1 Coríntios 15
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Notneye, Mede Momooŋ haniŋgut nadiŋa moŋgo hatiiŋ uŋakoŋ yo tubukaikaaŋ hanimbit.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Ala hanihehitubu-didimegut wendok tuwolit nobu kamehatiiŋ kaŋ wendigoŋ tuwot hehitubu-lodaaŋ hehitubu-kedebaluwaak. Tiyaugene nadisukilitihikdi folooŋnit mokit nobu tibaakneŋ ala.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Nu Wapumdi mede nanimbune nadigut uŋakoŋ hidibo haniŋila mede folooŋ niŋ indiŋ haniŋgut: Kilisto adi netok mede youhebet Bepaŋ’walaŋ Youkudip Mede gineŋ hakuk wendok tuwot takaliŋa uyeŋ indi’walaŋ yomnikdok kibikoŋ koloŋdabek foloŋ kumuŋguk.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Tiŋa Bepaŋ’walaŋ Youkudip Mede gineŋ yoŋit undugoŋ hinek wenefulagiŋ kaŋ mebom gineŋ mele nai lufomkulitniŋ hali kotigoŋ kaikaaŋ pilakuk.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Pilali timeŋ Pita mintamiŋguk, uŋaniŋ mihiŋiye 12 mintayemguk,
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 uŋaniŋ metam kayoŋbop nadisukilitihinit kunakunathik 500 kalakapmelak unduŋdi bopnelu mintayembune wanakaŋ kadapmagiŋ. Adi’walahi noli hogok hatiiŋ eŋ lufomkabedi agaŋ kumuŋgiŋ.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Uŋaniŋ Jems mintamiŋguk, eŋ uŋaniŋ aposel hogohogok wanaŋ mintayemguk.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Adi mintayemdapmaŋ mindaŋ hinek talik molomgoŋ-kabe foloŋ mintanambune kagut. Nu adi maŋ hekidi wapmihi mu kitaune yanagikiiŋ talik unduŋ foloŋ Aposelŋiŋ nanagikuk.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Nu adi Aposel fofoŋnit hinek. Maŋgoŋde, nu adi Bepaŋ’walaŋ kayoŋbop udihi yehikeleeŋ kisaŋ yehitubu-kadakagutneŋ ale nutok Aposel nanimbune tuwot mu tilak.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Nu Aposel mintagut adi Bepaŋdi siloŋ tobogoŋ tinamguk doktiŋa mintagut. Kaŋ siloŋ tobogoŋ u nu’walaŋkade folooŋnit mokit mu tuguk. Nu kwanai tugutdi me noli tigiŋ yalakapmelak. Iŋgoŋ nu na saŋiniŋne deŋgoŋ moŋgola tibe tugut. Bepaŋ’walaaniŋ siloŋ tobogoŋ nukut hakukdi tuguk.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Ale Aposel noli be nu, indi Mede Momooŋ uŋakoŋ yohautayam kaŋ hidi uŋakoŋ nadisukilitiŋa boi hatiiŋ.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Niŋ indiŋ. Kilisto adi kumuŋ gineniŋ kaikaaŋ pilakuk Mede Momooŋ unduŋ hanine nadikabeleeŋ maŋgonde nolidi kumuŋ gineniŋ pilapilat mu hatak yoiŋ?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Kumuŋ gineniŋ pilapilat mu hatak yokaaŋ Kilisto maaŋ kumuŋ gineniŋ mu pilakuk yodok.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Kilisto mu pilale tuguk binek adi Mede Momooŋ yoyam u folooŋnit mokit tiluwek, eŋ nadisukilitinikdi undugoŋ folooŋnit mokit tiluwek.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Tiŋa u hogok moŋ. Indi indiŋ yogumun, Bepaŋ adi Kilisto kumuŋ gineniŋ tubupilakuk. Ale kumuŋ gineniŋ pilapilat mu hatiwek binek adi Bepaŋdi Kilisto mu tubupilale tuguk. Be wendiniŋ mede yogumun indi adi Bepaŋ’walaŋ mede u yalaŋ yogumun tiluwek.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Metam kumuŋ gineniŋ mu pilatneeŋ yokaaŋ Bepaŋ adi Kilisto maaŋ kumuŋ gineniŋ mu tubupilakuk yodok.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Kilisto kumuŋ gineniŋ mu pilale tuguk binek nadisukilitihik folooŋnit mokit tiluwek eŋ yomhik uŋgoŋ hahamuluwek.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Tiŋa indiŋ maaŋ, Kilisto nadisukilitimiŋa kumuŋgiŋ heki adi yadi liwedapmaŋ-ku tigiŋ oŋ.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Unduŋ doktiŋa kumuŋ gineniŋ pilapilat mu hatak u biyagoŋ nobu tibek adi nadisukilitinikdi folooŋnit mokit tubune metam nolidi nibune fiyewakaŋ hinek tiŋa bulaniŋgoŋ wapum tineem.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ala unduŋ hogok moŋ. Kilisto adi biyagoŋ hinek kumuŋ gineniŋ kaikaaŋ metam kumuhi aditok talitimeŋ tiyemiŋa pilakuk hatilak.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Eŋ mebi niŋ indiŋ hatak. Me kubugoŋdi kumuŋ tububihikuk undugoŋ me kubugoŋdi kumuŋ gineniŋ pilapilat tububihikuk.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Adam’walaŋ hatihati kominit hatiyam doktiŋa kumuyam. Undugoŋ Kilisto’walaŋ hatihati kobulinit hatiyam doktiŋa Bepaŋdi nihitubu-kaikaune pilatneem.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Iŋgoŋ hebetŋiŋ dibek hatak indigoŋ tituwali pilatdok. Timeŋ hinek Kilisto ne pilakuk, uŋaniŋ busuwabusuwa nai foloŋ metam Kilisto netok gigit hinek hatiiŋdi pilatneeŋ.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Uŋaniŋku nai dapmawaak. Kaŋ Kilistodi me loloŋhinit eŋ mapme saŋiniŋhinit eŋ yabap moihi gigine kisaŋ tiiŋ wanakaŋ hogohogok udihi yehitiŋafooŋ yehiyalifilida-dapmawaak. Unduŋ tiŋa Wapum adi Bepaŋ’walaŋ Hatihati Uŋgoniŋ kwanai tilak hogohogok u Beu Bepaŋ kohoŋ foloŋ kamelune uŋaniŋgoŋ nai dapmawaak.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Nai indidegoŋ Wapum adi kwanaiŋiŋ kougoŋ hati tilak, ala titauyeŋ Bepaŋdi memikŋiye yehitifodapmaaŋ kwanaiŋiŋ tubudapmawaak.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Memik wapum hinek mindaŋ dapmandapmaŋ foloŋ utubuliwewaak adi wou “kumuŋ”.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Bepaŋ adi nemenemek hogohogok u adi’walaŋ hebeŋ foloŋ boiŋa yabudokodok niŋguk. Ale “nemenemek hogohogok” yoguk adi nadine Bepaŋdok maaŋ yoŋit unduŋ mu tibek. Adi kuyeŋgoŋ Kilisto’walaŋ hebeŋ foloŋ nipmegukdi detiŋa ne Kilisto hebeŋ foloŋ fowaak. U tuwot moŋ.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Tiŋa Bepaŋ ne metam be nemenemek hogohogok Mihiŋiŋ’walaŋ hebeŋ foloŋ boidapmalune Mihiŋiŋ ne Beu hebeŋ foloŋ fooŋ yalaak. Kaŋ Bepaŋ ne nihikwalaneune adi’walaŋ titiŋŋiŋdi hatihati u kilidapmawaak.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Hidi’walahi nolidi me kumuŋhinitdok kwehikoŋ tiŋa Imeyout tiiŋ. Kei! Kumuŋ gineniŋ pilapilat mu hatak kaŋ maŋgande unduŋ tiiŋ?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Tiŋa indi maaŋ, maŋgonde mik-kwadi foloŋ helemahelemaŋ hatigumundi hatiyam?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Notneye, Kilisto Jesu Wapumnikdi nu’walaŋkade hehibopneune nadisukilitigiŋ doktiŋa nadifo tilat. Hidi’walaŋ namandahik foloŋ biyagoŋ yolat, nu adi kumuŋdi melenai indigoŋ tuwot nehitubu-dulalune hatilat.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Tiŋa nu Efeso yokwetneŋ kale moihi mikhinitdut kiwobu tugut u kwetfoloŋ me’walaŋ mede foloŋ nobu ulodiŋa tibit kaŋ wendiniŋ folooŋ maŋgoŋ mintanambaak? Kumuŋ gineniŋ pilapilat mu hatak kaŋ indiŋ yobe tuwot tibek, “Tiyauge haloŋ nebek neeŋ kumunimneŋ ale kamiŋgoŋ kale nanaŋe bopneeŋ hinaŋ tine.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Nebek niŋdi haniŋkamandaŋ hehitubu-kadakaneeneŋ ala, mede niŋ indiŋ hatak u nadineŋ. Me niŋ adi me kadakahi dut wooŋ galiŋa hatibaak adi yadi titiŋŋiŋ kadaka tibaak.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Ale hidi nadidakaleeŋ hatiŋila kadakaniŋ mu taneeŋ. Hidi’walahi nolidi Bepaŋ kaulemiŋ tiiŋ doktiŋa i nadiŋa meka tineeŋdok yolat.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Me nolidi indiŋ binek yonadineŋ: kumuhi adi dediŋ tiŋa kaikaaŋ pilatneeŋ be pilali folonamandap dedihigoŋ diweneeŋ?
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Mede woŋ adi kauleŋ. Hidi nemek yetiiŋ adi mundiniŋ hogok mu kadoŋa loiŋ. Adi yadi kiliki be miŋ tipmeŋdi kumuŋbitakaune mundiniŋ kadoŋa labiiŋ.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Ale nemek yetiiŋ u nadineŋ. Hidi mundiniŋ mu yetiiŋ. Haŋgom, kahak, be nemek noli u kiliki yetiiŋ, ala mundiniŋ be boki eŋ kwedei hapmuŋ adi mindaŋ kadoŋa labu mintaiŋ.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 U Bepaŋdi hebet kameyemguk tuwolit kiliki mebimebi indigoŋ hapmuŋ molomolom kadolabuŋa mintadakaleiŋ.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Ale folonamandap maaŋ molomolom haliulak: Metam indi’walaŋ namandap molomgoŋ. Kale heki’walaŋ molomgoŋ. Bagi heki’walaŋ molomgoŋ. Kale imeneŋhi’walaŋ molomgoŋ. Unduŋ haliulak.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Eŋ niŋ indiŋ. Nemek folooŋ kunum gineŋ boiguk ilawiiŋ, undugoŋ kwetfoloŋ maaŋ boiguk ilawiiŋ. Ala kunum gineŋ ikiiŋ adi’walaŋ folonamandap niŋ. Eŋ kwetfoloŋ ila wiiŋ adi’walaŋ namandap niŋ.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Ale i nadinim, mele’walaŋ hauta molomgoŋ, eŋ muyakip’walaŋ u molomgoŋ, hinantilamek heki’walaŋ hauta u molomgoŋ. Ala hinantilamek heki’walaŋ namandap adi undugoŋ, kubugoŋ moŋ. Adi yadi hautahik molomolom hayemilak.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Wendok tuwot kumuŋ gineniŋ kaikaaŋ pilapilatdi maaŋ undugoŋ hatak. Wenefula tiŋitdi liwewaak, kaŋ pilalaakdi kotigoŋ mu liwewaak.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Kumuhaŋindaaŋ wenefulaŋit, iŋgoŋ namandap momooŋ nadifonit pilalaak. Kumuŋgweheyeeŋ wenefulaŋitdi hakene saŋiniŋnit pilalaak.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Eŋ folooŋ gitnem kwet namandapnit wenefulaŋit, ala kaugoŋ adi kunum namandapnit pilalaak. Kwet diniŋ folonamandap hatak indigoŋ kunum diniŋ folonamandap maaŋ hatak.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Mede niŋ indiŋ youkiŋ hatak. Adam koom mintaguk adi Bepaŋdi munabut fedidahimimbune hatihatinit tuguk. Kaŋ Adam mindaŋniŋ adi yadi Munabuli. Unduŋ doktiŋa hatihati diniŋ molom tiŋa metam hatihati yemulak.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Munabuli molomdi timeŋ mu mintaguk. Moŋ. Kwetfoloŋmedi timeŋ mintaune munabuli molomdi mindaŋ mintaguk.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Me timeniŋ adi Bepaŋdi kwet moŋgola tutumbaguk doktiŋa adi kwetfoloŋniŋ. Eŋ me mindaŋniŋ adi adi kunum gineniŋ.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Kwetfoloŋ me hatiguk indigoŋ kwetfoloŋ metamŋiye hatiyam. Eŋ me niŋ kunumneniŋ hatilak undugoŋ indi kunumdok gigit hatiyaneem.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Ale Adam’walaŋ namandap mintagumun indigoŋ Kilisto’walaŋ namandap moŋgotneem.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Notneye, mede niŋ indiŋ yobe nadineŋ. Foloonik kwetfoloŋ boihatiyam yendi Bepaŋ’walaŋ Hatihati Uŋgoniŋ mu kahilewaak. Be nemek dokobitaka tilakdi nemek fafaŋeniŋ mu kahilewaak.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Mede niŋ kabup hatak i hanimbe nadineŋ. U indiŋ, indi wanaŋ kumuŋdapmaŋ mu tineem, iŋgoŋ indi hogohogok adi namandap uŋgoniŋ yageledapmaneem.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Bai mindaŋ hinek weŋ kolune pilap gehiŋgehiŋ unduŋ-ku tineem oŋ. Bai tobune kumuŋ tigiŋdi kaikaaŋ pilali folonamandap fafaŋeniŋ liwedapmanit mokit moŋgola hatineeŋ. Eŋ hogok hatineemdi maaŋ namandap uŋgoniŋ yageleneem.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Foloonik dokobitaka titiŋdok yendi hatihati momooŋ hinek liwedapmanit mokit yageleeŋ kahilewaak. Eŋ foloonik kumuŋdok gigit tugukdi hatihati fafaŋeniŋ kahilewaak. Woŋ adi dahidahi nabugoŋ dahiune fowaak.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Tiŋa dokobitaka titiŋdokdi namandap momooŋ yageleeŋ hatihati momooŋ hinek kahilewaak, be kumuŋdok gigit tugukdi hatihati fafaŋeniŋ kahilewaak, nai uŋaniŋ mede indiŋ youkiŋ u fafaŋewaak,
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 “Kumuŋ, du saŋiniŋge de?
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Kadakaniŋdi kumuŋ diniŋ goliŋgoliŋ tilak. Eŋ Yodoko Mede doktiŋa kadakaniŋdi saŋiniŋnit tilak.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Iŋgoŋ Bepaŋ adi Wapumnik Jesu Kilistodi kwanai wapum tuguk doktiŋa nihitubu-lodaune nemenemek hogohogok yehitifooŋ fafaŋeyam. Unduŋ doktiŋa indi Bepaŋ niutumbayam.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Ale notneye momohi, hidi fafaŋe tiŋa hatiyaneeŋ, tiŋa Wapum kwanaiŋiŋdok helemahelemaŋ gigine tiŋa taneeŋ. Wapum’walaŋ kwanai tinene folooŋnit hinek tilak. Unduŋ yoŋa taneeŋ.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.