Lucas 19
Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI
1 Jesús kalaꞌ ipan a̱ltepe̱ꞌ Jericó iwá̱n pano̱tia̱ya ompa.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Cha̱ntitoya ompa se̱ ri̱cojta̱gaꞌ ito̱ka̱ꞌ Zaqueo. Zaqueo ije̱fejmej katka yej kicobra̱rowa̱ya impuestos iga Roma.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Yéj kinekiá maki̱xmati Jesús, eꞌ ayá̱ꞌ ki̱xasiá iga pox onolo̱ꞌ iwá̱n Zaqueo chapatiꞌ katka.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Iwá̱n motalojtiajki iga tayaka̱n, tejkawito ipan a̱makuawiꞌ iga makita, iga Jesús ompa yawi pano̱ti.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Kua̱ꞌ Jesús asiꞌ ompa, ajkotacháꞌ, iwá̱n kijlij:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Zaqueo temoj imaní̱n iwá̱n pa̱guiꞌ iga ko̱mema̱wij Jesús.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Kua̱ꞌ kitakej iní̱n, nochi pe̱wakej iga kipo̱powaj Jesús iga yajki ka̱wito cha̱n se̱ yej ayompa nemi.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Iwá̱n Zaqueo moketzaꞌ, kijlij toTe̱ko:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jesús kijlij:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Nej yej iPiltzi̱n Ta̱gaꞌ, niwa̱laj nikte̱mo̱ko iwá̱n nikma̱nawi̱ko yej polijtokej.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Kua̱ꞌ kikakikej iní̱n, Jesús kipowaꞌ no̱ se̱ ka̱n mi̱xkui̱tilo, iga na̱ꞌya onoya ipan a̱ltepe̱ꞌ Jerusalén iwá̱n la gente kijtojkej iga ayá̱ꞌ wejkatis, wi̱ꞌya reina̱ro̱ki Dios.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Kijlijkej:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Kua̱ꞌ aya yawi, kino̱tzaꞌ diez itekipanowa̱nimej iwá̱n kimáꞌ komati tomi̱n sejsé̱ de yejeme̱n, kijlijkej: “Xiktekipano̱ka̱n iní̱n tomi̱n este que manimokuepa.”
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Eꞌ ipaisa̱nojmej kijiyayaj iwá̱n kiti̱tankej yej makijli̱tij: “Ayá̱ꞌ niknekij iga iní̱n ta̱gaꞌ mane̱manda̱ro̱ka̱n.”
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Eꞌ ta̱gaꞌ kita̱lijkej iga rey, iwá̱n mokuepaꞌ ipan ipaí̱s. Kua̱ꞌ asiꞌ, tati̱tan iga makino̱tzatij tekipanowa̱nimej yej kimakakej tomi̱n, iga makimati ke̱ꞌ kita̱nkej sejsé̱ de yejemej.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Yej achto asiꞌ, kijlij: “Note̱ko, motomi̱n pi̱wiꞌ diez ve̱j má̱j.”
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 El rey kijtoj: “Ye̱ktia̱; tej tiye̱ꞌtekipanowa̱ni; iga tikchij yej ye̱kti ipan inó̱n alí̱n, nia nimitzta̱li̱ti iga xikmanda̱ro diez a̱ltepe̱ꞌ.”
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Iwá̱n asiꞌ seꞌ iwá̱n kijlij: “Note̱ko, motomi̱n pi̱wiꞌ cinco ve̱j má̱j.”
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Inó̱n no̱ kijlij: “Tej tia tikmanda̱ro̱ti cinco a̱ltepe̱ꞌ.”
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Eꞌ seꞌ asiꞌ iwá̱n kijtoj: “Note̱ko, nigaj onoꞌ motomi̱n. Niktzotzolkimilojtoya;
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 puej nimitzmajmawilij iga tiyo̱ltakuaktiꞌ, iga tikui yej aya̱ꞌpa tiktekipanoj iwá̱n titapixka ka̱n ayá̱ꞌ tito̱gaꞌ.”
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Iwá̱n kijlij el rey: “Tej ayéj tiye̱ꞌtekipanowa̱ni, iga yejsan kijtoj mote̱n, nia nimitzjuzga̱ro̱ti. Siga tikmatiá iga nej niyo̱ltakuaktiꞌ, nikui yej aya̱ꞌpa niktekipanoj iwá̱n nitapixka ka̱n ayá̱ꞌ nito̱gaꞌ,
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 ¿te ígataj ayá̱ꞌ tika̱wato notomi̱n ipan banco, iga kua̱ꞌ nimokuepas nocha̱n, makita̱ni seꞌ alí̱n?”
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Iwá̱n rey kijlij yej ompa onoyaj: “Xikui̱li̱ka̱n inó̱n tomi̱n iwá̱n xikmakaka̱n yej kipi̱wi̱ltij diez ve̱j má̱j.”
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Yejemej kijlijkej: “Annote̱ko, ¡eꞌ yéj kipiáy diez ve̱j má̱j!”
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Yéj kijtoj: “Pues nimitzijliáj iga yej kipiá, yawij má̱j kimakatij; eꞌ yej ayá̱ꞌ kipiá, este yej alí̱n kipiá, yawij kikui̱li̱tij.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Iwá̱n yej ne‑ijiyaj, yej ayá̱ꞌ kinekiáj iga manikgoberna̱ro̱ka̱n, xikuajligaka̱n nigaj iwá̱n xikmikti̱ka̱n no‑i̱xtaj.”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Kua̱ꞌ Jesús tamiꞌ kijtoj iní̱n, ójkuiꞌya iga yajki Jerusalén.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Kua̱ꞌ asitiá̱yaja a̱ltepe̱ꞌ Betfagé iwá̱n Betania, iná̱ꞌ tepe̱ꞌ yej ito̱ka̱ꞌ Olivos, kiti̱tan o̱me idisci̱polojmej,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 kijtoj:
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Siga agaj mitztajtanij te íga ankixitomaj, xikijli̱ka̱n iga toTe̱ko kineki.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Idisci̱polojmej yajkij iwá̱n kasitoj kenya nokta kijtoj Jesús.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Kua̱ꞌ nemi kixitomaj in burro, ite̱komej kitajtankej:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Yejeme̱n kijlijkej:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Iwá̱n kiwi̱gakej ka̱n onoꞌ Jesús iwá̱n kipechtijkej burro iga yejemej itzotzolmej iwá̱n ompa kitejkawi̱ltijkej Jesús.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Ken iga Jesús nemi ya̱ya, la gente kipata̱wilijtiajkij itzotzolmej ipan ojti.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Iwá̱n kua̱ꞌ asikej ka̱n pé̱waya iga temowaj ipan tepe̱ꞌ yej ito̱ka̱ꞌ Olivos, inewi idisci̱polojmej pe̱wakej iga ko̱yowilijkej iga pa̱kij iwá̱n kiweyimati̱ltijkej Dios iga nochi yej kichij yej ayi̱ꞌpa mo‑ita.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Kijtowa̱yaj:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Iwá̱n sekin fariseojmej yej onoyaj tatza̱la̱n, kijlijkej Jesús:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Eꞌ Jesús kijtoj:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Kua̱ꞌ Jesús asitiájkiya Jerusalén, iwá̱n kitaꞌ inó̱n a̱ltepe̱ꞌ, cho̱gaꞌ,
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 kijtoj:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Wi̱ꞌ día kua̱ꞌ yej mitzijiyaj no̱ya̱n mitzyawalo̱skej, nijnijí mitztzakuili̱skej
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 iwá̱n mitzxiti̱nili̱skej amokalmej. Mitzmijmikti̱skej iwá̱n ayá̱ꞌ ka̱wis nisé̱ teꞌti yej mane̱nekpanijto; iga ayá̱ꞌ ankiye̱ꞌitakej kua̱ꞌ Dios wa̱laj mitzma̱nawi̱koj.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Iwá̱n Jesús kalaꞌ ipan ipa̱tiojyo weyitio̱pan iwá̱n pe̱waꞌ kikijki̱xtij yej ompa tanamakatoyaj iwá̱n yej ompa takojtoyaj,
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 iwá̱n kijtoj:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Iwá̱n nochipa Jesús tamachtia̱ya ipan weyitio̱pan. Eꞌ ije̱fejmej sacerdo̱tejmej, iwá̱n yej tamachtiáj ipan iley Moisés iwá̱n yej manda̱rowaj kite̱mowa̱yaj kén iga makimikti̱ka̱n Jesús.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Eꞌ ayá̱ꞌ kasiáj ken kichi̱wayaj, iga inochi̱n kikakisnekiáj yej Jesús kijtojtoya.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.