Atos 10
Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI
1 Ipan a̱ltepe̱ꞌ Cesarea onoya se̱ ta̱gaꞌ yej ito̱ka̱ꞌ Cornelio yej ikapitán cien soldado roma̱nojmej, inó̱mejwaꞌ kijlia̱yaj Italiano.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Inó̱n ta̱gaꞌ wa̱n nochi yej onoꞌ icha̱n kicre̱dowa̱yaj wa̱n kimajmawilia̱yaj Dios. No̱ kipale̱wia̱ya miaꞌ judiyojmej yej amotapialia̱yaj iwá̱n nochipa kite̱ne̱wia̱ya Dios.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Se̱ tio̱taꞌ ken las tres, ki̱xne̱xtili̱ko se̱ iyá̱ngel Dios, kinojma‑itaꞌ kalakiko ka̱n yéj onoꞌ, kijlij:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Iwá̱n yéj kitachi̱lijtiki̱saꞌ el ángel wa̱n kimo̱ka̱tajtan:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Iná̱n xikti̱tani sekin tajta̱gaꞌ iga maya̱ka̱n Jope, iga makino̱tzatij Simón, yej ito̱ka̱ꞌ no̱ Pedro,
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 onoꞌ cha̱n sewoꞌ Simón yej tekipanowa iga kuetax, yej cha̱ntitoꞌ lama̱rte̱noj. Yéj yawi mitzijli̱ti yej tia tikchi̱wati.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Kua̱ꞌ yájkiya el ángel yej tajtojtoya íwa̱n, Cornelio kino̱tzaꞌ o̱me̱n itekipanowa̱nimej iwá̱n se̱ soldado yej kiye̱ꞌitaya, yej no̱ kicre̱dowa Dios.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Iwá̱n kua̱ꞌ támiꞌya kipowilij nochi kén iga kitaꞌ, kiti̱tan iga maya̱ka̱n a̱ltepe̱ꞌ Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Ipan seꞌya día mie̱j nemi yawij ipan ojti iwá̱n asitiá̱yaja Jope, Pedro tejkaj iyi̱xko kajli ken tajkodía iga kite̱ne̱wiá Dios.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Iwá̱n poxsan maya̱naya, kinekiá maguiꞌ matákuaya. Kua̱ꞌ nemi kichi̱wiliáj itákual, Dios kine̱xtilij Pedro te̱pa iteki en visión.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Kimelaꞌitaꞌ iga cielo tapowiꞌ, pilojtiwi̱tziá te tani se̱ ken tikita weyimántia̱l, ijilpitiwi̱tziá ipan na̱wi inakas.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Ipan inó̱n weyimántia̱l onoya se̱seꞌpa yo̱lka̱mej; yej kipiáj na̱wi iyikximej, yej moe̱lwawatatzowaj iwá̱n yej pata̱nij.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Iwá̱n kikaguiꞌ se̱ tájto̱l yej kijlij:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Eꞌ Pedro kijtoj:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Iwá̱n inó̱n yej kino̱tzaꞌ, sej kijlij:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ijkó̱n mochij e̱yi ve̱j, iwá̱n inó̱n weyimántia̱l sej tejkaj ipan cielo.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Kua̱ꞌ Pedro tayo̱koxtoya iga akimatiá te̱ kijto̱jneki inó̱n yej Dios kine̱xtilij, asitoj tajta̱gaꞌ yej Cornelio kiti̱tan. Tatajtantiwa̱lkej ka̱n icha̱n Simón, este asikej ipan ikalte̱n.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Tano̱tzkej, tatajtankej:
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Kua̱ꞌ Pedro kejlá̱ntogoꞌ inó̱n yej kitaꞌ, el Espíritu Santo kijlij:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Ximokétzaya, iwá̱n xitemo. Amo te̱ xikejla̱miki, xaj iwa̱mej iga ino̱mej nej nikti̱tan.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Iwá̱n Pedro temoj, kitechoj ino̱mej tajta̱gaꞌ yej Cornelio kiti̱tan. Kijlij:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Iwá̱n yejeme̱n kijtojkej:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Iwá̱n Pedro kijlij iga makalakika̱n kalijtiꞌ, iwá̱n ompa ka̱wikej iga kochkej.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Ipan seꞌ día asitoj Cesarea ka̱n Cornelio kichi̱xtóyaja iwá̱n sekin iyikní̱wa̱mpa wa̱n iyami̱gojmej yej íwa̱n moye̱ꞌitaj, yej yéj kijlij iga ompa maonoka̱n.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Kua̱ꞌ Pedro asito, Cornelio ki̱xna̱mikito, iwá̱n motankua̱ketzaꞌ iyi̱xtaj iga katka makiweyimati̱lti.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Eꞌ Pedro kiketzaꞌ, kijlij:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Iwá̱n ta̱tapojtiajkij te kalijtiꞌ, ompa kasitoj miaꞌ yej nechkatokej.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Iwá̱n Pedro kijtoj:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Inó̱n íga kua̱ꞌ ne̱no̱tzatoj, niwa̱laj; ayá̱ꞌ nikijtoj iga ayá̱ꞌ nia. Iná̱n nikmatisneki te íga anne̱no̱tzakej.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Cornelio kijtoj:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Iwá̱n ne̱no̱tzaꞌ, ne‑ijlij: “Cornelio, Dios mitzkaki kua̱ꞌ tikte̱ne̱wiá iwá̱n mitzitztoꞌ iga tikpale̱wiá yej amotapialiáj.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Iná̱n xikti̱tani yej maya̱ka̱n Jope iga makikuitij Simón yej ito̱ka̱ꞌ no̱ Pedro. Onoꞌ cha̱n sewoꞌ Simón yej kicurti̱rowa kuetax, yej cha̱ntitoꞌ lama̱rte̱noj. Kua̱ꞌ ásisya, mitzta̱tapo̱wi̱j.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Inó̱n iga imaní̱n nimitztati̱tanilij, iwá̱n ye̱ktia̱ iga tiwa̱laj. Iná̱n nigaj nonokej nonochi̱n iyi̱xtaj Dios wa̱n niknekij manikakika̱n nochi yej Dios mitztekimáꞌ iga xine‑ijli̱ka̱n.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Iwá̱n Pedro pe̱waꞌ tajtoj:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 kiye̱ꞌita yej kimajmawiliáj iwá̱n kichi̱wa yej ye̱kti, judío o a̱ꞌsan ne̱si yej onoꞌ ipan ta̱jli.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Dios kino̱tzaꞌ ipilowa̱n ipilówa̱mpa Israel, kipowilijkej iga wel onoj tamelá̱ iyi̱xtaj siga moconfia̱rowaj pan Jesús yej Mesías, yej tonochi̱n toTe̱ko.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Amejeme̱n ankimatij yej mochij no̱ya̱n ipan íta̱l judiyojmej, pe̱waꞌ Galilea kua̱ꞌ Juan kipowaꞌ itájto̱l Dios iwá̱n tabautiza̱roj.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Ankimatij no̱ ken iga Dios kimáꞌ Jesús de Nazaret iyEspí̱rito Santo iga wel makichijtinemi yej ye̱kti iwá̱n makachitialtijtinemi nochi yej tzitzimiꞌ kikno̱chijtoya. Jesús kichi̱waya inó̱n iga Dios onoya íwa̱n.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 ’Nejemej sí nikitakej inochi yej kichijtinemiꞌ Jesús ipan estado de Judea wa̱n ipan a̱ltepe̱ꞌ Jerusalén. Ompa kimiktijkej, kiclava̱rójkejpa ipan kuacru̱z.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Iní̱n Jesús, Dios ki‑ojpa‑ixitij ipan tercer día, iwá̱n kichij iga mane‑i̱xne̱xtili̱ka̱n nejemej.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Ayá̱ꞌ inochi̱n ki̱xne̱xtilijkej, ne‑i̱xne̱xtilijkej nejéme̱nsan yej ikyay ne̱tapejpenkej iga manikpowaka̱n iga isatoꞌ Jesús. Nejeme̱n nisentakuajkej iwá̱n nisen‑a̱tikej iwá̱n yéj, kua̱ꞌ ojpa‑ísaꞌya ka̱n miktoya.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Iwá̱n ne̱ti̱tankej iga manikpowaka̱n, manikijli̱tij nochi iga Dios kita̱lij Jesús iga makijuzga̱ro yej isatokej iwá̱n yej miktokej.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Iwá̱n te ikyay profe̱tajmej tajtowaj iga Jesús, kijtowaj iga nochi yej kisenta̱liáj iya̱lmaj ipan Jesús, kiperdona̱rowa yej kichijkej yej aye̱kti.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Ta̱tapojtóyaoꞌ Pedro, kua̱ꞌ wa̱laj el Espíritu Santo ipan inochi̱n yej takaktoyaj.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Iwá̱n judiyojmej yej kitokaj Jesús yej wa̱lkej wa̱n Pedro, san tajtachi̱xtikajkej iga Dios no̱ kimáꞌ iyEspí̱rito Santo yej ayéj judiyojmej,
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 iga kikakiáj iga tajtojtokej ipan se̱séꞌpaya tájto̱l iwá̱n kiweyimati̱ltijtoyaj Dios.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Iwá̱n Pedro kijtoj:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Iwá̱n tatekimáꞌ iga mamobautiza̱ro̱ka̱n ipan ito̱ka̱ꞌ Jesucristo. Kua̱ꞌ tamiꞌ mobautiza̱rojkej, kijlijkej Pedro iga maká̱wi‑oꞌ acho̱ꞌ días má̱j iwá̱n yejeme̱n.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.