João 7
Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI
1 Kua̱ꞌ nochi iní̱n panoj, Jesús nemiá ipan íta̱l Galilea; ayá̱ꞌ kinekiá maono ipan íta̱l Judea, iga ompa judiyojmej kimikti̱jnekiáj Jesús.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Eꞌ como asitia̱yay iyilwi ra̱nchojtzitzi̱n, se̱ ilwiꞌ yej kichi̱wayaj judiyojmej,
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 iyikni̱wa̱n kijlijkej:
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Siga agaj kineki maki̱xmatika̱n, ayá̱ꞌ kichi̱wa tejté̱ ichtákasan, eꞌ siga tikneki mamitzi̱xmatika̱n, yej tikchi̱wa, xikchi̱wa ka̱n nochi mamitzita.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Niga iyikni̱wa̱n ayá̱ꞌ kicre̱dowa̱yaj.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Iwá̱n Jesús kijtoj:
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Yej ayá̱ꞌ ne̱cre̱dojtokej, amejeme̱n awel mitzijiyaj, eꞌ nej, kena ne‑ijiyaj, iga nikne̱xtiliáj iga kichijtokej yej aye̱kti.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Amejeme̱n xa̱ka̱n ilwitaj; nej ayá̱ꞌ nia iga aya asi noho̱raj.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Kua̱ꞌ tamiꞌ iní̱n kijtoj, Jesús ka̱wiꞌ Galilea.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Eꞌ kua̱ꞌ yájkija iyikni̱wa̱n, Jesús yajki no̱ ilwitaj, malej iga ayagaj kitaꞌ, ken kua̱ꞌ ichtakayajki.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Judiyojmej kite̱mowa̱yaj Jesús ilwitaj, iwá̱n kijtowa̱yaj:
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Iwá̱n poxsan miaꞌ ta̱tapowayaj de Jesús. Sekin kijtowa̱yaj: “Iní̱n ta̱gaꞌ pox kichi̱wa yej ye̱kti”, eꞌ sekin kijtowa̱yaj: “Iní̱n ayá̱ꞌ kichi̱wa yej ye̱kti; takajkaya̱wa.”
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Eꞌ la gente ichtákasan tajtowa̱yaj de Jesús iga kimajmawilia̱yaj judiyojmej yej manda̱rowa̱yaj.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Kua̱ꞌ ná̱wiya día iga nentoya ilwiꞌ, Jesús kalaꞌ tio̱pan‑ijtiꞌ iwá̱n pe̱ꞌ iga tamachtiá.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Judiyojmej madmira̱dowa̱yaj, iwá̱n kijtowa̱yaj:
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Jesús kijtoj:
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Siga agaj kineki makichi̱wa ken kineki Dios, yawi ki̱xmatiti siga yej nitamachtiá wi̱ꞌ de Dios o nejsan nikijtowa.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Siga nogá̱najsan niknekiá manimoweyimati, nejsan nimotajtowilia̱ya. Eꞌ nikneki mamoweyimati̱lti yej ne̱ti̱tan. Inó̱n iga yej nikijtowa, ijko̱nya nokta iwá̱n ayá̱ꞌ nitakajkaya̱wa.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 ’¿Ix ayejtaj Moisés mitzmakakej la ley? Iwá̱n nisé̱ de amejeme̱n ayá̱ꞌ kichi̱wa ken ijkuilijtoꞌ. ¿Te iga anne̱mikti̱jnekij?
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 La gente kijtojkej:
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Jesús kijtoj:
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Eꞌ Moisés mitzne̱xtilijkej iga ximocircuncida̱ro̱ka̱n, (malej iga ayéj achto Moisés yej tatekimáꞌ iga mamocircuncida̱ro̱lo, yajkij amo‑ikyapatajwa̱n), inó̱n iga amejeme̱n ankicircuncida̱rowaj se̱ choochi̱n malej iga ipan día kua̱ꞌ mose̱wilo.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Iwá̱n iná̱n amejeme̱n iga san ankichi̱waj ken kijtowa iley Moisés, ankicircuncida̱rowaj se̱ choochi̱n ipan día kua̱ꞌ mose̱wilo, ¿te ígataj mitzkuesowaj iga nitaachitialtij ipan día kua̱ꞌ mose̱wilo?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Amo xitajuzga̱ro̱ka̱n san ken ankitaj, kua̱ꞌ agaj ankijuzga̱rowaj, xitaye̱ꞌjuzga̱ro̱ka̱n.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Sekin yej cha̱ntitoyaj Jerusalén, pe̱wakej tatajtankej:
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Taꞌ xikitaka̱n, ne̱ ta̱tajtojtoꞌ ka̱n onolo̱ꞌ, iwá̱n ayagaj kijliá nité̱, in yej manda̱rowaj, ¿ix a̱n kimelaꞌkre̱dójkeja iga iní̱n ta̱gaꞌ in Cristo?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Eꞌ tejeme̱n tikmatij de ka̱n wi̱ꞌ; iwá̱n kua̱ꞌ mawi̱ki Cristo, ayagaj yawi kimatiti de ka̱n wi̱ꞌ.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Kua̱ꞌ Jesús kikaguiꞌ iní̱n, tamachtijtoya tio̱pan‑ijtiꞌ, iwá̱n tajtoj recio:
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Nej sí niki̱xmati iga ipan yéj niki̱saꞌ, iwá̱n yéj ne̱ti̱tan.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Iwá̱n kinekiáj makiki̱tzki̱ka̱n, eꞌ ayagaj kima̱ta̱lilij iga Dios aya kineꞌ.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Miaꞌ yej kicre̱dojkej ipan yéj, iwá̱n kijtojkej:
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Fariseojmej kikakikej yej la gente kipojtoyaj de Jesús; iwá̱n fariseojmej iwá̱n ije̱fejmej sacerdo̱tejmej kiti̱tankej policiyajmej yej tacuida̱rowaj weyitio̱pan iga makiki̱tzki̱ka̱n Jesús.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Iwá̱n Jesús kijtoj:
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Amejeme̱n anne̱te̱mo̱skej, eꞌ ayá̱ꞌ anneasiskej, iga awel anya̱skej ka̱n nej nonos.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Judiyojmej pe̱wakej iga mose̱sepantajtanij:
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 ¿Ix te̱ a̱n kijto̱jneki in inó̱n yej kijtoj: “Anne̱te̱mo̱skej, eꞌ ayá̱ꞌ anneasiskej, iga awel anya̱skej ka̱n nia nonoti”?
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Kua̱ꞌ ásiꞌya día iga tami ilwiꞌ, inó̱n día nokta yej má̱j weyi‑ilwiꞌ; inó̱n día, Jesús moketzaꞌ iwá̱n tajtoj recio:
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Xicre̱do̱ka̱n notájto̱l iwá̱n ipan amoa̱lmajmej ki̱stos ken we̱ya̱mej yej kichi̱waj iga xonoka̱n nochipa wa̱n Dios. Ijkó̱n kijtowa ka̱n ijkuilijtoꞌ itájto̱l Dios.
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Iga inó̱n kijtoj Jesús, kijtoj iga yej kicre̱do̱j itájto̱l, kipiás iyEspí̱ritoj Dios; íkua̱ꞌ aya wi̱tziá iyEspí̱ritoj Dios, iga Jesús aya kiweyimati̱ltia̱yaj ipan cielo iga aya ojpa‑isa.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Sekin yej ompa onoyaj kua̱ꞌ kikakikej iní̱n, kijtojkej:
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Sekin kijtowa̱yaj:
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Ka̱n ijkuilijtoꞌ kijtowa iga Cristo yawi ki̱sati ipan ipilówa̱mpa ipilowa̱n rey David iwá̱n nace̱ro̱j Belén, ipansan inó̱n a̱ltepe̱ꞌ ka̱n icha̱n David.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Inó̱n iga moyojyokatilo̱ꞌ iga itechko Jesús.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Sekin kinekiáj makipre̱sojwi̱ka̱n Jesús, eꞌ ayagaj mi̱xe̱wij.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Policiyajmej yajkij ka̱n onokej fariseojmej iwá̱n ije̱fejmej sacerdo̱tejmej, iwá̱n kitajtankej:
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Policiyajmej kijtojkej:
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Iwá̱n fariseojmej kijtojkej:
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 ¿Ix ágaja de toje̱fejmej o de tejémejpa fariseojmej kicré̱doja ipan yéj?
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Eꞌ ini̱mej yej kitokaj Jesús aki̱xmatij iley Moisés, inó̱n iga Dios yawi kicastiga̱ro̱ti.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Nicodemo yej se̱ ve̱j yajka tayowa kitato̱ya Jesús, yej no̱ katka fariseo, kijtoj:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 —Toley tatekimaka iga awel tikijtowaj iga mamiki se̱ ta̱gaꞌ siga ayá̱ꞌ achto tikakij wa̱n tikmatij te̱ kikomete̱roj.
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Iwá̱n kijlijkej:
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Iwá̱n sejsé̱ de yejemej yájkija icha̱mej.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.