João 18
Bulu ntam pɔpwɛ; Nkonya (NKONT) vs AAI
1 Yesu lɔ́bɔ mpáɩ ánfɩ tá á, mʋa mʋ akasɩ́pʋ́ amʋ bɛnatɩ́ yɔ́tsʋn Kidron tsonkolitɔ wíé ndobíi kʋtɔ.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Yuda amʋ́ʋ́ ɔlɛlɛ Yesu há ámʋ ɛ́ yin ndobíi amʋtɔ, tsúfɛ́ Yesu mʋa mʋ akasɩ́pʋ́ bʋtetsíá yéfia ɩnʋ.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Mʋ́ sʋ Yuda lɛ́kpa Romafɔ ɩsá akɔpʋ́ pʋ́ Bulu ɔtswɛ́kpa agyópʋ akʋá Bulu igyí ahapʋ́ dɛhɛn pʋ́ Farisifɔ bɔwa, bɔyɔ ɩnʋ. Bʋdɛ mbia, nkandɩ́ɛ pʋ́ akɔtɔ́.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Ɩ́nɩá Yesu yin tɔ́á ɩbá mʋsʋ sʋ á, ɔlɛdalɩ fia amʋ́, fɩ́tɛ́ amʋ́ ɔbɛ́ɛ, “Ma mlɩdédunká?”
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Bɛlɛ mʋ́ ɔnɔ́ bɛɛ, “Yesu Nasaretyin amʋ.”
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Brɛ́á Yesu lɛ́bláa amʋ́ ɔbɛ́ɛ, “Mɩ́ nɩ́!” á, bɛsankí yɛ́dɩda lalá kpla.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Yesu lɛ́lafɩ́tɛ́ amʋ́ ɔbɛ́ɛ, “Mbɛ́ɛ, ma mlɩdédunká?”
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Yesu lɛ́bláa amʋ́ ɔbɛ́ɛ, “Nakʋ́ bláa mlɩ mbɛ́ɛ, mɩ́ nɩ́. Mʋ́ sʋ nɩ́ mɩ́ mlɩdédunká mʋ́ á, mlɩha ahá ánfɩ abʋnatɩ.”
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 (Ɔlɛbláa amʋ́ alɩ, mɛ́nɩ asʋ́n ámʋ́ʋ́ ɔlɛblɩ́ ámʋ ɩbɛ́ba mʋ́tɔ́. Ɔbɛ́ɛ, “Ahá ámʋ́ʋ́ fɔpʋhá mɩ́ ámʋtɔ ɔkʋkʋ mɔ́fwɩ.”)
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Ɩnʋ á, Simon Petro dɛ́ ɔdayí ɩya anyɔ, ɔlɛbɩtɩ́ mʋ́ lɛ́, kpá Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn osúmpʋ́ gyɔpɩ ɩsʋ. Osúmpʋ́ amʋ ɩdá gyí Malkus.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Yesu lɛ́bláa Petro ɔbɛ́ɛ, “Sankia fʋ́ ɔdayí wa mʋ́ ɔflɛtɔ! Imehián ánɩ́ nówun ɩwɩɔsɩn ánɩ́ mɩ́ Sɩ́ lahá mɩ́ ɔbɛ́ɛ nwúun lóó?”
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Ɩnʋ ɩsá akɔpʋ́ ámʋ, amʋ́ ɔhandɛ pʋ́ Bulu ɔtswɛ́kpa agyópʋ amʋ bɛkɩtá Yesu, klɩ́ mʋ ɩbɩ.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Begyankpá kpá mʋ ya Kaiafa mʋ sia Hana. Kaiafa gyí Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn ofí ámʋtɔ nɩ́.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Mʋlɛ́bláa Yudafɔ ahandɛ amʋ ɔbɛ́ɛ, ɩbʋ alɛ́á ɔbakʋ́lɛ obówu ahá fɛ́ɛ́ nwunsʋ nɩ́.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Simon Petro mʋa ɔkasɩ́pʋ́ bambá bobuo Yesu. Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn amʋ yin ɔkasɩ́pʋ́ bámbá ánfɩ wankláán. Mʋ́ sʋ olobuo Yesu bítíwíé Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn amʋ wóyítɔ́.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Támɛ Petro mʋ́ lési ɔlɩɩ́ wóyí ámʋ ɔnɔ́. Ɔkasɩ́pʋ́ bámbá ánfɩ óyin Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn anfɩ lɛ́dalɩ yɛ́bláa otsibi ɔkʋá ɔdɛ wóyí ámʋ ɔnɔ́ gyo, ɔlɛkpa Petro ba wóyí ámʋtɔ.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Otsibi amʋ lɛ́fɩtɛ́ Petro ɔbɛ́ɛ, “Megyí oyin ámʋ akasɩ́pʋ́ amʋtɔ ɔkʋ fʋ́gyi?”
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Atsalɩ bʋ ɩnʋ. Mʋ́ sʋ asúmpʋ́ pʋ́ agyópʋ amʋ bɔdʋdá ogyá, bʋlɩɩ́ mʋ́ asɩ. Petro ɛ́ lɛ́yɛlɩɩ́ amʋ́ wá, ɔdɛ ogyá ámʋ núu.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn amʋ lɛ́fɩtɛ́ Yesu asʋ́n, tsú mʋ akasɩ́pʋ́ pʋ́ mʋ́ atosunáhɛ́ ɩwɩ.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Yesu lɛ́lɛ mʋ́ ɔnɔ́ ɔbɛ́ɛ, “Ahá ansɩ́tɔ́ nɛlɩɩ́ blɩ́ mɩ́ asʋ́n fɛ́ɛ́. Netsiá súná atɔ́ Yudafɔ ofíakpa pʋ́ Bulu ɔtswɛ́kpa, ɔtɩ́nɛ́á ahá fɛ́ɛ́ bʋtefia. Mmɛblɩ́ asʋansʋ ŋáintɔ.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Ntogyi sʋ́ fʋ́dɛ mɩ́ asʋ́n ánfɩ fɩtɛ́. Fɩtɛ ahá ánɩ́ bonu asʋ́n ánɩ́ nɛblɩ́. Amʋ́ yín asʋ́n ánɩ́ nɛblɩ́.”
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Brɛ́á Yesu lɛ́blɩ́ asʋ́n ánfɩ á, ɩnʋ agyópʋ amʋtɔ ɔkʋlɛá ɔlɩɩ́ mantáa mʋ lɛ́da mʋ ɩsʋtɔ, fɩ́tɛ́ mʋ ɔbɛ́ɛ, “Alɩ́ fɛ́lɛ Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn asʋ́n ɔnɔ́ nɩ́?”
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Yesu lɛ́bláa mʋ ɔbɛ́ɛ, “Nɩ́ nablɩ́ asʋkpan á, lɛ mʋ́ blɩ́ ɔhagyíɔha onu. Támɛ nɩ́ ɔnɔkwalɩ nablɩ́ á, ntogyi sʋ fʋ́dɛ mɩ́ da?”
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Yesu trá ɔda ɔfɛ́tɔ́ ɔhandɛ Hana lɔ́pʋ mʋ sɩ́sɩ́ Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn Kaiafa.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Simon Petro trá ɔlɩɩ́ ogyá ámʋ asɩ, ɔkʋ lɛ́fɩtɛ́ mʋ ɔbɛ́ɛ, “Megyí oyin ánfɩ akasɩ́pʋ́ amʋtɔ ɔkʋlɛ fʋgyi?”
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Bulu igyí ɔhapʋ́ dɛhɛn amʋ osúmpʋ́ ɔkʋ, ogyi ɔhá ámʋ́ʋ́ Petro lɛ́kpa mʋ ɩsʋ kʋlɛ amʋ mʋ pio lɛ́fɩtɛ́ Petro ɔbɛ́ɛ, “Megyí fʋ́a mʋnyɔ nowun ndobíi amʋtɔ nɩ́?”
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Petro lɛ́trá swɩɩ́ pʋ́ ɩbɩ wá ogyá. Ɩnʋnʋ batɛ lɔ́bɔn.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Ɔyɩ kɛhɛ bakɛ-bakɛ a, bɛkpa Yesu tsú Kaiafa wóyítɔ́ ya Roma ɔhandɛ ánɩ́ ɔdɛ Yudea ɔmásʋ́ gyí wóyítɔ́. Yudafɔ ahandɛ amʋ bʋmedékléá bɔ́pʋ ifin da ɩwɩ. Mʋ́ sʋ bʋmebitíwíé wóyítɔ́ ɩnʋ. Tsúfɛ́ bʋdekléá bɛ́kɩ ánɩ́ amʋ́ ɩwɩ lɛtɩn, mɛ́nɩ bɛ́talɩ́ gyi Israelfɔsʋ Katsʋn Nkɛ ámʋ.Yesu kpa ya Pilato nɩ.|src="DN00490b.tif" size="span" loc="JHN 18:28-40" copy="Darwin Dunham, United Bible Societies, Nairobi" ref="Yohane 18:28"
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Mʋ́ alɩ sʋ Pilato lɛ́dalɩ ba kpankpá bɛfɩtɛ́ amʋ́ ɔbɛ́ɛ, “Amansʋ mlɩbʋ blɩ́ tsú oyin ánfɩ ɩwɩ?”
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Bɛbláa mʋ bɛɛ, “Nɩ́ ɔhá ánfɩ mɔ́kʋ́bwɛ́ lakpan á, tɛkɩ anɩmɛ́kpa mʋ ba fʋ.”
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Pilato lɛ́bláa amʋ́ ɔbɛ́ɛ, “Mʋ́mʋ́ mlɩkpa mʋ ya, amlɩyegyi mʋ asʋ́n mlɩ mbla ɔnɔ́.”
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 (Asʋ́n ánfɩ lɛ́ba mʋ́tɔ́, mɛ́nɩ asʋ́n ámʋ́ʋ́ Yesu lɛ́blɩ́ tsú mʋ lowu ánɩ́ obówu ɩwɩ ámʋ ɩbɛ́ba mʋ́tɔ́.)
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Ɩnʋ Pilato léyinkí wíé wóyítɔ́. Mʋ́ʋ́ ɔlɛtɩ Yesu, fɩ́tɛ́ mʋ ɔbɛ́ɛ, “Fʋ́gyí Yudafɔ owíe amʋ nɩ?”
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Yesu lɛ́lɛ mʋ́ ɔnɔ́ ɔbɛ́ɛ, “Fʋ́ onutó asʋn fɩtɛ́hɛ́ igyi, ntɛ́ɛ akʋ lábláa fʋ mɩ́ ɩwɩ asʋ́n?”
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Pilato lɛ́lɛ mʋ́ ɔnɔ́ ɔbɛ́ɛ, “Yudayin ngyi? Fʋ́ onutó ahá pʋ́ Bulu igyí ahapʋ́ dɛhɛn lɛ́kpa fʋ́ ba mɩ. Ntɔ fabwɛ́?”
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Yesu lɛ́bláa mʋ ɔbɛ́ɛ, “Megyí ɔyɩ́ ánfɩtɔ ndɛ iwíe gyí. Nɩ́ ɔyɩ́ ánfɩtɔ á, tɛkɩ mɩ́ abúopʋ bɔ́kɔ hɔ mɩ. Bʋmɛ́ɛha bʋmɔ́ɔpʋ mɩ́ wá Yudafɔ ahandɛ ɩbɩtɔ, támɛ megyí ɔyɩ́ ánfɩtɔ ndɛ iwíe gyí!”
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Pilato lɛ́fɩtɛ́ mʋ ɔbɛ́ɛ, “Mʋ́mʋ́ yɛ́ɛ owíe fʋgyi á?”
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Pilato lɛ́fɩtɛ́ mʋ ɔbɛ́ɛ, “Ntɔ gyí ɔnɔkwalɩ amʋ?”
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Támɛ mlɩ amándɩ́ɛ́ ɔnɔ́ á, ntesí obu ɔdɩpʋ́ ɔkʋlɛ há mlɩ Katsʋn Nkɛ kugyíkʋtɔ. Mlɩdéklé mlɩaa, nsíi Yudafɔ Owíe anfɩ ha mlɩ?”
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Bɔkplʋ́n lɛ mʋ́ ɔnɔ́ bɛɛ, “Ɛkɛkɛɛkɛ! Megyí mʋ. Si Baraba ha anɩ.” (Ogyo otswapʋ́ Baraba ɛ́ gyí).
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.