Atos 5

Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Eꞌ se̱ ta̱gaꞌ yej ito̱ka̱ꞌ Ananías iwá̱n Safira yej isiwa̱ꞌ, kinamakakej ita̱lmej.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Iní̱n ta̱gaꞌ kikuiꞌ achi inó̱n tomi̱n, iwá̱n achi kika̱wili̱toj apo̱stolejmej ken tikita acho̱nya nokta iga kinamakakej. Iwá̱n isiwa̱ꞌ nochi kimatiá.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Iwá̱n Pedro kijtoj:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 ¿Ix ayéj motatki katka in ta̱jli? Iwá̱n siga tiknamáꞌ, ¿ix ayéj motatki no̱ in tomi̱n? ¿Te iga ijkó̱n tikchij? Ayéj nejemej anne̱kajkayajkej, Dio̱swaꞌ in tikneꞌ xikajkaya̱wa.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Kua̱ꞌ inó̱n kikáꞌ Ananías, miktiwétziꞌya. Iwá̱n nochi yej kimatikej, poxsan majmawikej.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Iwá̱n asikej sekin chokomej, kikimilojkej iga tzótzol iwá̱n yajkij kito̱katoj.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Panoj ken e̱yi horas, kalakito isiwa̱ꞌ Ananías, yéj aya kimatiá iga míguiꞌya iwé̱j.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Pedro kitajtan:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Iwá̱n Pedro kijlij:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Iwá̱n íkua̱ꞌsan miktiwetziꞌ iyikxite̱noj Pedro. Kua̱ꞌ kalakkej chokomej kasitoj siwa̱ꞌ míktoꞌya, iwá̱n kiki̱xtijkej iwá̱n kito̱kkej ite̱noj iwé̱j.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Iwá̱n inochimej yej kicre̱dojtoyaj Jesucristo iwá̱n nochi yej kimatikej yej mochij, poxsan majmawikej.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Iga Dios kipale̱wij apo̱stolejmej, kichi̱wayaj miaꞌ mila̱grojmej iyi̱xtaj la gente. Inochi̱n yej kicre̱dowa̱yaj toTe̱ko monechkowa̱yaj weyitio̱pan, ite̱noj puerta yej ito̱ka̱ꞌ Salomón.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Ni agaj yej ayá̱ꞌ kicre̱dowa̱ya Jesucristo mi̱xe̱wia̱ya iga masen‑onoka̱n iwa̱mej, eꞌ la gente poxsan kiye̱ꞌitayaj ino̱mej tokni̱mej.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Yej kicre̱dowa̱yaj toTe̱ko, ma̱jya miakiayaj, tajta̱gaꞌ iwá̱n siwa̱tkej.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Este kiki̱xtiayaj ipan calle yej we̱titokej, kite̱kayaj ipan tapech iwá̱n ipan petaꞌ, iga kua̱ꞌ pano̱j Pedro, malej itó̱nal maasi ipan sekin de yejemej.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Iwá̱n miaꞌ no̱ yej najna̱ꞌsan iya̱ltepe̱mej, ya̱yaj Jerusalén, kiwi̱gayaj iyenfe̱rmojmej iwá̱n yej kikno̱chijtoyaj ma̱lespi̱ritojmej iwá̱n nochi achitiakej.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Iwá̱n ije̱fej sacerdo̱tejmej iwá̱n nochi saduceojmej yej íwa̱n onoyaj, ki̱xitayaj apo̱stolejmej.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Iwá̱n kiki̱tzkijkej apo̱stolejmej iwá̱n kipre̱sojwijkej.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Eꞌ se̱ iyá̱ngel toTe̱ko yajki tayowaka̱n kitapowili̱toj cárcel, iwá̱n kiki̱xtijkej, kijlijkej:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 —Xa̱ka̱n, ximoketzatij weyitio̱pan iwá̱n xikta̱tapo̱wi̱tij la gente ken iga wel manejnemika̱n ipan iyojwi Dios.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Iga inó̱n kikakikej, ipan seꞌya día isájpasan kalakkej weyitio̱pan iwá̱n pe̱wakej tamachtijkej.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Kiti̱tankej policiyajmej yej tacuida̱rowaj weyitio̱pan. Eꞌ kua̱ꞌ asitoj ipan cárcel, akasíkejoꞌ, iwá̱n mokuepkej iga tamati̱lti̱toj.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Kijtojkej:
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Kua̱ꞌ inó̱n kikakikej ije̱fej sacerdo̱tejmej iwá̱n ije̱fej policiyajmej yej tacuida̱rowaj weyitio̱pan iwá̱n ino̱mej sacerdo̱tejmej yej no̱ manda̱rowaj, mojlia̱yaj: atikmatij ke̱man tamatis iní̱n.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Íkua̱ꞌ asito se̱ ta̱gaꞌ iwá̱n kijtoj:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Ije̱fej policiyajmej iwá̱n policiyajmej yej takuida̱rowaj, yajkij kikuitoj tamelá̱ iga kimajmawilia̱yaj la gente iga wel kitemiktiáj.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Kua̱ꞌ kaxiti̱toj, kiwi̱gakej iyi̱xtaj yej kimanda̱rowaj judiyojmej, iwá̱n ije̱fej sacerdo̱tejmej kijlij apo̱stolejmej:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 —Nejeme̱n nimitzijlíjkeja iga ayoꞌ nokta xitamachti̱ka̱n yej kichij Jesús. ¿Iwá̱n te̱ ankichijkej? Amejeme̱n antamachtijtinénkeja no̱ya̱n Jerusalén iwá̱n ankinekij xine̱panti̱ka̱n iga nejemej nikmiktijkej inó̱n ta̱gaꞌ.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Iwá̱n Pedro iwá̱n sekin apo̱stolejmej kijtojkej:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 IDio̱s to‑ikyapatajwa̱n, ki‑ojpa‑ixitij Jesús; inó̱n yej ankiclava̱rojkej ipan se̱ cruz iga ankimiktijkej.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Dios kiwi̱gaꞌ ajko iwá̱n kita̱lij ila̱doj iye̱ꞌma̱ꞌ, kita̱lij iga mamanda̱ro iwá̱n matasalva̱ro. Ijkó̱n israeli̱tajmej wel makikajte̱waka̱n iga ayompa nemij iga Dios makiperdona̱ro yejemej.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Inó̱n nejemej niknojma‑itakej iwá̱n nimitzpowiliáj, iwá̱n no̱ mitzne̱xtiliáj el Espíritu Santo. Inó̱n Espíritu, Dios kimaka yejsan kichi̱wa ken yéj kijtowa.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Kua̱ꞌ inó̱n kikakikej, kuejkuesiwikej iwá̱n kinekiáj makimikti̱ka̱n.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Iwá̱n ompa ka̱n nechkatoyaj yej manda̱rowaj onoya se̱ fariseo yej ito̱ka̱ꞌ Gamaliel yej tamachtiá ipan iley Moisés, inó̱n ta̱gaꞌ poxsan kiye̱ꞌitayaj. Moketzaꞌ iwá̱n kijtoj iga achi alí̱n maki̱saka̱n apo̱stolejmej.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Iwá̱n Gamaliel kijlij yej manda̱rowaj:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Xikejla̱mikika̱n ken ikya kichij Teudas, yéj kiyo̱lmakatoya iga mamanda̱ro. Iwá̱n kitokakej ken cuatrocientos tajta̱gaꞌ; eꞌ yéj kimiktíjkejsan, iwá̱n nochi yej kitokayaj pa̱payi̱nikej iwá̱n ompa nochi tamiꞌ.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Má̱j despué̱j, kua̱ꞌ nemi mocensa̱ro̱lo, Judas yej de Galilea poxsan miaꞌ kinechkoj yej kitokayaj; eꞌ yéj no̱ kimiktijkej, iwá̱n yej kitokayaj inochimej pa̱payi̱nikej.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Inó̱n iga nimitzijliáj iga xikajte̱waka̱n ka̱ma manemika̱n ini̱mej tajta̱gaꞌ, amo te̱ xikchi̱wili̱ka̱n. Porque siga nemi kichi̱waj kensan yejeme̱n kinekij, yáwisan tamiti.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Eꞌ siga kichi̱waj yej Dios kineki iga mamochi̱wa, amejeme̱n awel te̱ ankichi̱wili̱skej. Achi xitamajmawili̱ka̱n, amo santá̱ꞌ ankikuejkuesojtoskej Dios.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Iwá̱n nochi kitajto̱lkui̱lij inó̱n ta̱gaꞌ. Iwá̱n kino̱tzkej apo̱stolejmej, kimagakej iwá̱n kitekimakakej iga ayoꞌ má̱j mata̱tapowaka̱n ipan ito̱ka̱ꞌ Jesús; iwá̱n kimajkajkej.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Iwá̱n apo̱stolejmej kí̱skeja iyi̱xtaj yej manda̱rowaj, poxsan pa̱ktiajkij iga Dios kitaꞌ iga wel kijyo̱wiáj kua̱ꞌ kikno̱chijkej iga moconfia̱rojkej ipan Jesús.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Iwá̱n nochipa tamachtia̱yaj iwá̱n kipowayaj itájto̱l Jesucristo. Ya̱yaj ipan weyitio̱pan, iwá̱n no̱ tamachtijtinemiáj ipan kajlimej.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.