Atos 22

Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 —Nokni̱wa̱n iwá̱n te̱tajwa̱n, xikakika̱n ken iga nia nimotajtowili̱ti amo‑i̱xtaj.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Kua̱ꞌ kikakikej iga nemi tajtowa ipan hebreo, ayꞌya nokta semi te̱ kijtojkej, san takaktikajkej. Iwá̱n Pablo kijtoj:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Nejwaꞌ nijudiyoj. Ninace̱roj a̱ltepe̱ꞌ Tarso yej onoꞌ ipan íta̱l Cilicia, eꞌ nimoskaltij nigaj Jerusalén iwá̱n ne̱machtij Gamaliel. Ijkó̱n nimomachtij ken iga motoka la ley yej Dios tamáꞌ, kimáꞌ to‑ikyapatajwa̱n. Nochipa nikyo̱lmaka iga manikchi̱wa ken kineki toDio̱s, ijkó̱n kensan iná̱n amejeme̱n ankichi̱waj.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ikya nej nikte̱mojtinemiáj iga nikmiktia̱yaj yej kitokaj iyojwi Jesús iwá̱n nikpre̱sojwia̱yaj tajta̱gaꞌ iwá̱n siwa̱tkej.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Ije̱fej sacerdo̱tejmej iwá̱n we̱wetkej yej tayaka̱ntokej ipan topaí̱s kimelaꞌmatij iga iní̱n nikchi̱waya. Yejemej ne̱makakej a̱maꞌ iga manikui̱guili yej manda̱rowaj Damasco. Niajki ompiga iga nikte̱mo̱to yej kitokaj Jesús iga manikuajligaka̱n Jerusalén iga manikikno̱chi̱waka̱n.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ’Eꞌ kua̱ꞌ nemi nia ipan ojti iwá̱n nasitia̱yay Damasco, ken tajkodía ne̱we̱jta̱wi̱ko se̱ tiꞌti yej wa̱laj ipan cielo.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Iwá̱n niwetziꞌ este ta̱lpan. Iwá̱n nikaguiꞌ a̱ꞌpa ijkí̱n ne‑ijlij: “Saulo, Saulo, ¿te iga tine̱te̱mojtinemi iga tine‑ikno̱chi̱wa?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Iwá̱n nej niktajtan: “¿A̱ꞌyéj in tej, noTe̱ko?” Iwá̱n ne‑ijlij: “Nej niJesús de Nazaret yej nemi tine‑ikno̱chi̱wa.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Yej íwa̱n nisenya̱yaj kitakej inó̱n tiꞌti iwá̱n majmawikej; eꞌ ayá̱ꞌ kikakikej itájto̱l yej ne̱no̱tzaꞌ.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Iwá̱n niktajtan: “¿NoTe̱ko, te̱ nikchi̱was?” Iwá̱n toTe̱ko ne‑ijlij: “Ximoketza, iwá̱n xaj Damasco. Ompiga yawij mitzijli̱tij nochi te̱ tia tikchi̱wati.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Eꞌ como inó̱n tiꞌti ne̱pachatilij, yej íwa̱n ninemiáj ne̱wila̱ntiajkij este Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Ompa onoya se̱ ta̱gaꞌ yej ito̱ka̱ꞌ Ananías, yéj nochipa kichi̱wa ken kijtowa iley Moisés, nochi judiyojmej yej ompa icha̱mej Damasco ye̱ꞌtajtowa̱yaj iga inó̱n Ananías.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Ananías wa̱laj ne‑itako. Kua̱ꞌ asiꞌ ne‑ijlij: “Nokni̱n Saulo, sejya xitachá.” Iwá̱n íkua̱ꞌsan sej nitacháꞌ, iwá̱n nikítaꞌya Ananías.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Iwá̱n ne‑ijlij: “IDio̱s to‑ikyapatajwa̱n mitztapejpen ikyay iga xikmati te̱ kichi̱wasneki iwá̱n tej, iwá̱n iga xiki̱xmati Jesús yej ayí̱ꞌ kichi̱wa yej aye̱kti iwá̱n iga xikaki ima̱tika tajtowa.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Porque tej tia titajto̱ti de yéj iyi̱xtaj nochi gente iwá̱n tikpowas yej tikitaꞌ iwá̱n yej tikáꞌ.”
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Ne‑ijlij: “¿Teoꞌ má̱j tikchá? Ximoketza iwá̱n ximobautiza̱ro, xiktajtanili toTe̱ko Jesús iga mamitze̱lka̱wili yej tikchij yej aye̱kti.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ’Kua̱ꞌ niájkiya Jerusalén, niajki weyitio̱pan iga ni‑ora̱do̱to, iwá̱n nikitaꞌ se̱ visión.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Nikitaꞌ toTe̱ko iwá̱n ne‑ijlij: “Xikí̱saya nimaní̱n Jerusalén, porque ayá̱ꞌ mitztajto̱lkuiskej kua̱ꞌ titajto̱j de nej.”
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Nej nikijlij: “NoTe̱ko, yejemej kimatij iga nej nia̱ya ipan nochi itio̱pamej iga nikpre̱sojwia̱yaj iwá̱n nikmagayaj yej mitzcre̱dojtokej.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Iwá̱n kua̱ꞌ kimiktijkej Esteban yej kipowaya motájto̱l, ompa nonoya iwá̱n no̱ nikijtowa̱ya iga makimikti̱ka̱n. Iwá̱n ino̱mej yej tamiktijkej, nej nicuida̱rowilijtoyaj itzotzolmej.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Eꞌ toTe̱ko ne‑ijlij: “Xaja, porque nia nimitzti̱taniti wejka iga xikta̱tapo̱wi̱tij yej ayéj judiyojmej.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Ompa tamatiꞌ iga santakaktoyaj la gente, pe̱ꞌ tzajtzikej iga kijtojkej:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ma̱jsan tzajtziáj, kitzejtzelowa̱yaj itzotzolmej iwá̱n kipata̱naltia̱yaj ta̱lpíno̱l.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Comandante tatekimáꞌ iga Pablo makaki̱ka̱n ipan iwé̱kal solda̱dojmej, iwá̱n tatekimáꞌ iga makimagaka̱n iga wel makijto te íga nokta ijkó̱n kitzajtziliáj.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Eꞌ kua̱ꞌ kilpitókeja in Pablo iga yáwija kimagatij, kijlij capitán yej kimanda̱rowa sekin solda̱dojmej:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Kua̱ꞌ inó̱n kikaguiꞌ capitán, yajki kitato comandante, iwá̱n kijlij:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Entonces inó̱n comandante yej má̱j manda̱rowa yajki kitajtanito Pablo, kijlij:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Entonces inó̱n comandante kijtoj:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Iga inó̱n kijtoj, yej kimagayaj Pablo kikajtéjkeja iwá̱n este inó̱n comandante momajtij iga kimatiꞌ iga Pablo cuidadano romano iwá̱n iga kilpitoyaj iga cadena.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Ipan seꞌya día, comandante kinekiá makimati te íga judiyojmej kite̱lwijkej Pablo, iwá̱n kixiton ka̱n ilpitoya iga cadena, iwá̱n kinechkoj yej kimanda̱rowa sacerdo̱tejmej iwá̱n nochi judiyojmej yej manda̱rowaj. Entonces kiki̱xtij Pablo ka̱n ilpitoya, iwá̱n kiwi̱gakej ka̱n nechkatokej.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.