’atube hinasisinaf, i hai toto hai buyoy mar boro enan isan bar ana tutut fokarin wanawanan hiya tetototo, saise boro yawas hinab, yawas anababatun.
20 O Timoti, du kwanai momooŋ gamuŋit u momooŋgoŋ kadokooŋ kamehatiluwaaŋ. Tiŋa mede fifit eŋ folooŋnit mokit me nolidi moŋgo hatiŋila “mede fuliŋgoŋ” yoŋa Mede Momooŋdok mik timiiŋ, u sigilulum tiyemiluwaaŋ.
20 Timothy abisa o kaifin isan abit inatafafar, baifuwen tur imaim sabuw God ana kokomaim ma hinarouw hinao’o naatu so’ob anababatun hinarouw hinao imaim gamin hinakuku’ub, nati’ine o inahaiw inatit.
21 Me noli adi mede wendok gineŋgoŋ ulodiŋa nadisukilitihik tubufikiŋ.
21 Sabuw afa iti baifuwen tur hibitumatum i hai baitumatum anababatun hikasiy. Manaw kabeber Godane kwa etei isa nama.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Timóteo 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.